Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui K. S., trečiajam asmeniui E. S. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė G. S. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo K. S. išlaikymą (paramą) pilnametei dukrai G. S. po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokymosi vidurinėje mokykloje dieniniame skyriuje laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo K. S. laikiną išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovės G. S. prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovo K. S. laikiną išlaikymą pilnametei dukrai G. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 6 d. iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.Teismas nustatė, kad būtinoms G. S. gyvenimo ir vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti pilnamečio vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė, nors ir yra pilnametė, tačiau dar mokosi vidurinėje mokykloje. Dėl intensyvių mokslų gimnazijoje ji objektyviai neturi galimybių dirbti ir taip užsitikrinti pragyvenimui reikalingų nuolatinių pajamų. Vienintelės lėšos, kurias ji gauna pragyvenimui, yra motinos teikiama materialinė parama, tačiau jos motinos materialinė padėtis sunki, ji yra neįgali. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sprendė, kad ieškovė neturi pakankamai lėšų, jog galėtų tenkinti minimalius savo poreikius, kol įsiteisės teismo priimtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas K. S. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-304-179/2016 jau yra priteisęs iš atsakovo išlaikymą nepilnamečių vaikų G. S. ir R. S. išlaikymui kas mėnesį kiekvienam vaikui po 230 Eur iki jų pilnametystės. Nors šis teismo sprendimas apskųstas, tačiau atsakovas mokėjo ir iki šiol moka išlaikymą vaikams, nepaisant to, kad dukra G. S. yra pilnametė. Taigi ieškovė pateikė teismui ieškinį neturėdama tam teisinio pagrindo, nekreipdama dėmesio į tai, kad išlaikymas yra ir toliau pervedamas į jos motinos sąskaitą. Nežinoti apie tai G. S. negalėjo, kadangi gyvena kartu su motina E. S.. Be to, ieškovė kreipėsi į teismą nesilaikiusi šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovės G. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu ir iš atsakovo K. S. priteistas laikinas išlaikymas pilnametei dukrai iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė, nors ir yra pilnametė, tačiau dar mokosi vidurinėje mokykloje, dėl intensyvių mokslų ji objektyviai neturi galimybių dirbti ir taip užsitikrinti pragyvenimui reikalingų nuolatinių pajamų, vienintelės lėšos, kurias ji gauna pragyvenimui, yra motinos teikiama materialinė parama, skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo K. S. priteisė laikiną išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pilnametei dukrai G. S.. Apeliantas (atsakovas) K. S., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-304-179/2016 jau yra priteisęs iš atsakovo išlaikymą nepilnamečių vaikų G. S. ir R. S. išlaikymui kas mėnesį kiekvienam vaikui po 230 Eur iki jų pilnametystės ir nors šis teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, tačiau atsakovas mokėjo ir iki šiol moka išlaikymą vaikams, nepaisant to, kad dukra G. S. jau yra pilnametė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė yra laikino išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresnis negu 24 metai, priteisimas (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė tuo, kad būtinoms G. S. gyvenimo ir vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti pilnamečio vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, ieškovė dėl intensyvių mokslų neturi galimybių dirbti ir taip užsitikrinti pragyvenimui reikalingų nuolatinių pajamų, vienintelės lėšos, kurias ji gauna pragyvenimui, yra motinos teikiama materialinė parama, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo sprendimu iš jo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. S. ir R. S. po 230 Eur iki jų pilnametystės ir jis iki šiol mokėjo ir moka išlaikymą vaikams, nepaisant to, kad dukra G. S. yra pilnametė. Atsakovas minėtam argumentui pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo kopiją, išrašo iš banko kopiją, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima, kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsakovui nepranešus, t. y. rašytinio proceso tvarka, ir jam neturint galimybės pateikti atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei minėtų įrodymų. Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-304-179/2016, matyti, jog teismas priteisė iš K. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. S. ir R. S. kas mėnesį po 230 Eur periodinių išmokų iki jų pilnametystės. Iš atsakovo K. S. pateikto AB SEB banko sąskaitos išrašo nustatyta, jog 2016 m. birželio 10 d. K. S. į trečiojo asmens (vaikų motinos) E. S. sąskaitą pervedė 460 Eur, mokėjimo paskirtis – išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Nors minėta pinigų suma, skirta vaikų išlaikymui, buvo pervesta jau po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo skundžiama nutartimi, t. y. po 2016 m. birželio 9 d., tačiau, įvertinus tai, jog atsakovo K. S. ir trečiojo asmens E. S. santuoka nutraukta tik 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu, kuriuo ir buvo nustatyta atsakovo išlaikymo teikimo vaikams prievolė, be to, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė priešingų duomenų, paneigiančių atsakovo nurodomą aplinkybę, jog jis teikia išlaikymą vaikams (nepateikė ir atsiliepimo į atskirąjį skundą), spręstina, jog atsakovas K. S. išlaikymą vaikams teikia net ir ieškovei G. S. tapus pilnamete. Aplinkybę, jog atsakovas K. S. teikia išlaikymą pilnametei dukrai G. S. netiesiogiai patvirtina ir tai, jog pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi į teismo pasėdį, paskirtą 2016 m. rugpjūčio 29 d. 9 val. 00 min., neatvykus ieškovei G. S. ir trečiajam asmeniui E. S. (joms teismo šaukimai įteikti tinkamai) bei nepateikus teismui dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, o atsakovui K. S. prašant, ieškovės G. S. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Tai, kad ieškovė G. S., pateikusi teismui ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, neatvyko be svarbių priežasčių į paskirtą teismo posėdį, nepalaikė savo reikštų reikalavimų ir nesirūpino proceso operatyvumu bei koncentruotumu, netiesiogiai patvirtina, jog atsakovas K. S. teikia išlaikymą savo pilnametei dukrai, o ieškovė į teismą dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi nepagrįstai. Ieškinio palikimas nenagrinėtu prilygsta palankaus atsakovui teismo sprendimo priėmimui.Taip pat pažymėtina, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą iki bus įvykdytas galimai ieškovui palankus galutinis teismo procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarčiai, kuria ieškovės G. S. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nebeliko nagrinėtoje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, kurios buvo iš esmės skirtos ieškovės ieškininių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Be to, pažymėtina ir tai, jog įstatymas imperatyviai nustato teismui pareigą išnagrinėjus bylą, tuo pačiu procesiniu teismo dokumentu, savo iniciatyva išspręsti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tuo atveju jeigu jos byloje buvo pritaikytos (CPK 150 straipsnis). Tačiau tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva laiku neišsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių klausimo, byloje dalyvaujantys asmenys ar suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, savo iniciatyva laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikino, byloje dalyvaujantys asmenys taip pat nesikreipė į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, jog palikus ieškovės ieškinį nenagrinėtą, nebeliko pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos nei teismo iniciatyva, nei byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir toliau pažeistų viešąjį interesą, taip pat atsakovo teises ir teisėtus interesus.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirasis skundas tenkintinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės G. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės G. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.