Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirba pagal (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012-12-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 str. 1d. 199-2 str. 1d. 198 MGL (25 740 Lt) bauda;

2. 2013-03-07 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 str. 4 d. BK 199-2 str. 1d. 348 MGL (45240 Lt) bauda;

3. 2018-03-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199 str. 1d. 199-2 str. 1d.galutine 156 MGL (5875 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, gaunant draudimines išmokas už tyčia sukeltą eismo įvykį, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., 2020 m. kovo mėn. pradžioje susitarė su M. K. sukelti tyčinį eismo įvykį ir, vykdydamas susitarimą, 2020-03-08, apie 20:10 (duomenys neskelbtini). sankirtoje, (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu vairuodamas T. Š. vardu registruotą, prastos techninės būklės automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio M. K. vairuojamo prastos techninės būklės automobilio „VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tęsiant nusikalstamą veiką M. K. 2020-03-09 internetu (per (duomenys neskelbtini)) apie įvykį pranešė ADB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), kurioje įprastinės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi bei savanoriškojo draudimo (toliau KASKO) sutartimi buvo apdraustas automobilis „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ADB "(duomenys neskelbtini)" nustatė, kad automobilio „VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas yra netikslingas ir paskaičiavo 2720 Eur draudimo išmoką bei, kad automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas yra netikslingas ir paskaičiavo 2864 Eur draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo bendrovė pastebėjo apgaulę ir draudimo išmokų neišmokėjo, tokiu būdu jis pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą ADB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį 2864 Eur vertės turtą bei M. K. naudai 2720 Eur svetimą ADB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą.

Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 3 d. įtariamuoju apklaustas A. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra S. K., o jis šioje įmonėje dirba nuo 2020 m. vasario mėnesio, tikslios datos nepamena, transporto vadybininku. Įmonė savo ofiso neturi. Įmonėje yra 3 darbuotojai: jis, direktorius S. K. ir jo žmona A. S., administratorė. Įmonė užsiima automobilių nuoma. Įmonė nuomai turi du automobilius, „Prius“, valstybinio numerio nepamena, ir „BMW535“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Šis automobilis buvo įsigytas kažkur 2020 m. pradžioje jo žmonos vardu. Automobilis įsigytas iš juridinio asmens, šiuo metu įmonės pavadinimo nepamena. Automobilis buvo daužtas, buvo sudaužytas dešinys žibintas, nebuvo bamperio, dešinysis sparnas buvo apgadintas. Jį taisė iki registravimo Regitroje. Tuvlitoje atliko ekspertizę, po to techninę apžiūrą, o po to registravo žmonos vardu. Automobiliu važinėjo apie 2–3 mėnesius, po ko automobilis buvo parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Parduodant automobilį jis buvo techniškai tvarkingas, galėjo dalyvauti eisme. Kadangi jis yra šios įmonės vadybininkas, tai šį automobilį iš savo žmonos perėmė jis. Nuo automobilio įsigijimo jį teko išnuomoti kažkur 2 kartus, kaskart po porą savaičių. Išsinuomojo fiziniai asmenys. Automobilio nuoma buvo įforminta su vairuotoju. Šį automobilį vairuodavo jis, savaitgaliais ir vakarais, jeigu reikėdavo. Darbo dienomis vairuodavo, jeigu reikėdavo klientui, S. K.. Savaitę iki įtarime aptariamo eismo įvykio šis automobilis buvo išnuomotas fiziniam asmeniui, kam tiksliai nepamena, nuomos sutartis turi būti įmonėje. Kadangi įmonė, kaip minėjo, savo ofiso neturi, tai įmonės dokumentai laikomi pas jį, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas automobilis tą kartą buvo išnuomotas be vairuotojo. Buvo sudaryta ilgalaikė neterminuota nuomos sutartis. Už automobilio saugojimą pagal nuomos sutartį buvo atsakingas asmuo, išnuomojęs automobilį. Kaip tik tuo metu, kai įvyko įtarime aptariamas eismo įvykis, automobilis pagal nuomos sutartį buvo perduotas fiziniam asmeniui. Kur jis buvo laikomas, nei jis, nei S. K. nežinojo. Po to, po kažkiek laiko, jam paskambino S. ir informavo, kad automobilis pateko į eismo įvykį. Asmuo vardu E. S., kuris yra nurodytas įtarime, jam nėra pažįstamas, jam pačiam su šiuo asmeniu neteko bendrauti nei telefonu, nei gyvai. Apie įtarime nurodytus faktus dėl eismo įvykio inscenizavimo jam nieko nežinoma (3 t., b. l. 18–21).

Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta pilnai. Psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, ligoninėje negydytas, narkotinių medžiagų nevartoja. Kadangi yra teistas ir jo turtui yra uždėtas areštas, todėl savo vardu negali registruoti turto. 2019 metų pradžioje pagal skelbimą, kokiame puslapyje tiksliai neatsimena, pirko automobilį "Toyota RAV 4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš nepažįsto asmens, ar tai buvo vyras ar moteris tiksliai pasakyti negali. Automobilį pirko (duomenys neskelbtini), vietos tiksliai neatsimena, automobilis kainavo apie 4600 eurų. Automobilio savo vardu registruoti negalėjo, todėl užregistravo savo sugyventinės sesers N. R. vardu, tačiau praėjus keliems mėnesiams ji norėjo pirkti kitą automobilį sau, todėl jis paprašė savo pusbrolio T. Š. užregistruoti automobilį savo vardu. Automobiliu naudojosi jis, taip pat būdavo, kad automobiliu naudojosi ir S.. Automobilį jis apdraudė KASKO draudimu, kas apdraudė automobilį civilinės atsakomybės draudimu, šiuo metu tiksliai neatsimena. 2020 metų pradžioje automobilyje atsirado techninių problemų, jis pirko automobiliui atsargines detales. Tuo metu (duomenys neskelbtini) susipažino su vyru vardu G. ( G.) kurio kitų duomenų nežino, jį dažnai matydavo (duomenys neskelbtini) turgavietėje, kaip suprato, galimai jis ten turi savo prekybos vietą automobilių turguje. Jis jam pasiskundė, kad dažnai genda automobilis, G. pasakė, kad būtų galima už minėtą automobilį gauti draudimo išmoką ir automobilio neremontuoti. Pasakė, kad žino žmogų, kuris taip pat turi problemų su automobiliu ir davė telefono numerį, jį užrašė ant lapelio, šiuo metu minėto telefono numerio neatsimena. Tai buvo gal prieš 2-3 savaites iki įtarime nurodyto eismo įvykio. Maždaug prieš savaitę iki minėto eismo įvykio jis paskambino nurodytu telefonu, atsiliepė vyras, kuriam jis pasakė, kad iš pažįstamo gavo jo telefono numerį, kad reikia pakalbėti dėl automobilio. S. (duomenys neskelbtini), netoli nuo eismo įvykio vietos, jis tuo metu netoliese dirbo. Minėtas vyras atvažiavo automobiliu "VOLVO XC70", spalvos neatsimena, prisistatė vardu M., pavardės nesakė. Su juo pasikalbėjo ir nusprendė sukelti eismo įvykį, kad už jį gauti draudimo išmokas. Susitarė susitikti po kelių dienų vakare, kad padaryti minėtą eismo vįykį, atrodo, kad tai buvo tą pačią dieną kaip ir nurodyta deklaracijoje - 2020-03-08. Sutartą dieną jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) sankirtą, tai buvo vakare, laiko tiksliai nurodyti negali, į minėtą vietą taip pat atvažiavo ir M. automobiliu "VOLVO XC", valstybinio numerio neatsimena. Minėtoje vietoje jie specialiai susitrenkė sankirtoje, jo automobiliui nuo smūgio buvo sugadintas priekis, kokiu greičiu jis tada judėjo, pasakyti negali, nes po susidūrimo jam pradėjo skaudėti galvą. M. užpildė eismo įvykio deklaraciją, pagal jo jam paduotus dokumentus, ten surašė, kad eismo įvykyje dalyvavo T. Š.. Jis pagalvojo, kad geriau įrašyti kaip vairuotoją S., nes taip būtų patikimiau. Automobilį RAV 4 paliko netoli nuo parduotuvės "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) ar tai (duomenys neskelbtini). Paprašė, kad iš minėtos vietos jį paimtų pažįstamas. Kai išvažiavo iš įvykios vietos, joje dar liko M., kažkas atvažiavo jo paimti, tačiau kokiu automobiliu tiskliai pasakyti negali, nes neatsimena. M. asmens dokumentų nematė, eismo įvykio deklaracijoje buvo įrašyta: M. K., jis matė, kad jis turėjo automobilio dokumentus, tačiau jų neapžiūrinėjo, kieno vardu buvo registruotas automobilis "VOLVO" nežino. Po to atrodo kitą dieną, jis nuvežė minėtą deklaraciją S. ir paprašė ten pasirašyti, taip pat nuvežė jį į vietą kur įvyko minėtas inscenizuotas eismo įvykis. Parodė vietą, pasakė ką reikės sakyti draudimo ekspertams. Taip pat pasakė ką reikia sakyti, kur jis važiavo, kad vežė bulves, ir t.t. Jis užsirašė viską ant lapelio, ką jam reikės sakyti. Apie tai, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas S. nesakė. Jo akivaizdoje S. paskambino į draudimo bendrovę ir pranešė apie eismo įvykį. Jis taip pat pasakė jam ką reikės sakyti apie eismo įvykio aplinkybes. Automobilį RAV 4 jis nutempė į šalia esantį servisą "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), minėtą servisą jam pasakė, atrodo M. pažįstamas, kuris buvo atvažiavęs jo paimti. Ten jį ir apžiūrėjo draudimo ekspertas. Ten automobilis stovėjo apie 1-2 savaites, remontuojamas nebuvo, po to jis jį nutempė į aikštelę (duomenys neskelbtini), vietą parodyti galėtų, kur automobilis yra iki šiol. Draudimo bendrovė siuntė S. laiškus ir jis minėtus laiškus perduodavo jam, iš laiškų sužinojo, kad buvo priskaičiuota 2864 eur draudimo išmoka, o vėliau, kad draudimo bendrovė kreipėsi į policiją. Taip pat S. jam sakė, kad reikia nurodyti el. pašto adresą ir jis paprašė savo pusbrolio V. S., kad jis duotų savo el. pašto adresą ir išsiųstų draudimui reikalingą informaciją. Taip pat apie tai pasakė S., o ar jie bendravo tarpusavyje jis nežino. Po minėto įvykio buvo sutikęs M., kuris paklausė jo ar jam buvo išmokėta išmoka ir jis jam pasakė, kad ne, daugiau su juo nebendravo. Gautą išmoką S. turėjo perduoti jam, jis jam jokių pinigų nežadėjo (tomas 3, b. l. 16-18) .

V. S., įteikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą pagal BK 22 str. 1 d.,182 str. 1d., parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltu pilnai prisipažįsta, lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, jų nekartos, papildymų neturi. Dėl to ką padarė labai gailisi, kartu su M. K.atlygino padarytą žalą (tomas 3, b. l. 16).

T. Š. apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2019 m. pavasarį, datos tiksliai neatsimena, jo pusbrolis V. S. iš N. R. nusipirko automobilį "Toyota RAV 4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kiek jis nežino ir paprašė jo minėtą automobilį užregistruoti savo vardu, kodėl neaiškino. Į VĮ „ Regitra“ registruoti automobilį važiavo jis pats, pats automobilį draudė vieną kartą civilinės atsakomybės draudimu, vienam mėnesiui, kada tai buvo tiksliai neatsimena. Tuo metu jis ir naudojosi minėtu automobiliu, juo važinėjo į darbą. Taip pat automobiliu naudojosi ir pusbrolis V. S.. Kas apdraudė automobilį KASKO draudimu ir kur jis tiksliai nežino, greičiausiai jo pusbrolis. 2019 m. rudenį automobilyje sugedo variklis ir jis nutempė automobilį pas pusbrolį į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), kur automobilis stovėjo neremontuojamas, po to pusbrolis automobilį kažkur išvežė. 2020-03-09 jo pusbrolis V. S. jam pasakė, kad su minėtu automobiliu įvyko avarija, tačiau kas tuo metu važiavo minėtu automobiliu, kokiomis aplinkybėmis įvyko avarija, jis jam nieko neaiškino. Ar automobilis tuo metu jau buvo suremontuotas jis taip pat nežinojo. Pusbrolis jam pasakė, kad reikia pasirašyti eismo įvykio deklaraciją. Jis kartu su pusbroliu automobiliu "BMW X6" nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, pasuko už traukinių bėgių, laukuose susitiko su vyru, kuris atvažiavo automobiliu, automobilio markės nurodyti negali, šviesios spalvos. Vyras atrodė: apie 35 m. amžiaus, apie 185 cm ūgio, stamboko kūno sudėjimo, tamsių plaukų, buvo su kepure, be akinių, be ūsų, be barzdos, kalbėjo rusiškai, atrodo be akcento, daugiau požymių nurodyti negali, bet gal galėtų atpažinti. Minėtas vyras buvo vienas, jis sėdėjo pusbrolio automobilyje, minėtas vyras padavė jam eismo įvykio deklaraciją, kurioje jis užpildė savo deklaracijos pusę, minėtas vyras jam diktavo ką rašyti, jis įrašė savo vardą ir pavardę, telefono numeris jau buvo įrašytas deklaracijoje, taip pat jau buvo nubraižytas planas schema ir užpildyta kita deklaracijos pusė. Kas įrašė įvykio datą ir adresą tiksliai neatsimena, taip pat neatsimena, ar minėti duomenys jau buvo įrašyti. Taip pat minėtas vyras jam padavė baltos spalvos lapą, ant kurio ranka buvo parašyta, ką jam reikės pasakyti, jeigu jam paskambins iš draudimo bendrovės. Minėtą lapą jis paskui sudegino, eismo įvykio deklaracijos jam minėtas vyras nepaliko, o pasiėmė sau, buvo tik vienas deklaracijos egzempliorius. Ant balto lapo buvo parašyta, kad jam reikia sakyti, kad jis važiavo iš namų pas pažįstamą T. S., vežė jam bulves, buvo nurodytas ir minėto vyro adresas, bet koks jis šiuo metu neatsimena. Kad jis posūkyje nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Kad jis neatsimena kas apdraudė automobilį. Rašte nurodytą vyrą T. jis pažinojo iš matymo, jis yra V. S. pusbrolis. Taip pat ant minėto lapelio buvo nurodytas ir el. pašto adresas, kuriuo reikės su juo kontaktuoti, tačiau jis prie minėto el. pašto jokių prisijungimų neturėjo, el. paštas atrodo buvo (duomenys neskelbtini). Būnant nurodytoje vietoje jis iš savo telefono paskambino į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie eismo įvykį. Kokiomis aplinkybėmis buvo užpildytas pranešimas apie įvykį jis neatsimena ir kokiu būdu jis buvo pateiktas draudimo bendrovei neatsimena. Po to jie kartu su minėtu vyru ir pusbroliu, pusbrolio automobiliu nuvažiavo į vietą, kur buvo eismo įvykis ir minėtas vyras jam parodė vietą. Jis šiuo metu minėtos vietos parodyti negali, nes neatsimena, (duomenys neskelbtini) pažįsta blogai, taip pat negalėtų nurodyti vietos, kur jie buvo susitikę ir jis pasirašė deklaraciją. Po to jam pradėjo skambinti iš draudimo bendrovės, pasakė, kad jam priskaičiuota draudimo išmoka 2864 eurai, kiek atsimena, jis dar telefonu pasakė savo sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) banke. Dar jo prašė pateikti automobilio nuotraukas, apie tai jis pasakė pusbroliui, ar jos buvo pateiktos tiksliai pasakyti negali, jis jokių nuotraukų nematė. Po to pas jį į (duomenys neskelbtini), kur jis dirbo pas ūkininką buvo atvykęs kitas draudimo bendrovės darbuotojas, jis užpildė anketą, kur nurodė aplinkybes kaip ir buvo parašyta jam duotame lape, visų aplinkybių dabar tiksliai neatsimena, minėtas draudimo atstovas jo klausė kodėl deklaracijoje buvo nurodytas ne jo telefono numeris į ką jis pasakė, kad suklydo ir, kad nurodė telefono numerį kito eismo įvykio dalyvio pažįstamo, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą. Iš tikrųjų jis jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, 2020-03-08, apie 20.10 val. buvo namuose. Jei jis gautų draudimo išmoką, ją atiduotų pusbroliui V. S.. Automobilį „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis paskutinį kartą matė pusbrolio kieme 2019 m. rudenį. Apie tai, ar iš tikrųjų buvo toks eismo įvykis jam pusbrolis nieko neaiškino, tik paprašė užpildyti deklaraciją, pinigų jam nežadėjo. Draudimo išmoka jam išmokėta nebuvo, jis pats į draudimo bendrovę neskambino ir kada bus išmokėta išmoka neklausė. Įtarime nurodyto M. K. nepažįsta (t. 2, b. l. 55-57).

2021-05-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo T. Š. atžvilgiu nutrauktas nesant jo veikoje požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1d. (tomas 2, b. l. 64-67).

M. K. apklaustas įtariamuoju parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta. 2020 m. žiemą, jam paskambino vyras, kuris prisistatė V. ir pasakė, kad jis skambina nuo G. iš (duomenys neskelbtini). G. jis gerai nepažįsta, dažnai jį matydavo (duomenys neskelbtini) , pokalbio su juo metu jis jam paminėjo, kad jo automobilis "VOLVO" XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau blogai važiuoja ir jis pasakė, kad būtų galima padaryti eismo įvykį ir už jį gauti draudimo išmoką. V. jam pasiūlė susitikti ir pasišnekėti, apie ką pasišnekėti nesakė. Jie susitiko netoli nuo eismo įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), tiksliai vietos nurodyti negali. Tai buvo prieš savaitę iki įvykio. V. buvo be automobilio, su darbiniais rūbais, o jis atvažiavo automobiliu "VOLVO" XC 70. V. jam pasiūlė padaryti avariją, kad už ją gauti draudimo išmoką, jis sutiko. Susitarė susitikti 2020-03-08, vakare apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Minėtą vietą pasirinko kadangi ten yra išvažiavimas iš šalutinio į pagrindinį kelią, kas pasiūlė šią vietą tiksliai neatsimena. Ten jie sukėlė eismo įvykį – V. savo automobiliu "Toyota RAV 4" važiavo šalutiniu keliu, o jis savo automobiliu "VOLVO" pagrindiniu keliu, apie 50 km greičiu ir jo automobilis „VOLVO“ atsitrenkė į V. automobilį „Toyota“. Po įvykio jie patraukė automobilius nuo pagrindinio kelio, susitarė, kad deklaraciją užpildys kitą dieną, nes, kaip paaiškėjo, automobilis "Toyota RAV 4" buvo registruotas ne V. vardu. Pakeliui važiuojantis nepažįstamas žmogus jį pavežė iki jo traliuko (duomenys neskelbtini), iš kur jis traliuku nuvažiavo iki vietos kur paliko savo automobilį "VOLVO" ir šį automobilį nuvežė į aikštelę prie serviso (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini). Kai grįžo prie savo automobilio, tai V. ir jo automobilio jau nebuvo. Su V. buvo sutarta susitikti kitą dieną, toje pačioje vietoje, kur ir susitiko pirmą kartą, tam kad užpildyti eismo įvykio deklaracijas. 2020-03-09, apie 18.00 val. susitiko nurodytoje vietoje, V. atvažiavo kartu su kitu vyru vardu S., kokiu automobiliu jie atvažiavo jis nežino, jis atvažiavo traliuku MB. Jis užpildė savo deklaracijos pusę, o kas užpildė kitą deklaracijos pusę, jis tiksliai pasakyti negali, ar pats V. ar su juo buvęs vyras S.. Schemą nubraižė jis pats. Kodėl prie T. Š. duomenų įrašytas jo serviso "(duomenys neskelbtini)" vadovo A. L. telefono numeris, jis paaiškinti negali, jis minėto telefono numerio į deklaraciją nerašė. Per pirmą susitikimą minėjo V., kad jis galėtų suremontuoti automobilį jų servise ir buvo davęs jam vadovo telefono numerį. Taip pat po to, kai jau buvo užpildyta deklaracija jis matė V. automobilį "Toyota RAV 4" prie jų serviso, tačiau nematė, kad jis būtų remontuojamas. Kiek laiko automobilis stovėjo prie serviso jis nežino ir kur jis buvo išvežtas taip pat nežino. Jie užpildė deklaraciją ir išsiskyrė, jo akivaizdoje S. į draudimo bendrovę neskambino ir jis jam jokių lapų su tekstu ką reikės pasakyti draudimo bendrovei davęs nebuvo. Jis pats internetu užpildė pranešimą apie eismo įvykį ir pateikė kaltininko draudimo bendrovei "(duomenys neskelbtini)". Po to bendravo su draudimo bendrovės atstovais telefonu ir el. paštu. Eismo įvykio nuotraukų nedarė. Po kelių dienų po pranešimo apie eismo įvykį jis nutempė savo automobilį „VOLVO“ į servisą Ateities gatvėje, tiksliai pavadinimo neatsimena. Ten automobilis ir buvo fotografuojamas ir nuotraukos išsiųstos draudimo bendrovei, nuotraukas darė serviso atstovai, jis automobilio nefotografavo. Ten jis automobilio neremontavo, po to kai buvo padarytos automobilio nuotraukos ir įvertintas padarytos žalos dydis, jis vėl jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur yra servisas, kuriame jis kažkada dirbo ir ten jam buvo leista laikyti automobilį. Automobilio nevežė į savo servisą, kad nesukelti įtarimų. El. paštu iš draudimo bendrovės gavo pranešimą, kad jam priskaičiuota draudimo išmoka - 2720 eurų. Jei būtų gavęs išmoka ja su niekuo nesidalintų. Taip pat draudimo bendrovės atstovai papildomai apžiūrėjo jo automobilį ir nufotografavo. Po to gavo pranešimą, kad įvykis perduotas policijai. Po to kai užpildė deklaraciją, daugiau jis V. nematė ir su juo susitikęs nebuvo, jo telefono numerio neturi. Sutiko padaryti eismo įvykį, nes jo automobilis pradėjo gesti, o jis neturėjo pinigų remontui, todėl norėjo gauti draudimo išmoką. Dėl to ką padarė labai gailisi. ( tomas 2, b. l. 78-81).

M. K. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą pagal BK 22 str. 1 d.,182 str. 1 d. jis parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltu pilnai prisipažįsta, lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, jų nekartos, papildymų neturi. Dėl to ką padarė labai gailisi, atlygino ADB "(duomenys neskelbtini)" padarytą žalą. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dokumentus prideda, laidotuoju prašo paskirti jo brolį J. K. (tomas 2, b. l. 90).

2021-06-02 ikiteisminis tyrimas įtariamajam M. K. buvo nutrauktas, remiantis BPK 212 str. 1 d., 6 p., BK 40 str., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 22 str. 11 d., 182 str. 1 d., perduodant jį pagal laidavimą J. K., nustačius vienerių metų laidavimo terminą, be užstato (tomas 2,. b. l. 128-130. Minėtas nutarimas 2021-06-03 patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (tomas 2, b.l. 131-132).

Liudytojas, ADB "(duomenys neskelbtini)" Žalos departamento Baltijos šalims Žalų tyrimo grupės ekspertų tyrėjas J. M. parodė, kad jis dirba tyrėju, į jo funkcijas įeina sudėtingų draudimo įvykių tyrimas, įvykių kuriuose yra sukčiavimo požymiai ir įtartinų eismo įvykių tyrimai. Jų tiriami įvykiai atrenkami specialios programos pagalba, programa atrenka įvykius, pagal objekto ar asmens pasikartojimo dažnumą, t.y. kad per tam tikrą laikotarpį užregistruotas ne vienas įvykis su tuo pačiu asmeniu arba objektu. Taip pat į juos kreipiasi ir draudimo bendrovės žalos ekspertai, kurie administruoja žalos bylas ir pastebi tam tikrus neatitikimus tarp pateiktų dokumentų ir įvykio aplinkybių. 2020-03-09 į jų tyrimo grupės dėžutę, programa atrinko eismo įvykį, įvykusį 2020-03-08 20:10 (duomenys neskelbtini) sankirtoje kuriame dalyvavo automobilis „TOYOTA RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotas ir vairuojamas T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo M. K.. Šio įvykio kaltininkas – T. Š., kurio automobilis buvo draustas ADB "(duomenys neskelbtini)" įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2020-01-28 iki 2021-01-28 bei savanoriškuoju draudimu ( toliau KASKO) nuo 2020-03-06 iki 2021-03-05. Dėl šio įvykio yra administruojamos žalos bylos: (duomenys neskelbtini) ( pagal KASKO) dėl įvykio metu apgadinto automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuota remonto sąmata 2864 eurai, draudimo išmoka neišmokėta ir (duomenys neskelbtini) ( pagal TPVCA) dėl įvykio metu apgadinto automobilio „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuota remonto sąmata 2720 eurai, draudimo išmoka neišmokėta. Įtarimas\, kad minėtas įvykis galėjo būti inscenizuotas kilo dėl šių aplinkybių: automobilis „TOYOTA RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), KASKO draudimo buvo apdraustas nuo 2020-03-06, t. y. prieš pat eismo įvykį. Taip pat abiejų automobilių buvo labai didelė rida – „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 351,594 km., o „TOYOTA RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 249.177 k., kas sukėlė įtarimus, kad minėtų automobilių buvo bandyta atsikratyti. Taip pat eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini) sankirta buvo įtartina, nes jų bendrovėje buvo užfiksuoti dar keli eismo įvykiai panašiu adresu. Taip pat telefonu jis pradėjo bendrauti su eismo įvykio dalyviais. Su nukentėjusiuoju M. K. jokių problemų su bendravimu nebuvo, pastarasis užpildė jam persiųsta anketą, taip pat atsiuntė ir savo naudojamo telefono numerio išklotines. Tačiau su T. Š. iš karto susisiekti nepavyko, jis nekėlė ragelio, susisiekus telefonu, buvo paprašytas kad atsiųstų el. pašto adresą, kad būtų galima atsiųsti pastarajam anketą, jis atsakė, kad el. pašto neturi, paprašys pas pažįstamą jo el. pašto adresą, po to nurodė el. Paštą (duomenys neskelbtini). Taip pat užpildytuose dokumentuose, draudimo polisuose, deklaracijoje buvo nurodyti skirtingi minėto asmens gyvenamosios vietos adresai. Kilo įtarimų, kad minėti dokumentai buvo užpildyti kitų asmenų, kurie galėjo tiksliai nežinoti T. Š. gyvenamosios vietos adreso. Po to, kai jis jau gavo užpildytą T. Š. anketą, pradėjo ją analizuoti ir jam kilo papildomų klausimų. Taip T. Š. paaiškino, kad tą dieną važiavo savo pažįstamo vardu T.M. prašymu vežė jam keturis maišus bulvių į (duomenys neskelbtini) ir nenuvažiavus iki minėto pažįstamo pateko į eismo įvykį. Kadangi pats T. Š. nurodė, kad pats gyvena (duomenys neskelbtini), o visi įvykiai buvo (duomenys neskelbtini), jam kilo įtarimų, kokiu tikslu jis važiavo tokius atstumus. 2020-05-22 jis asmeniškai susitiko su T. Š. D. mst. (duomenys neskelbtini) kur T. Š. užpildė jų pateiktą anketą, prieš tai klausimai jam buvo užduodami ir su juo bendrauta el. paštu. Susitikimo metu T. Š. painiojosi savo parodymuose į klausimą ar prieš draudžiant KASKO ( pagal taisykles) darė automobilio nuotraukas, jis el. susirašinėjimo metu nurodė, kad automobilį KASKO ir civilinės atsakomybės draudimu apdraudė pažįstamas vardu A., iš (duomenys neskelbtini), o jau susitikimo metu T. Š. pasakė, kad automobilį draudė jau kitas asmuo pažįstamas – V. ar tai V., tel. (duomenys neskelbtini) ( V. S.) .Taip pat T. Š. negalėjo konkrečiai paaiškinti kokiomis aplinkybėmis ir pas ką įsigijo minėtą automobilį, neva rado per internetą, pardavėjas buvo vyras, apie 40 metų, automobilį apžiūrėjo (duomenys neskelbtini), kas dalyvavo apžiūrint automobilį, nurodyti negalėjo. Nurodė, kad kitą dieną važiavo automobilį atsiimti ir už jį sumokėti. T. Š. paaiškino,kad automobilį po pirkimo užregistravo pusseserės N. R. vardu, po penkių mėnesių perregistravo savo vardu. Patikrinus paaiškėjo, kad automobilio savininkė yra moteris. Jis pats telefonu bendravo su N. R., kuri paaiškino, kad automobilis jos vardu buvo registruotas jos pažįstamo S. prašymu, tačiau minėtu automobiliu ji nesinaudojo, vėliau sužinojo, kad S. lygtai minėtą automobilį pardavė. Taip pat T. Š. paiškino, kad el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) jam davė jo pažįstamas V. (V.), kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinus minėtą telefono numerį draudikų duomenų bazėje, toks telefono numeris buvo nurodytas prie asmens, kurio duomenys yra V. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir nurodytas jo adresas (duomenys neskelbtini). Visi su dalyviais susiję adresai yra (duomenys neskelbtini), dėl ko taip pat kyla pagrįstų įtarimų, kad jie yra susiję ir pažįstami tarpusavyje.T. Š. taip pat paaiškino, kad prašė savo brolio R. S., gyv. (duomenys neskelbtini) padėti jam nutempti automobilį, tačiau kadangi buvo šventė - kovo 8 brolis atvažiuoti negalėjo ir automobilį nutempti jam padėjo ankščiau minėtas pažįstamas T. ( kuriam jis vežė bulves), automobilis buvo nutemptas į minėto T. kiemą. Jau vėliau paklausus kur yra automobilis T. Š. atsakė, kad servise, tačiau kokiame konkrečiai nepasakė, pasakė, kad netoli nuo vietos kur įvyko eismo įvykis. Į klausimą kodėl deklaracijoje savo pusėje T. Š. įrašė ne savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), pastarasis atsakė, kad taip jam patarė padaryti kito eismo įvykio dalyvio pažįstamas, nes tai yra telefono numeris serviso meistro, kur galimai remontuosis jo automobilis „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Savo telefono numerio išklotinių T. Š. nepateikė, motyvuodamas tuo, kad negalėjo jų ištraukti. Gavus iš kito eismo įvykio dalyvio M. K. jo telefono numerio (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotinę ir ją išanalizavus, pastebėta nemažai kontaktų su telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Telefoninio pokalbio metu M. K. paaiškino, kad čia yra jo pažįstamo A., kuris dirba UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (netoli nuo įvykio vietos ) vadovo telefonas. Pažymėtina, kad automobilio „TOYOTA RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimų sąmatą darė UAB " (duomenys neskelbtini)" ir minėta sąmata buvo derinama su jų žalos ekspertais. Kitas eismo dalyvis - M. K. telefonu jam paaiškino, kad jis dirbo traliuko vairuotuoju. Taip pat M. K. paaiškino, kad eismo įvykio dieną važiavo pasiimti savo brolį J. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kur pastarasis iš vakaro buvo palikęs savo automobilį ir važiuojant atgal pateko į eismo įvykį. Minėtą eismo įvykį pamatęs brolis savo automobiliu pavežė jį iki jo traliuko. Ir tada jis savo traliuku nuvežė savo automobilį „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir į nuomojamą garažą. Taip pat įtarimų sukėlė ir tas faktas, kad T. Š. kaip draudimo išmokos pagal KASKO gavėjas visai nesidomėjo kada bus išmokėta draudimo išmoka ir nei jam, nei žalos ekspertui dėl išmokos išmokėjimo terminų neskambino, kas dar kartą patvirtina, kad jis nėra tikrasis automobilio savininkas ir išmokos gavėjas. ( tomas 1, b. l. 179-182).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad V. S. veiksmai atitinka BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, policijos įvykio registro išrašas, draudimo bendrovių pranešimai, taip pat byloje esantys daiktų apžiūros protokolai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog V. S. turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, gaunant draudimines išmokas už tyčia sukeltą eismo įvykį, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. K., 2020 m. kovo mėn. pradžioje susitarė su M. K. sukelti tyčinį eismo įvykį ir, vykdydamas susitarimą, 2020-03-08, apie 20:10 (duomenys neskelbtini) sankirtoje, (duomenys neskelbtini) šalutiniu keliu vairuodamas T. Š. vardu registruotą, prastos techninės būklės automobilį „TOYOTA RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio M. K. vairuojamo prastos techninės būklės automobilio „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tęsiant nusikalstamą veiką M. K. 2020-03-09 internetu (per (duomenys neskelbtini)) apie įvykį pranešė ADB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), kurioje įprastinės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi bei savanoriškojo draudimo (toliau KASKO) sutartimi buvo apdraustas automobilis „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ADB "(duomenys neskelbtini)" nustatė, kad automobilio „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas yra netikslingas ir paskaičiavo 2720 Eur draudimo išmoką bei, kad automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontas yra netikslingas ir paskaičiavo 2864 Eur draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo bendrovė pastebėjo apgaulę ir draudimo išmokų neišmokėjo, tokiu būdu jis pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą ADB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį 2864 Eur vertės turtą bei M. K. naudai 2720 Eur svetimą ADB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, V. S. su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (3 t., b. l. 71).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia pasikėsino įvykdyti nesunkų nusikaltimą, o būtent pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamieji visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, jog kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. S. – dirba pagal (duomenys neskelbtini), išsituokęs, teistas, per pastaruosius keletą metų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 62-66), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už pasikėsinimą padaryti nurodytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis dėl nusikaltimo padarymo kaltais prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jiems skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirtą bausmė bendrinama visiškai sudedant bendrinama su 2018-03-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 156 MGL (5875 Eur) bauda ir skirtina galutinė bausmė 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 156 MGL (5875 Eur) bauda.

V. S. laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka 2020-11-18 12.30 val. (tomas 3, b. l. 1), paleistas 2020-11-19 13.30 val.

V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, b. l. 35-37) – panaikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

ADB "(duomenys neskelbtini)" pareiškė 128,09 eurų civilinį ieškinį (tomas 1, b. l. 167, 176 ), bylos duomenimis civilinis ieškinys pilnai atlygintas (tomas 2, b. l. 124), atsižvelgiant į tai, ADB "(duomenys neskelbtini)" pareikštas civilis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su dokumentais ir nuotraukomis (1 t., b. l. 43), CD su garso įrašu (1 t., b. l. 117), CD su banko sąskaitų išrašais (b. l. 42) - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 2d. paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su 2018-03-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 156 MGL (5875 Eur) bauda ir V. S. paskirti galutinę bausmę 6 mėn. laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišvykti iš gyvenamosios vietos, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigose, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 156 MGL (5875 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas dvi dienas nuo 2020-11-18 12.30 val. iki 2020-11-19 13.30 val., šias dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

ADB "(duomenys neskelbtini)" pareikštą 128,09 eurų civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su dokumentais ir nuotraukomis, garso įrašais ir CD su banko sąskaitų išrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti V. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar šaukimo gavimo.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Išaiškinti V. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.