- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2A-1716-392/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- S. N.
- Atsakovas
- AB ,,Lietuvos spauda“
- Kategorijos
- 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-147-728/2011 pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos spauda“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. N. pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos spauda“ 2 149,80 Lt turtinės žalos dėl 60 procentų profesinio darbingumo netekimo ir 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 1986-10-01 iki 2005-05-19 dirbo UAB ,,Lietuvos spauda“ priklausančiame (duomenys neskelbtini) spaudos kioske pardavėja. Darbo sąlygos buvo netinkamos, kioskas nebuvo pilnai apšildomas, nebuvo ventiliatoriaus, tekdavo priimti prekes iš tiekėjų, rankomis pernešant nuo 5 iki 20 kg., kartais nuo 20 iki 40 kg. svorio. 1989-12-15, eidama su pilnais spaudos leidinių krepšiais, ieškovė pargriuvo ir patyrė stuburo traumą. Nuo 2003 m. dirbant UAB ,,Lietuvos spaudos“ (duomenys neskelbtini) darbo sąlygos ir toliau buvo sunkios, jos sveikata vis blogėjo. 2005-05-19 ji buvo atleista likvidavus darbdavį. 2003-04-28 ir 2006-05-02 ieškovei nustatyta 2 invalidumo grupė ir 40 proc. darbingumo lygis, kurio priežastis – profesinė liga. Gydymo įstaigose turėtas išlaidas apmokėdavo Valstybinės ligonių kasos, bet neapmokėjo išlaidų už vaistus. Dėl patirto nelaimingo atsitikimo darbe ieškovė patyrė neturtinę žalą, nes atsirado daug ligų, reikėjo atlikti operacijas, ji neteko darbo, šiuo metu ieškovei reikalinga artimųjų pagalba.
Atsakovas AB ,,Lietuvos spauda“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neteko darbingumo dėl profesinės ligos, kuri nustatyta 2005-09-01, tačiau netekto darbingumo lygis nustatytas tik 2005-10-18. Žalos atlyginimas turi būti mokamas nuo darbingumo netekimo, tuo tarpu ieškovė prašo žalos nuo 2005-05-19 iki 2005-10-18. Ieškovės prašymas priteisti neturtinę žalą nepagrįstas, nes nėra įrodytas ar pagrįstas priežastinis ryšys tarp 1989-12-15 nelaimingo atsitikimo ir minimų ieškovės sveikatos sutrikimų, be to, šis atsitikimas neįtakojo ieškovės darbo netekimo ir vėliau susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių. Nustatytos diagnozės atsirado ir dėl kitų faktorių, įtakojančių ieškovės būklę. Pagal tuo metu galiojusį 1964 m. CK nebuvo numatyta galimybė asmeniui sveikatos sužalojimo atveju prisiteisti neturtinę žalą. Atsakovas nėra UAB ,,Lietuvos spaudos“ (duomenys neskelbtini) agentūros teisių perėmėjas, nes ieškovės darbovietė likviduota ir išregistruota ne reorganizavimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, kad jis įtakojo ieškovės darbingumo netekimą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl darbdavio kaltės. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jis negali atsakyti už kitų buvusių ieškovės darbdavių prievoles. Atsakovas neatsako už ribotos atsakomybės juridinio asmens UAB ,,Lietuvos spaudos“ (duomenys neskelbtini) prievoles ieškovės atžvilgiu, nes prieš tai buvęs ieškovės darbdavys buvo likviduotas be teisių perleidimo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas bei pareikštas netinkamam atsakovui, be to, ieškinio reikalavimui yra suėjęs ieškinio senaties terminas, ieškovė šio termino atnaujinti neprašo, o atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą ir nenustačius atsakovo kaltės, teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. N. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodė, kad teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, neatsakė į ieškovės pateiktus argumentus, sprendimą iš esmės grindė prielaidomis bei nepagrįstais atsakovo paaiškinimais, taip pažeidžiant CPK nuostatas dėl įrodymų vertinimo, o tai lėmė iš esmės neteisėto ir nepagristo sprendimo priėmimą. Teismas ignoravo ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, o būtent darbingumo lygio pažymą, pagal kurią profesinė liga ieškovei nustatyta 2005-09-01, nors būtent šis dokumentas patvirtina, kad atsakovo teiginiai neatitinka faktinės padėties. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog nelaimingas atsitikimas įvyko dėl darbdavio kaltės. Ieškovės teigimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už savo įsteigtą (duomenys neskelbtini) filialą net ir vėliau jį likvidavus. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino eiga, nenustatė, kiek ieškinio senaties termino yra praleisto ir nuo kokio momento. Ieškovė nurodė, kad šis terminas nėra suėjęs, nes jos sveikata nuolat blogėja ir žalos dydis auga, be to, ieškovė 2007 m. ir 2008 m. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, todėl ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas. Teismas privalėjo savo iniciatyva įvertinti profesinės ligos atsiradimo priežastis ir, konstatavus nelaimingo atsitikimo darbe fakto nebuvimą, tenkinti ieškinį kitu pagrindu, nustačius, kad žala atsirado dėl profesinės ligos. Dėl šių priežasčių teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas AB ,,Lietuvos spauda“ prašė ieškovės S. N. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą. Nurodė, kad ieškovė apeliacinį skundą grindžia daugiausia abstrakčiais teiginiais ir samprotavimais bei nenurodo, kokių konkrečiai įrodymų ir ieškovės argumentų teismas neįvertino, į kokius konkrečiai ieškovės argumentus neatsakė. Atsakovo manymu, teismo sprendimas yra tinkamai pagrįstas, remiantis tiek byloje esančiais įrodymais, tiek bylai aktualiais teisės aktais. Teismas aiškiai nurodė savo sprendimo motyvus. Ieškovė savo ieškinį grindė 1989 m. įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe, kurio buvimo faktą patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tuo tarpu darbingumo lygio pažymoje kalbama ne apie nelaimingą atsitikimą darbe, o apie profesinės ligos nustatymą 2005 m. Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad atsakovas nėra atsakingas už buvusio ieškovės darbdavio įsipareigojimus. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškinys teismui paduotas praėjus beveik 19 metų po 1989 m. nelaimingo atsitikimo darbe, todėl sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas. Net ir tuo atveju, jeigu ieškinio senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo ieškovės nedarbingumo ir profesinės ligos nustatymo, šis terminas vis vien yra praleistas. Ieškovės minimas ieškinys pripažintas nepaduotu, nes ieškovė teismo nustatytu terminu neištaisė ieškinio trūkumų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas. Atsakovo įsitikinimu, visos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas ieškovės apeliacinis skundas, gali būti tinkamai ištirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra jokio teisinio pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė tinkamai nesinaudojo įstatymo suteiktomis teisėmis rinkti įrodymus, neprašė skirti teismo medicininės ekspertizės jos sveikatos būklei ir priežastiniam ryšiui su jos atliktu darbu nustatyti, be to, ieškovė nenurodo, kokie papildomi dokumentai turi būti surinkti ir įvertinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1986-10-01 iki 2005-05-19 ieškovė dirbo pardavėja spaudos kioskuose. Iki 1998-07-01 ieškovė dirbo AB „Lietuvos spauda“ filiale (duomenys neskelbtini) skyriuje, iki 2001-10-01 – AB „Lietuvos spauda“ filiale (duomenys neskelbtini), iki 2003-01-02 – AB „Lietuvos spauda“ filiale (duomenys neskelbtini), iki 2005-05-19 – UAB „Lietuvos spauda“ (duomenys neskelbtini) (b.l. 63-64). Šios bendrovės veikla dėl likvidavimo buvo nutraukta nuo 2005-02-22, o iš Juridinių asmenų registro bendrovė išregistruota 2005-09-23 (b.l. 106-107, 138). Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2005-05-19 (b.l. 60). 2005-09-01 ieškovei nustatyta profesinė liga, 2005-10-18 jai nustatytas 50 % darbingumo lygis (b.l. 28). Byloje esančiame 2005-07-27 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. 45-31 (b.l. 47-50) nurodytos priežastys, galėjusios sukelti profesinę ligą, t. y. krovinių kėlimas ir pernešimas bei krovinių stūmimas ir traukimas, o UAB „Lietuvos spauda“ (duomenys neskelbtini) agentūra nurodyta kaip paskutinė įmonė, kurioje veikė profesinę ligą galėję sukelti profesinės rizikos veiksniai.
Dėl turtinės žalos.
Pagal CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio deliktinę atsakomybę sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalį pareiga atlyginti visus nukentėjusio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą tokiu atveju kyla už žalą atsakingam asmeniui. CK 6.283 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003 konstatavo, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Darbdavio atsakomybė yra deliktinė, o draudiko – sutartinė.
Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija jai buvo mokama tik nuo 2005-10-18, prašo teismo priteisti iš atsakovo 2.149,80 Lt turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2005-05-19 iki 2005-10-18. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnį, jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Vadinasi, asmuo teisę į netekto darbingumo periodinę kompensaciją įgyja tik nuo netekto darbingumo nustatymo dienos. Byloje esantys įrodymai – 2005-11-02, 2006-05-09 ir 2009-04-28 darbingumo lygio pažymos (b.l. 21, 27, 139) – patvirtina, kad ieškovei netektas darbingumas buvo nustatytas tik nuo 2005-10-18. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovei netektas darbingumas būtų nustatytas anksčiau, t. y. jos nurodomu 2005-05-19 iki 2005-10-18 laikotarpiu, byloje nėra. Savo apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas, spręsdamas ginčą, neatsižvelgė į darbingumo lygio pažymą DLN-2 Nr. 0020997, kurioje profesinė liga nustatyta 2005-09-01 (b.l. 243), tačiau toks ieškovės argumentas yra nepagrįstas, nes, kaip jau minėta, asmuo teisę į žalos atlyginimą dėl procentinio profesinio darbingumo netekimo įgyja ne nuo profesinės ligos nustatymo dienos, o nuo netekto darbingumo nustatymo momento. Remiantis išdėstytu, akivaizdu, kad ieškovė neturi teisės reikalauti netekto darbingumo periodinės kompensacijos priteisimo už jos reikalaujamą laikotarpį.
Dėl neturtinės žalos.
Tam, kad atsirastų darbdavio materialinė atsakomybė darbuotojo sveikatos sužalojimo atveju dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar netekus darbingumo dėl profesinės ligos, būtinos visos bendrosios ir specialiosios darbdavio materialinės atsakomybės sąlygos: 1) žala; 2) neteisėta veika; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) kaltė; 5) pažeidimo metu ginčo šalys turi būti susijusios darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Nesant bent vienos iš šių privalomų sąlygų, negalima ir darbdavio materialinė atsakomybė, nors atskiri atsakomybės elementai ir egzistuotų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės procesinių dokumentų turinį, nustatė, kad ieškovė turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą grindžia 1989-12-15 įvykusiu nelaimingu atsitikimu, netinkamomis darbo sąlygomis laikotarpiu nuo 1986-10-01 iki 2005-05-19 bei darbingumo netekimo dėl profesinės ligos faktu.
Ieškovė teigia, kad laikotarpiu nuo 1986-10-01 iki 2005-05-19 jai buvo sudarytos netinkamos darbo sąlygos. Dėl šios priežasties, taip pat dėl aptarto 1989-12-15 nelaimingo atsitikimo, pablogėjo ieškovės sveikata, ji susirgo įvairaus pobūdžio ligomis. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė teismui įvairius medicininius dokumentus (b.l. 35-41, 45-46, 55-59), 2005-11-02, 2006-05-09 ir 2009-04-28 darbingumo lygio pažymas (b.l. 21, 27, 139), 2005-11-02 ir 2009-04-28 darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymas (b.l. 28, 243), išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 22), 2005-07-27 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą (b.l. 47-50).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad vien šių įrodymų nepakanka pripažinti, jog ieškovės sveikatos sutrikimai buvo sąlygoti būtent netinkamų darbo sąlygų, kad nebuvo kitų veiksnių, galėjusių įtakoti ieškovės sveikatos sutrikimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė serga įvairaus pobūdžio ligomis, tame tarpe depresija, ginekologinėmis ligomis, lėtiniu bronchitu, nutukimu ir kt. Tačiau, kaip nurodyta minėtame 2005-07-27 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. 45-31, priežastys, galėjusios sukelti profesinę ligą, yra krovinių kėlimas ir pernešimas bei krovinių stūmimas ir traukimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam prieštaravimui tarp byloje surinktų įrodymų, t. y. tų, kurie patvirtina įvairius ieškovės sveikatos sutrikimus, ir tų, kuriuose nurodytos profesinės ligos priežastys, negalima daryti išvados, kad dauguma ieškovės sveikatos sutrikimų, tame tarpe ir nurodyta žala, buvo nulemti byloje nustatytų netinkamų darbo sąlygų – krovinių kėlimo ir pernešimo bei krovinių stūmimo ir traukimo ir tai sukėlė ieškovei neturtinę žalą. Dauguma ieškovės nurodytų ligų, tokios kaip ginekologinės ligos, lėtinis bronchitas, venų išsiplėtimas, nutukimas negali būti neabejotinai susijusios su byloje nustatytomis netinkamomis darbo sąlygomis. Kitokio pobūdžio netinkamas darbo sąlygas patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, kaip matyti iš Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto, jame nėra jokių aiškių nuorodų apie ieškovės netinkamas darbo sąlygas dirbant pas atsakovą. Minėtame akte aiškiai nurodyta tik tai kad sąlygos galėjusios sukelti ieškovės profesinę ligą ir netektą darbingumą buvo UAB „Lietuvos spauda“ (duomenys neskelbtini) agentūroje. Vadinasi byloje nėra įrodyta, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla AB „Lietuvos spauda“. Ieškovė privalėjo įrodyti pareigos sudaryti tinkamas ir saugias darbo sąlygas pažeidimo faktą kiekvieno iš buvusių darbdavių – ir UAB „Lietuvos spauda“ (duomenys neskelbtini) agentūros, ir atsakovo AB „Lietuvos spauda“ – atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė ieškovei pateikti prašymą atlikti byloje ekspertizę, kuri padėtų nustatyti ieškovei padarytos žalos kilimo sąsajas su atsakovo kaip darbdavio netinkamu pareigų vykdymu, tačiau ieškovė tokios galimybės atsisakė (b.l. 142, 215).
Dėl AB „Lietuvos spauda“ prievolės atsakyti už UAB „Lietuvos spauda“ (duomenys neskelbtini) agentūros veikas.
Kaip minėta, ieškovė laikotarpiu nuo 1986-10-01 iki 2005-05-19 dirbo pardavėja spaudos kioskuose. Iki 1998-07-01 ieškovė dirbo AB „Lietuvos spauda“ filiale (duomenys neskelbtini) skyriuje (b.l. 84-85), iki 2001-10-01 – AB „Lietuvos spauda“ filiale (duomenys neskelbtini) skyriuje (b.l. 87-88), iki 2003-01-02 – AB „Lietuvos spauda“ filiale (duomenys neskelbtini) skyriuje (b.l. 90-91, 128-130). Minėti filialai neturėjo juridinio asmens teisių ir buvo atsakovo padaliniai. Todėl AB „Lietuvos spauda neabejotinai atsako už savo filialų veiklą (CK 2.53 str. 2 d.). AB „Lietuvos spauda“ filialo (duomenys neskelbtini) skyriaus 1994-05-16 įstatų (b.l. 168-170) 1 dalyje nurodyta, jog AB „Lietuvos spauda“ steigia savo (duomenys neskelbtini) filialą, neturintį juridinio asmens teisių. Šio filialo veikla buvo nutraukta ir jis išregistruotas iš rajono savivaldybės įmonių rejestro (AB „Lietuvos spauda“ 2002-10-30 valdybos posėdžio protokolas Nr. 6 (b.l. 90-91), Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-02-28 įsakymas Nr. AĮ-15 (b.l. 201) bei kiti rašytiniai įrodymai (b.l. 202-211). Būtent šiuo pagrindu, kaip minėta, nuo 2005-05-19 buvo nutraukta tarp ieškovės bei šios bendrovės sudaryta darbo sutartis (b.l. 63-64).
Tačiau atsakovas neatsako už paskutinio ieškovės darbdavio UAB „Lietuvos spauda“ (duomenys neskelbtini) agentūros prievoles prieš ieškovę. Iš 2002-10-30 valdybos posėdžio protokolo Nr. 6 p. matyti, kad nutraukus AB „Lietuvos spauda“ filialo (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklą atsakovas AB „Lietuvos spauda“ įsteigė UAB „Lietuvos spauda“ (duomenys neskelbtini) agentūrą. Visos bendrovės akcijos priklausė AB „Lietuvos spauda“. UAB „Lietuvos spauda“ (duomenys neskelbtini) agentūros įstatų 2 punkte nurodyta, kad ši bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo; bendrovės turtas yra atskiras nuo akcininkų turto; pagal savo prievoles bendrovė atsako visu turtu; bendrovės akcininkas pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti (ar įnešti turtu) už jo pasirašytas akcijas emisijos kaina. Įstatų 3 punkte nurodyta, kad bendrovė turi ūkinį, komercinį, finansinį, organizacinį bei teisinį savarankiškumą (b.l. 93). Teisėju kolegija pabrėžia, kad pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį prievolė baigiasi, kai juridinis asmuo yra likviduojamas. CK 2.95 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia nuo jų išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Taigi, juridinio asmens prievolės pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos, išskyrus juridinio asmens pasibaigimą jį reorganizavus, nes tokiu atveju prievolės pereina reorganizuotam asmeniui.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė būtinų atsakovo kaip darbdavio materialinės atsakomybės darbuotojo sveikatos sužalojimo atveju sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, sprendimą motyvavo, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.