- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-672-112/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė teisėja Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. K. ir atsakovo A. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-9130-792/2009 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutarukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-05 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovei naudotis bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančia patalpa – butu, adresu (duomenys neskelbtini); nepilnamečio vaiko G. K. gyvenamoji vieta nustatyta su M. K.; laikinai apribotas atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku G. K., uždraudžiant su vaiku matytis; iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Atsakovas pateikė prašymą panaikinti 2009-06-05 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą netrukdyti ieškovei naudotis bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančia patalpa – butu, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikiną apribojimą bendrauti su nepilnamečiu vaiku G. K., uždraudžiant su vaiku matytis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-22 nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Įpareigojimas atsakovui A. K. netrukdyti ieškovei M. K. naudotis bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančia patalpa – butu, adresu (duomenys neskelbtini), paliko nepakeistą, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo prašymą, jog ieškovė neturi teisės naudotis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Laikiną apribojimą atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, uždraudžiant su vaiku matytis, paliko galioti, tačiau nustatė, kad atsakovas gali susitikti su dukra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisų apsaugos tarnybos patalpose 2009-12-28 nuo 13.00 val. iki 16.00 val. ir 2010-01-06 nuo 13.00 val. iki 16.00 val.; ieškovė įpareigota sudaryti sąlygas įvykdyti nutartį, t. y. nurodytu laiku turi atvesti nepilnametę dukrą į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisų apsaugos tarnybą. Teismas nustatė, kad nėra pateikta jokių duomenų, įrodančių, kad šiuo metu atsakovo, kaip tėvo, elgesys kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Teismas atsižvelgė į tai, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos vaikams yra lygios.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-22 nutarties dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos atmesti. Nurodo, kad ši nutarties dalis neteisėta ir nepagrįsta, nes atsakovo bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams, jis nesirūpina vaiku, nesidomi vaiko sveikata, nebeturi ryšio su vaiku, traumuoja vaiką psichologiškai.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-22 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimant dukrą iš ieškovės namų. Nurodo, kad teismas apribojo jo teisę maksimaliai bendrauti su vaiku.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo jo skundą atmesti.
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad jos skundas nepagrįstas, dėl to atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Laikinosios apsaugos priemonės – dar prieš iškeliant civilinę bylą teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas santuokos nutraukimo bylose yra būtinybė apsaugoti ne tik turtinius, bet ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesus. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – uždraudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose, kur jis galėtų susitikti su vaikais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti normalią vaiko psichologinę būklę, kai sutuoktinis seksuliai išnaudojo vaiką, vartojo prieš jį fizinį ar psichinį smurtą bei visais kitais atvejais, kai jo bendravimas su vaiku galėtų būti žalingas vaiko sveikatai tiek fizine, tiek psichine prasme. Teismas šią laikinąją apsaugos priemonę turėtų taikyti itin rūpestingai, siekiant be pagrindo neapriboti vieno iš tėvų teisės dalyvauti auklėjant vaiką ar matytis su juo (3.165 straipsnio 1 dalis). Šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus (CPK 376 straipsnis). Pritaikius anksčiau nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, neišsiaiškinus visų tam reikšmingų aplinkybių, o bylos nagrinėjimui užtrukus, gali susidaryti situacija, kad vieno iš tėvų teisė matytis, bendrauti su vaiku bus nepagrįstai apribota. Tėvų nesutarimai neturi daryti įtakos jų santykiams su vaikais.
Atsakovas prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2009-06-04 nutartimi, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė dvi dienas, kai atsakovas gali bendrauti su vaiku, t. y. 2009-12-28 ir 2010-01-06. Šiuo metu tai nebeatitinka realios situacijos. Be to, nustatant būtent tokią tvarką – t. y. konkrečias dvi dienas, kurios jau yra praėjusios, atsakovas bus priverstas nuolat kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgusi į bylos esmę bei į ypač sudėtingus šalių tarpusavio santykius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visas šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikymui reikšmingas aplinkybes teismas gali nustatyti tik žodinio proceso tvarka, išklausęs abi šalis.
Atsakovas atskirajame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme – leisti nekliudomai bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį. Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą jos priėmimo metu, dėl to negali pasisakyti naujų reikalavimų (CPK 312, 338 straipsniai). Tokiu atveju kita šalis prarastų teisę į apeliaciją, nes apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos (CPK 151 straipsnio 5 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2009-12-22 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka.