- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-06
- Bylos Nr.
- AS-575-688-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. C.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. C. skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 7P-86 ,,Dėl antstolio V. C. įgaliojimų pasibaigimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 7P-113 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio V. C. įgaliojimams“. Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti skundžiamų įsakymų galiojimą. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 7P-86 jis nuo 2007 m. spalio 1 d. atleistas iš antstolio pareigų, neįgijus reikiamo išsilavinimo, ir išbrauktas iš Lietuvos antstolių sąrašo. Teigė, jog nesustabdžius skundžiamų įsakymų galiojimo jis privalės atleisti visą savo personalą, uždaryti kontorą, vykdomosios bylos bus perduotos kitam antstoliui, o tai sąlygos ne tik vykdymo proceso vilkinimą, bet ir proceso šalių nepasitenkinimą.
II
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė (ABTĮ 71 str.). Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 str. 1 d. teismas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo bei į tai, kad jei ir patenkinus skundą pareiškėjui atsirastų neigiamos finansinės pasekmės, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galėtų būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III
Pareiškėjas V. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo įsakymo galiojimą. Apelianto nuomone, nesustabdžius skundžiamų įsakymų būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra. Jeigu teismas panaikintų ginčijamus įsakymus, jis patirtų didelę žalą, būtų pažeistas viešasis interesas, susijęs su jo kaip antstolio veikla. Ginčijamų įsakymų pagrindu jis yra priverstas nutraukti savo profesinę veiklą, o tai reiškia, jog privalo atleisti samdomus kontoros darbuotojus, todėl ateityje gali kilti ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Sustabdžius skundžiamų įsakymų galiojimą, jis nepatirtų žalos. Skundo patenkinimo atveju, panaikinus ginčijamus įsakymus, teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, nes nebus galima atkurti iki ginčijamų aktų priėmimo buvusios padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinių aktų (įsakymų) teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti jų galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t.y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS11-367/2007, AS15-622/2006; iš esmės analogiškos pozicijos laikytasi bylose Nr. AS16-528/2007, AS8-488/2007 ir kt.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.
Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).
Pažymėtina, kad antstolis gauna pajamas iš valstybės jam suteiktų funkcijų vykdymo, taip pat paslaugų, kurias jis gali teikti pagal įstatymus, teikimo. Šios pajamos nėra pastovios. Jos inter alia priklauso nuo to, kiek asmenų kreipsis į antstolį dėl atitinkamų paslaugų teikimo, kaip seksis antstoliui vykdyti jam pateiktus vykdomuosius dokumentus ir kitų aplinkybių. Tad tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti asmeniui padarytą turtinę žalą (asmens negautas pajamas), patenkinus pareiškėjo skundą, gali būti iš esmės neįmanoma.
Be to, po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, grįžęs vykdyti antstolio funkcijas asmuo dar ilgai gali patirti neigiamas pasekmes dėl skundžiamų įsakymų taikymo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, nes jam reikėtų iš esmės iš naujo pradėti vykdyti savo veiklą, jis galimai jau būtų praradęs didžiąją dalį savo klientų bei jų pasitikėjimą, skundžiamo įsakymo priėmimo dieną jo vykdytos bylos galėtų būti jau kito antstolio įvykdytos, todėl jis nebeturėtų galimybės gauti pajamų iš jų vykdymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad antstolių skaičius atitinkamoje veiklos teritorijoje yra reguliuojamas (Antstolių įstatymo 2 str. 3 d.). Neatmestina tikimybė, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įstatymų nustatyta tvarka būtų paskirtas naujas antstolis į dėl pareiškėjo atleidimo atsilaisvinusią antstolio vietą. Tai galėtų apsunkinti pareiškėjo grįžimą dirbti antstoliu, jei skundžiami įsakymai būtų panaikinti.
Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimo, šie administraciniai aktai realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo atleistas iš antstolių ne dėl to, kad netinkamai vykdė savo funkcijas ar netinkamai organizavo ir vykdė savo veiklą, o tik dėl to, kad per įstatymo nustatytą terminą, atsakovo nuomone, neįgijo reikiamo išsilavinimo. Ši aplinkybė neleidžia teigti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ginčijamo įsakymo galiojimo sustabdymo metu pareiškėjas galėtų netinkamai vykdyti antstolio pareigas ir pažeisti trečiųjų asmenų (vykdymo proceso dalyvių ar kt.) teises ir teisėtus interesus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog asmens išsilavinimo trūkumas reformuotos antstolių sistemos veiklos pradžioje įstatymų leidėjo nebuvo vertinamas kaip absoliuti kliūtis asmenims tapti antstoliais ir vykdyti įstatymų jiems pavestas svarbias funkcijas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga ja siekiamam tikslui – užtikrinti realią ir veiksmingą asmens teisių gynybą teisme, išvengti neatitaisomos (sunkiai atitaisomos) žalos, kuri gali atsirasti, jei skundžiami aktai ginčo metu galiotų, o vėliau teismo sprendimu būtų panaikinti. Laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas taip pat neturėtų esmingai pažeisti viešojo ir trečiųjų asmenų interesų ir net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti.
Prieš tai nurodytos išvados padarytos analogiškoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. laikinai nesustabdė ginčijamų įsakymų galiojimo (ABTĮ 71 str. 2 d. 3 p.). Todėl skundžiama teismo nutarties dalis naikintina ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo išspręstinas iš esmės, ją pritaikant (ABTĮ 151 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, 71 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. C. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti.
Pareiškėjo V. C. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkinti ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 7P-86 ,,Dėl antstolio V. C. įgaliojimų pasibaigimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 7P-113 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio V. C. įgaliojimams“ galiojimą.
Nutartis neskundžiama.