- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-772-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00515-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui S. P. ir jo įstatyminiams atstovams A. P. ir J. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovų S. P. ir jo įstatyminių atstovų A. P. ir J. P. priešieškinį ieškovui J. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. P. ieškovo naudai 850 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui neturint pakankamai lėšų žalai atlyginti, šią sumą subsidiariai priteisti iš atsakovo įstatyminių atstovų A. P. ir J. P.. Nurodė, kad 2014 m. spalio 21 d., vairuodamas jam priklausantį automobilį Opel Zafira, (duomenys neskelbtini), partrenkė atsakovą, kuris išbėgo į važiuojamąją dalį draudžiamoje vietoje ir sudarė staigią, neišvengiamą kliūtį. Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 metu buvo nustatyta, jog eismo įvykis kilo dėl atsakovo S. P. kaltės, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 ir 44 punktus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo veiksmuose kaltės dėl eismo įvykio nebuvo nustatyta, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Minėto eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis Opel Zafira – ieškovui teko keisti priekinį stiklą, remontuoti ir dažyti variklio dangtį, remontuoti prietaisų skydelį, elektros instaliaciją, stabdžius ir priekinio stiklo valymo sistemas, keisti stabilizatoriaus traukę, pirkti detales, iš viso dėl automobilio remonto ieškovas patyrė 855 Eur išlaidų. Ieškovas yra neįgalus, jo darbingumas 20 procentų, dėl eismo įvykio ir apgadinto automobilio patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado gyvenimo džiaugsmą, todėl patyrė ir 500 Eur neturtinę žalą,
Atsakovas S. P. prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 100 Eur turtinės žalos, o likusią ieškinio dalį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas dėl eismo įvykio galėjo patirti 100 Eur išlaidų, t.y. 15 Eur automobilio valstybinio numerio ženklo keitimo išlaidų ir 85 Eur priekinio stiklo ir jo keitimo darbų išlaidų. Ieškovas nesutinka atlyginti kitų prašomų priteisti automobilio remonto išlaidų – variklio dangčio remonto ir dažymo, prietaisų skydelio remonto, elektros instaliacijos, stabdžių ir priekinio stiklo valymo sistemų remonto, stabilizatoriaus traukės keitimo, taip pat transportavimo išlaidų. Eismo įvykis, kurį sukėlė atsakovas, įvyko 2014 m. spalio 21 d., o ieškovas remonto išlaidoms pagrįsti pateikia 2015 m. balandžio 9 d. sąskaitą-faktūrą, kurioje neidentifikuotas remontuojamas automobilis. Atsakovui žinoma, jog po 2014 m. spalio 21 d. ieškovas turėjo kitą eismo įvykį. Ieškovas reikalauja didesnės sumos už priekinį stiklą ir jo keitimą, nei jo rinkos vertė ir tokio reikalavimo tenkinimas pažeistų ne tik visiško nuostolio atlyginimo principą, bet ir atliktų atsakovo baudimo funkciją, kuri nėra suderinama su civilinės atsakomybės tikslais. Dėl kitų prašomų priteisti remonto ir detalių pirkimo išlaidų, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp autoįvykio ir atlikto remonto. Nėra teisinio pagrindo ieškovui reikalauti atlyginti neturtinę žalą, kadangi žala buvo padaryta ieškovo turtui. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas, manantis, kad pažeista jo neturtinė vertybė.
Atsakovas S. P. pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo J. M. 2500 Eur neturtinės žalos, taip pat po 2000 Eur neturtinės žalos atsakovo tėvams A. P. ir J. P. bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovas, tačiau su tokiu eismo įvykio vertinimu jis nesutinka. Ieškovo paaiškinimai apie eismo įvykį neatitinka tikrovės ir vertintini kritiškai. Iš ieškovo parodymų darytina išvada, kad jis, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, važiuodamas gatve ir privalėdamas pastebėti per kelią einančius vaikus, ne tik nesulėtino greičio, bet ir nestabdė automobilio. Įvertinus liudytojų parodymus, yra akivaizdu, kad ieškovas vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį - automobilį, nestebėjo kelio ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, t. y. nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, bei 128 punkto reikalavimą - vairavo neatidžiai ir atsiradus kliūčiai jos nepastebėjo. Dėl ieškovo padarytų sveikatos sužalojimų atsakovui, t. y. nuo susidūrimo su automobiliu atsakovui buvo padaryti daugybiniai kūno odos nubrozdinimai, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs intrasmegenine kraujosrūva dešinėje pamato branduolių srityje, dėl to jis patyrė didžiulį fizinį skausmą, po autoįvykio neteko sąmonės, tris dienas gulėjo reanimacijoje, ilgai gulėjo ligoninėje ir toliau turės reguliariai tikrintis dėl galimų komplikacijų, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kuri vertinama 2500 Eur. Kadangi atsakovas sužalojimų metu buvo nepilnametis, nedirbo, todėl dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padaryta neturtinė žala ir jo tėvams - A. P. ir J. P., kuri įvertinama kiekvienam po 2000 Eur, iš viso 4000 Eur.
