Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. M. gynėjo advokato Arūno Taručio skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria pakeistas Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistajam A. M. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį , taikant BK 54 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2022 m. gruodžio 20 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 2 d. (įskaityti 2 mėnesiai ir 8 dienos) Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2023 m. liepos 17 d., neatlikta bausmės dalis yra 3 metai 2 mėnesiai 15 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Arūno Taručio skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aptartos nuteistųjų resocializacijos priemonės, kurios yra taikomos resocializuojant nuteistuosius. Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

7. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

8. Nekyla abejonių dėl to, kad A. M. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

9. Nuteistajam A. M. 2023 m. balandžio 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vis dėl to, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti analizuojamas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei tai, ar pritaikius lygtinį paleidimą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. Konstatuoti, kad A. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kai viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų yra labai sunkus nusikaltimas, dar nėra pagrindo. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti aplinkybė, kad skiriant bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalį buvo taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam buvo paskirta mažesnė nei minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tai, kad 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas nėra pakankamas patvirtina ir tai, jog 2023 m. sausio 16 d. pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir tik antrojo vertinimo metu, kuris atliktas 2023 m. liepos 6 d. rizika išliko žema. Nors nuteistasis nuo 2023 m. gegužės 11 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi, vykdo individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones, kas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau vien šios aplinkybės šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad A. M. atžvilgiu šiuo metu taikant lygtinį paleidimą, bus įgyvendinti bausmės tikslai.

10. Vien aplinkybės, kad A. M. vykdo individualiame plane nurodytas priemones, o bausmės atlikimo metu jis nepažeidžia nustatytų taisyklių dar nereiškia, kad yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju svarbu tai, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu ir nebuvo drausmintas, tačiau per bausmės atlikimo laikotarpį jis nebuvo ir skatintas.

11. Šiame kontekste svarbu ir tai, jog A. M. buvo paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą atlikus mažiau nei 1/3 bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. Nuteistasis yra atlikęs 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir nors šiuo atveju lygtinis paleidimas būtų taikomas su intensyvia priežiūra, tačiau toks trumpas laisvės bausmės atlikimas, ypač vertinant jauną nuteistojo amžių, gali sudaryti nebaudžiamumo arba per švelnaus baudžiamumo įspūdį. Nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau taikant lygtinį paleidimą taip pat turi būti atsižvelgiama ir į bausmės tikslus, o šiuo atveju, taikant A. M. lygtinio paleidimo institutą, jie nebūtų pasiekti.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. M. nusikalstamas veikas padarė dėl buvusių draugų ir pažįstamų blogos įtakos, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog A. M. su jais nebendrauja atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, gali reikšti ir tai, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę nėra poreikio su jais bendrauti ir tai nėra veiksniu, šiuo atveju turinčiu įtaką lygtinio paleidimo taikymui. Iš tiesų, vertinant nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, gyvenimo stilius ir draugai vis dar išliek kriminogeniniu veiksniu, galinčiu daryti įtaką nusikalstamam A. M. elgesiui.

13. Skunde taip pat nurodoma, kad dėl bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis atskleidžiant nusikalstamas veikas, A. M. yra pavojinga būti įkalinimo įstaigoje. Vis dėl to, ir ši aplinkybė negali būti laikoma priežastimi taikyti lygtinį paleidimą, kadangi lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakartotinai nenusikals ir prižiūrint probacijos tarnybai asmuo sugebės laikytis jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų.

14. Nuteistasis pripažįsta įvykdęs turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kadangi norėjo papildomai užsidirbti, nusikalstamos veikos darymą suvokė kaip gerą pajamų šaltinį, nors nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo. Taigi ta aplinkybė, kad yra pateikta pažyma, jog būdamas laisvėje A. M. turės darbo vietą, negarantuoja, kad siekdamas finansinės naudos, asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. Aplinkybės, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, turės gyvenamąją vietą taip pat negalima vertinti išimtinai teigiamai, kadangi darydamas nusikalstamas veikas jis taip pat turėjo gyvenamąją vietą, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Be to, A. M. neatliktos bausmės dalis yra 3 metai 13 dienų, įvertinus visas išvardintas aplinkybes, tokia neatliktos bausmės dalis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o bausmės tikslai jau yra pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Įvertinus visus nuteistąjį A. M. charakterizuojančius duomenis spręstina, kad jo elgesys dar nespėjo tiek pakisti, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių pakaktų konstatuoti jog būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų. Pataisos procesas tęstinas pataisos įstaigoje.

16. Lygtinis paleidimas A. M. atžvilgiu gali būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teismas pritardamas apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam A. M. turi būti tęsiamas..

17. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. gynėjo advokato Arūno Taručio skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.