Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-05-10 · Civilinė byla Nr. 2-919-407/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
2-919-407/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00154-2018-7-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Pareiškėjas
V. S., R. J., D. I., Ž. V., E. V., Z. V., G. L., S. Š., J. T., J. V., P. T., G. F., A. K.
Ieškovas
Lietuvos banko
Trečiasis asmuo
valstybės įmonė ,,Indėlių ir investicijų draudimas“
Kategorijos
  • 3.1.3.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-919-407/2018Proceso Nr. 2-56-3-00154-2018-7-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2.; 3.3.1.19.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S., R. J., D. I., Ž. V., E. V., Z. V., G. L., S. Š. (S. Š.), J. T., J. V., P. T., G. F. (G. F.) ir A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsakovei kredito unijai Taupkasė iškelta bankroto byla pagal ieškovo Lietuvos banko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; trečiasis asmuo – valstybės įmonė ,,Indėlių ir investicijų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos bankas 2018-02-15 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovės kredito unijos Taupkasė bankroto bylą. Lietuvos bankas nustatė, kad kredito unijos Taupkasė veikla ir finansinė būklė nesuderinamos su saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymusi, todėl yra grėsmė, kad dėl kredito unijos veiklos ir finansinės būklės bus pažeisti indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesai. Dėl šios priežasties Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2017-12-28 sprendimu paskelbė kredito unijai veiklos apribojimą (moratoriumą), laikinuoju administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo centras“. Laikinasis administratorius, vadovaudamasis Kredito unijų įstatymu (toliau – ir KUĮ), pateikė 2018-02-05 išvadą, iš kurios Lietuvos bankas nustatė, kad kredito unija Taupkasė nėra pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansinių paslaugų, nes nevykdo kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų. Lietuvos banko valdyba 2018-02-13 nutarimu Nr. 03-23 pripažino kredito uniją Taupkasė nemokia, visam laikui atšaukė kredito unijos licenciją, nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos kredito unijai iškėlimo. Lietuvos bankas 2018-02-14 išvadoje konstatavo, kad yra pagrindas, vadovaujantis KUĮ 74 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažinti kredito uniją Taupkasė nemokia. Pareiškėjai V. S., R. J., D. I., Ž. V., E. V., Z. V., G. L., S. Š., J. T., J. V., P. T., G. F. ir A. K. 2018-02-26 pateikė prašymus įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad pareiškėjai yra kredito unijos Taupkasė nariai – pajininkai, o pareiškėjas A. K. – dar ir administracijos vadovas. Atsakovė kredito unija Taupkasė, atstovaujama laikinojo administratoriaus, su ieškiniu sutiko ir prašė iškelti jos bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi iškėlė atsakovės kredito unijos Taupkasė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Baklis“. Pareiškėjų – įmonės pajininkų ir kredito unijos administracijos vadovo – prašymus įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, teismas atmetė. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Pasak teismo, tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, vien buvimo kredito unijos pajininku faktas nesudaro pakankamo pagrindo įtraukti pareiškėjų trečiaisiais asmenimis šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje. Įmonės dalyvį (pajininką) atstovauja įmonės valdymo organas (nagrinėjamu atveju – ieškovo Lietuvos banko paskirtasis laikinas administratorius, o po bankroto bylos iškėlimo – teismo paskirtas bankroto administratorius), todėl teismas sprendė, kad kredito unijos Taupkasė dalyviai (pajininkai), kol neįrodė kitokio pagrįsto faktinio pagrindo ir suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi, šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje neįtrauktini į bylą trečiaisiais asmenimis. Teismo nuomone, kitoks sprendimas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo kriterijų, kreditų unijų, finansinių įstaigų, o taip pat įmonių bankroto įstatymuose įtvirtintų bankroto bylos nagrinėjimo operatyvumo ir kreditorių interesų gynimo principų. Teismas, spręsdamas, kad yra pagrindas iškelti atsakovės bankroto bylą, vadovavosi Lietuvos banko pateiktais dokumentais. Teismas nurodė, kad Lietuvos bankas 2018-02-14 išvadoje dėl kredito unijos Taupkasė nemokumo nustatė, jog kredito unija dėl patirtų nuostolių ir blogos finansinės būklės pažeidžia licencijai išduoti taikomus reikalavimus. Iš Lietuvos banko dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų, todėl sprendė, kad yra pagrindas iškelti kredito unijai Taupkasė bankroto bylą (KUĮ 74 str. 1 d. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo A. K. teismui pateiktos kredito unijos 2017-12-31 kapitalo pakankamumo skaičiavimo lentelės nevertina, atsižvelgdamas į tai, kad ji pateikta asmens, neturinčio teisės atstovauti atsakovę ir jos vardu sudarinėti bei pasirašyti ataskaitų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjai V. S., R. J., D. I., Ž. V., E. V., Z. V., G. L., S. Š., J. T., J. V., P. T., G. F. ir A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, panaikinti nutarties dalį, kuria netenkinti pareiškėjų prašymai dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti šį pareiškėjų reikalavimą. Pareiškėjai taip pat prašo išreikalauti iš Lietuvos banko 2018-02-05 išvadą, parengtą UAB ,,Verslo administravimo centras“. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą pareiškėjų trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje. Teismas privalo sudaryti galimybes trečiajam asmeniui ginti savo ir šalies, kurios pusėje jis atstovauja, interesus. Kredito unijos laikinąjį administratorių paskyrė Lietuvos bankas, kuris inicijavo kredito unijos bankrotą vadovaudamasis laikinosios administratoriaus išvada. Šiuo atveju susidariusi tokia situacija, kai nėra jokių asmenų, kurie kontroliuotų, ar kredito uniją Taupkasė atstovaujantys asmenys tinkamai gina kredito unijos teises ir teisėtus interesus. Be to, pareiškėjai turi visiškai priešingų duomenų apie atsakovės finansinę padėtį nei Lietuvos banko pateikti duomenys, ir šie duomenys yra esminiai sprendžiant dėl to, ar kredito unijai bankroto byla iškelta teisėtai ir pagrįstai. Jau vien šios aplinkybės pagrindžia pareiškėjų suinteresuotumą bei teisę dalyvauti it būti išklausytiems nagrinėjamoje kredito unijos Taupkasė bankroto byloje. Pareiškėjai yra pajininkai, todėl tuo atveju, jei bankroto bylą nebūtų nutraukta, pareiškėjai turi neabejotiną suinteresuotumą bankroto proceso metu atgauti iš kredito unijos savo įneštas lėšas kaip kreditoriai. Neįtraukus pareiškėjų į nagrinėjamą bylą suinteresuotais asmenimis iškils reali grėsmė, kad jų materialioji padėtis pablogės, kadangi teismas byloje tam tikras reikšmingas aplinkybes nustatys neturėdamas pareiškėjų valdomų įrodymų, neišklausęs paaiškinimų ir neleisdamas pareiškėjams pasinaudoti įstatymo suteiktomis kitomis teisėmis. Pareiškėjų turimais duomenimis, kredito unijos Taupkasė finansinė padėtis yra visiškai kitokia nei nurodyta išvadoje, ieškovo Lietuvos banko pareiškime ir skundžiamoje nutartyje. Skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo jokio pagrindo pripažinti kredito uniją nemokia. Teismas grubiai pažeidė teisingumo, protingumo ir betarpiškumo principus, atsisakydamas vertinti pareiškėjo A. K. pateiktus įrodymus apie realią kredito unijos finansinę padėtį. Šis asmuo ėjo kredito unijos vadovo pareigas ir teisėtai valdė duomenis apie kredito unijos būklę. Vien tai, kad sustabdžius vadovo įgalinimus, jis netenka teisės pasirašinėti ataskaitų, nereiškia, kad ataskaitos yra neteisingos. Priešingai, teismas turėjo ištirti, kodėl vadovo pateikti duomenys taip skiriasi nuo Lietuvos banko pateiktų duomenų. Pirminis dokumentas, kuriuo remiantis buvo iškelta atsakovės bankroto byla, yra atsakovės laikinojo administratoriaus 2018-02-05 išvada. Tačiau ši išvada apeliantams nėra prieinama, jos savarankiškai gauti jie negali, todėl prašo teismo šią išvadą ir pirminius dokumentus, kuriais remiantis ji yra parengta, išreikalauti iš Lietuvos banko. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė kredito unija Taupkasė prašo atskirojo skundo dalį, kuria skundžiama nutarties dalis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, palikti nenagrinėtą, o kitą atskirojo skundo dalį (dėl pareiškėjų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis) atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Pareiškėjų materialiosios teisės sudaro tik labai nežymią unijos pajų dalį, todėl jie pagrįstai neįtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.Laikinasis administratorius kredito unijos veiklos ataskaitas sudarė vadovaudamasis unijos buhalterinės paskaitos ir teisinių veiklos dokumentų pagrindu, neatlikdamas jokių pataisymų buhalterinės apskaitos programoje. Atskirajame skunde pateikiamas aktualių unijos veiklai rodiklių apskaičiavimas grindžiamas tik prielaidomis, todėl šių motyvų ir argumentų įrodomoji reikšmė yra labai abejotina.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos bankas prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas pagrįstai neįtraukė pareiškėjų į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų. Vien aplinkybė, kad asmuo yra įmonės dalyvis, savaime nereiškia jo faktinio ir teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi. Pareiškėjai nepateikė jokių reikšmingų įrodymų ar argumentų, pagrindžiančių jų dalyvavimo bankroto procese tikslingumą. Vien tai, kad jie turi teisę gauti likviduojamos kredito unijos turto dalį, nepatvirtina pareiškėjų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis tikslingumo. Pareiškėjų pajinių įnašų už įsigytus pagrindinius ir papildomus pajus suma sudaro 4 643,92 Eur, nors 2018-02-15 balansinės ataskaitos duomenimis kredito unijos pajinis kapitalas sudarė 2 787 380 Eur, taigi pareiškėjų pajiniai įnašai sudarė vos 0,177 proc. viso kredito unijos pajinio įnašo. Tokia nežymi pareiškėjų turimų pajų dalis negali būti pakankamas pagrindas įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Kredito unija Taupkasė turi daugiau nei 3 000 pajininkų, todėl pareiškėjų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis sukurtų precedentą, kuriuo remiantis visi pajininkai galėtų būti įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, o tai sudarytų sąlygas bankroto proceso vilkinimui ir būtų pažeidžiamos kreditorių teisės bei viešasis interesas. Pareiškėjai nėra byloje dalyvaujantys asmenys, todėl neturėjo teisės pateikti atskirojo skundo dėl nutarties dalies, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Teismas pagrįstai konstatavo, kad jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta A. K. pateikta kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaita negali būti vertinama, nes ji pateikta asmens, neturinčio teisės atstovauti kredito unijai ir jos vardu sudarinėti bei pasirašyti ataskaitų. Visi pareiškėjų nurodyti argumentai dėl kredito unijos finansinės padėties buvo įvertinti prieš priimant Lietuvos banko 2018-02-13 nutarimą. Bankroto bylą kredito unijai Taupkasė iškelta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vienas iš atskirojo skundo argumentų yra tas, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė įtraukti pareiškėjus (kredito unijos pajininkus ir administracijos vadovą) į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės (kredito unijos) pusėje. Byloje nustatyta, kad priėmus ieškovo Lietuvos banko ieškinį dėl bankroto bylos kredito unijai Taupkasė iškėlimo, pareiškėjai, kurie yra kredito unijos pajininkai, o pareiškėjas A. K., - ir kredito unijos administracijos vadovas, kreipėsi į teismą, prašydami įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje (1 t., b. l. 34-35; 42-43). Prašymus motyvavo materialiniu teisiniu suinteresuotumu kredito unijos bankroto bylos iškėlimu ir bankroto procesu – nurodė, kad pajininkams, kaip unijos savininkams, itin svarbus unijos bankroto procesas, nes jie turi lūkesčių tiek į likusį turto paskirstymą, tiek į unijoje turimų pajinių įnašų vertės išsaugojimą. Pareiškėjas A. K., kuris yra ne tik pajininkas, bet ir unijos administracijos vadovas, papildomai nurodė, kad yra suinteresuotas teisingu kredito unijos finansinės būklės įvertinimu teisminio bankroto proceso metu. Atskirajame skunde pareiškėjai papildomai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas (Lietuvos bankas), tiek atsakovė, atstovaujama Lietuvos banko paskirto laikinojo administratoriaus, yra tos pačios pozicijos, o pareiškėjai turi kitokių (priešingų) duomenų apie kredito unijos finansinę padėtį, todėl, pareiškėjų nuomone, jiems turi būti sudaryta galimybė dalyvauti byloje dar iki išsprendžiant bankroto bylos kredito unijai iškėlimo klausimą ir teikti įrodymus, susijusius su kredito unijos finansine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šio prašymo netenkino, tokį procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai neįrodė pakankamo materialinio teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, nurodydami savo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekdami pasinaudoti dalyvaujančių byloje asmenų procesinėmis tesimis, tarp jų ir teise teikti įrodymus nagrinėjamu klausimu. CPK įtvirtinta, kad jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 str., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d.) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. ĮBĮ nereglamentuoja dalyvaujančių bankroto byloje asmenų ir jų statuso klausimų, todėl šie klausimai sprendžiami CPK nustatyta tvarka (CPK 1 str. 1 d.). Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad visi asmenys, kurie turi teisinį materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, privalo būti įtraukti į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis. Kaip minėta, klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, ĮBĮ specialiai nereglamentuoja. Bankrutuojančios įmonės savininkai (pajininkai, akcininkai), administracijos vadovas, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, teismo iniciatyva dalyvaujančiais byloje asmenimis paprastai nėra traukiami, o gali dalyvauti vėlesnėse bankroto proceso stadijose. Tačiau tais atvejais, kai minėti asmenys patys kreipiasi į teismą su prašymais įtraukti juos į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, ir turi pakankamą materialinį teisinį suinteresuotumą bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimu, teismas neturi pagrindo tokių prašymų netenkinti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, siekdami įstoti į civilinę bylą, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos kredito unijai ,,Taupkasė“ iškėlimo, pateikė pareiškimus dėl įstojimo į procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nurodė įstojimo į procesą pagrindą (materialųjį teisinį ryšį su bankroto byla) ir kurios šalių pusėje siekė įstoti (CPK 47 str. 1, 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjų nurodytos aplinkybės (nurodytos šios nutarties 11 punkte) yra pakankamos pagrįsti jų materialinį teisinį suinteresuotumą dėl bankroto bylos kredito unijai iškėlimo ir kredito unijos bankroto proceso. Pajininko nuosavybės teisė į pajus bankroto proceso metu kompensuojama paskutine eile, todėl pajininkai, siekdami išsaugoti savo turimus pajus, turi materialinį teisinį suinteresuotumą sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos kredito unijai iškėlimo. Administracijos vadovas, kaip kredito unijos valdymo organas, turi materialinį suinteresuotumą bankroto bylos iškėlimu dėl galimos jo atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą. Faktas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjų, neįtrauktų byloje dalyvaujančiais asmenimis, atskirąjį skundą, patvirtina, kad ir pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjai turi pakankamą materialinį teisinį suinteresuotumą klausimo dėl bankroto bylos kredito unijai iškėlimo rezultatu.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos bankas nurodo, jog vien aplinkybė, kad asmuo yra įmonės dalyvis, savaime nereiškia jo faktinio ir teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi. Apeliacinis instancijos teismas su šiuo argumentu sutinka tuo aspektu, kad sprendžiant kredito unijos bankroto bylos iškėlimo klausimą teismui nėra pareigos savo iniciatyva įtraukti visų juridinio asmens dalyvių (pajininkų) į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis. Tačiau tais atvejais, kai juridinio asmens dalyviai patys siekia būti įtraukti į bylą ir turi pakankamą materialinį teisinį suinteresuotumą, toks prašymas turi būti tenkinamas. Ieškovo argumentas, kad pareiškėjų turimi pajai sudaro labai nežymią dalį viso kredito unijos pajinio kapitalo, nėra pagrindas netenkinti pareiškėjų prašymo, nes konstitucinė teisė į teisminę gynybą nėra ribojama pajų dydžiu. Kita vertus, bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, todėl teismui nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą, būtų pagrindas imtis procesinių priemonių tokiam piktnaudžiavimui užkirsti kelią (CPK 95 str.). Konstatavus, kad pareiškėjai turi materialinį teisinį suinteresuotumą klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimu, o kredito unijos Taupkasė bankroto byla buvo iškelta atsisakius šiuos asmenis įtraukti į bankroto bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta dėl absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.; 338 str.). Dėl šios priežasties skundžiama nutartis panaikinama ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, susijusių su ginčo esme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes šie klausimai bus sprendžiami nagrinėjant bylą iš naujo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kredito unijų bankroto procedūras reglamentuoja KUĮ, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu KUĮ ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip (KUĮ 73 str.). KUĮ 74 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kada kredito unija gali būti pripažinta nemokia, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto bylą teismas iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos nemokumą. Tačiau KUĮ nenustato specialių įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl Lietuvos banko išvada dėl kredito unijos nemokumo yra vienas iš įrodymų, turintis esminę reikšmę sprendžiant kredito unijos bankroto bylą, tačiau tai nėra absoliutus įrodymas ir jis turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais byloje, įskaitant ir trečiųjų asmenų teikiamais įrodymais, jei jie atitinka įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (CPK 177, 179 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Vigintas Višinskis