Ieškovas J. M. su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. spalio 19 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01066-14 buvo nutrauktas nesant ieškovo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje požymių, atsakovas su šiuo nutarimu sutiko ir nutarimo neskundė. Atsakovo savaip vertinamos eismo įvykio aplinkybės yra tik jo nuomonė, todėl atsakovo ir jo atstovų reikalavimas prisiteisti iš ieškovo neturtinę žalą yra neteisėtas ir nepagrįstas, turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad draudikui buvo žinoma apie 2014 m. spalio 21 d. eismo įvykį, dėl kurio metu patirtos žalos atsakovas teikia priešieškinį. 2015 m. gruodžio 4 d. draudikas priėmė sprendimą atsisakyti atlyginti atsakovo prašomas sumas, nes ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių kiltų jo civilinė atsakomybė. Žalą atsakovui lėmė būtent atsakovo neatsargūs veiksmai, padaryti administraciniai teisės pažeidimai, atsakovo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu, o priežastinis ryšys tarp ieškovo veiksmų ir žalos nenustatytas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui J. M. iš atsakovo S. P., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų A. P. ir J. P., 175 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė atsakovui A. P., iš ieškovo J. M. 778,65 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos atsakovo S. P. civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovas S. P. turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą. Teismas pripažino, kad automobilio priekinio stiklo keitimas ir valstybinio numerio keitimas yra susiję priežastiniu ryšiu su 2014 m. spalio 21 d. įvykusiu autoįvykiu, tuo tarpu dėl variklio dangčio, elektros instaliacijos, stabdžių sistemos, prietaisų skydelio, stabilizatoriaus traukės, priekinio stiklo valymo sistemos remonto išlaidų, taip pat transportavimo išlaidų priežastinio ryšio su 2014 m. spalio 21 d. įvykusiu autoįvykiu ieškovas nepateikė teismui pakankamų įrodymų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos faktui, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, konstatuoti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo jam faktą. Teismas pripažino, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas patyrė nepatogumų dėl to, kad jo automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas patyrė ir įrodė neturtinės žalos padarymo faktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovui A. P. priteista 778,65 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš atsakovų A. P. ir J. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti visą ieškovo prašomą turtinę žalą. Eismo įvykio metu ieškovo automobiliui buvo padaryti didesni apgadinimai, nei buvo užfiksuoti iš karto po įvykio. Dalis apgadinimų paaiškėjo tik autoservise UAB „Gontus“. Iš viso automobilio remontas ieškovui kainavo 855 Eur. Šį faktą patvirtino UAB „Gontus“ išduota sąskaita-faktūra. Po eismo įvykio buvo būtina dažyti variklio dangtį, remontuoti automobilio elektros instaliaciją, stabdžių sistemą ir prietaiso skydelio gedimą, atsiradusį eismo įvykio metu, bei dėl šiame įvykyje padarytos žalos automobiliui, jį buvo būtina transportuoti. Nors dėl autoįvykio metu ieškovui padarytos neturtinės žalos egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala ir kaltė, tačiau teismas nepagrįstai, pažeisdamas materialias teisės normas, neturtinės žalos ieškovui nepriteisė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. P. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad realiai dėl padarytų sugadinimų ieškovas turėjo nuostolių dėl valstybinio numerio-ženklo dėklo ir priekinio stiklo keitimo. Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 19 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą neužfiksuotas ieškovo automobilio variklio dangčio sužalojimas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad variklio dangtis nebuvo remontuojamas. Vadinasi reikalavimas priteisti 30 Eur už variklio dangčio remontą ir 80 Eur už variklio dangčio dažymą ir medžiagas yra nepagrįstas. Ieškovo automobiliui buvo remontuota elektros instaliacija, stabdžių sistema, atliktas priekinio stiklo valymo sistemos remontas, stabilizatoriaus traukės keitimas, prietaise skydelio remontas - tačiau nė vienas iš šių remontų nesusijęs su 2014 m. spalio 21 d. eismo įvykiu ir tokių įrodymų ieškovas neteikė. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti automobilio transportavimo išlaidas, kadangi sąskaita už šias paslaugas buvo išrašyta 2015 m. balandžio 9 d., t.y. praėjus beveik metams po eismo įvykio. Kaip priežastiniu ryšiu susijęs automobilio transportavimas su autoįvykiu ieškovas neįrodė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad atsakovas prašo pateikti įrodymus apie automobilio variklio dangčio, elektros instaliacijos, stabdžių sistemos, prietaisų skydelio, stabilizatoriaus traukės, priekinio stiklo valymo sistemos, transportavimo išlaidų priežastinį ryšį su autoįvykiu, suteikė ieškovui galimybę pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovas nurodė, kad kitų įrodymų neteiks, kad tai, jog gedimai atsirado dėl autoįvykio patvirtina autoserviso sąskaita-faktūra. Ieškovo nurodytoje sąskaitoje-faktūroje nenurodyta kokio automobilio remontas atliktas ir kuo tas remontas priežastiniu ryšiu susijęs su autoįvykiu. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo jam faktą, o vien ta aplinkybė, jog ieškovas patyrė nepatogumų dėl to, kad jo automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas patyrė ir įrodė neturtinės žalos padarymo faktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 21 d. apie 13.52 val. (duomenys neskelbtini), ieškovas J. M., vairuodamas automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė į važiuojamąją dalį, perėjimu nepažymėtoje vietoje, išbėgusį pėsčiąjį atsakovą S. P., kuris dėl autoįvykio metu patirtų traumų buvo hospitalizuotas. Autoįvykio metu ieškovo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015 m. spalio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01066-14 buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymių (b. l. 5-11). Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl paties S. P. kaltės, t. y. todėl, kad jis nebuvo pakankamai atsargus ir atidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 42 ir 44 punktų reikalavimus, o vairuotojas (ieškovas) Kelių eismo taisyklių nepažeidė.
Byloje ginčo dėl automobilio apgadinimo fakto nėra. Ieškovas ieškiniu reikalavo atlyginti išlaidas, patirtas už automobilio priekinio stiklo, variklio dangčio, elektros instaliacijos, stabdžių sistemos, priekinio stiklo valymo sistemos, prietaisų skydelio, stabilizatoriaus traukės remontą, valstybinio numerio keitimą, transportavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilio priekinio stiklo keitimas ir valstybinio numerio keitimas yra susiję priežastiniu ryšiu su 2014 m. spalio 21 d. įvykusiu autoįvykiu, tuo tarpu kitos ieškovo nurodytos remonto darbų, taip pat automobilio transportavimo išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su minėtu eismo įvykiu, todėl ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pasak apelianto, eismo įvykio metu ieškovo automobiliui buvo padaryti didesni apgadinimai, nei buvo užfiksuoti iš karto po įvykio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiagoje yra užfiksuoti ieškovo automobiliui 2014 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu padaryti apgadinimai: sulenktas priekinis valstybinis numeris, sudaužytas priekinis stiklas, sulenktas dešinys priekinis statramstis (Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2014-10-21 protokolas; šioje apžiūroje dalyvavo pats ieškovas; ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiagos l. 12-13). Apžiūrint automobilį, nebuvo nustatyti kiti jo apgadinimai. Pažymėtina, jog autoįvykis įvyko dienos metu, kai buvo šviesu, oro sąlygos buvo geros (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiaga, l. 4), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog kiti automobilio apgadinimai būtų pastebėti ir užfiksuoti. Be to, iš byloje esančių ieškovo automobilio nuotraukų, darytų po eismo įvykio, taip pat nėra matomi kiti apgadinimai.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. M. v. R J., bylos Nr. 3K-3-546/2011, ir joje nurodyta praktika).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, jog eismo įvykio metu jo automobiliui buvo padaryti ir kiti apgadinimai, nei nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovo pateiktoje UAB „Gontus“ sąskaitoje-faktūroje (b.l. 12), yra nurodyti automobiliui atlikti remonto darbai, tačiau vien ši sąskaita-faktūra nepatvirtina, jog visi nurodyti remonto darbai priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Be to, pažymėtina, jog minėta sąskaita-faktūra išrašyta 2015 m. balandžio 9 d., t.y. praėjus beveik pusei metų nuo eismo įvykio. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog šiuo atveju buvo būtina automobilį transportuoti. Priešingai, ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01066-14 medžiaga patvirtina, jog automobilis po šio įvyko buvo važiuojantis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobilio transportuoti nebuvo būtina. Nagrinėjamu atveju ieškovui nepateikus įrodymų dėl kitų automobilio remonto (variklio dangčio, elektros instaliacijos, stabdžių sistemos, prietaisų skydelio, stabilizatoriaus traukės, priekinio stiklo valymo sistemos), transportavimo išlaidų priežastinio ryšio su 2014 m. spalio 21 d. įvykusiu autoįvykiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šią ieškovo ieškinio dalį neįrodyta.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nepagrįstai nepriteisė ieškovui neturtinės žalos. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl eismo įvykio ir apgadinto automobilio patyrė dvasinius išgyvenimus, prarado gyvenimo džiaugsmą, todėl prašo atlyginti ir neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur. Teismo posėdžio metu prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ieškovas siejo su tuo, kad dėl eismo įvykio laikinai negalėjo naudotis savo automobiliu, tai sukėlė nepatogumų. Tačiau ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtus išgyvenimus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas dėl eismo įvykio metu padarytų mašinos apgadinimų ir dėl to patirtų išgyvenimų būtų kreipęsis į specialistus pagalbos. Be to, byloje nustatyti ieškovo automobilio apgadinimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra normali gyvenimiška situacija, todėl vien faktas, kad ieškovo automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas, nelaikytinas pakankamu pagrindu automobilio savininką pripažinti patyrusiu neturtinę žalą. Šiuo atveju ieškovui neįrodžius neturtinės žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, padarymo fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškovo J. M. apeliacinį skundą, atsakovui S. P. priteistinos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, kurias pagrindžiančius įrodymus atsakovas pateikė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. M. atsakovui S. P. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.