Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-332/2012 m.

Teisėja Nijolė Zaleckienė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00323-2011-9

2012 m. balandžio 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo P. J. nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš P. J. priteista 186,12 Lt turtinės ir 6000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo Č. J. naudai.

P. J. nuteistas už tai, kad 2011-04-26 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), savo namo kieme, konflikto, kilusio dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų metu, tyčia sudavė vieną smūgį ranka savo broliui Č. J. į galvą, po ko jis nukrito ant žemės. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką P. J. sudavė ne mažiau 7 smūgių kojomis ir rankomis gulinčiam broliui Č. J. į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, dešinio smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas kakle, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairės alkūnės sąnario srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžius, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis P. J. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendį panaikinti dėl įrodymų stokos, išreikalauti iš Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-396-239, atsižvelgti į jo motinos sužalojimus, padarytus jo brolio Č. J., taip pat skirti ekspertizę dėl M. Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto specialistės Jūratės Grincman-Dorošenko parašo identifikacijos. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamas nuosprendis visiškai nepagrįstas, nes priimtas neištyrus visapusiškai ir objektyviai visų bylai svarbių aplinkybių. Bylos įrodymai paremti tik rašytiniais nukentėjusiojo paaiškinimais bei jo nurodytų liudytojų, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymais. Nuteistojo nuomone, baudžiamoji byla išnagrinėta itin šališkai, teisėja nenusišalino nuo šios bylos, nors anksčiau teisė dėl savavaldžiavimo, taip pat nebuvo priimti motinos M. K., kaip liudytojos argumentuojantys dokumentai apie tai, kad Č. J. pats yra smurtautojas bei konfliktuojantis asmuo, nebuvo atsižvelgta į medicininę išvadą, kad tą dieną jis buvo girtas, todėl galėjo susižaloti krisdamas arba susimušant su liudytoju H. G., su kuriuo kartu buvo.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad tą dieną 2011-04-26 su drauge buvo greta namo, statė šiltnamį ir girdėjo triukšmą, po kurio atvažiavo policijos pareigūnai, bet jiems atsakius, kad nežino, kas čia įvyko, išvažiavo. Teisiamojo posėdžio metu dalyvavo visai kitas pareigūnas, kuris davė melagingus parodymus. Be to, Č. J. ne kartą buvo sumušęs motiną ir šiuo metu neturi gyvenamosios vietos, nes motina dėl jo konfliktiško elgesio ir smurto naudojimo jį išrašė iš savo namų.

Teismo posėdyje nuteistasis P. J. ir jo gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą , prokurorė ir nukentėjusysis Č. J. prašė skundą atmesti.

Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismo nuosprendžio, kuria P. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., dalis yra pagrįsta ir teisėta, teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką , atitinka byloje nustatytus faktinius duomenis.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad nuteistasis P. J. sudavė smūgius savo broliui Č. J. ir tuo padarė sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jo sveikatą, tą patvirtina žemiau nurodyti įrodymai, kuriais apylinkės teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį :

nukentėjusysis Č. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, nurodydamas, kad jį sužalojo brolis- nuteistasis P. J. (b. t. 1, b. l. 5-7, 8, 20-21, 99-102), kurie nebuvo nuneigti kitais objektyviais įrodymais, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti jais. Tokius savo parodymus nukentėjusysis Č. J. patvirtino akistatos su nuteistuoju P. J. metu (b.l. 35-36).

Tai, kad nukentėjusįjį jo nurodytomis aplinkybėmis sužalojo jo brolis- nuteistasis, patvirtina įvykį mačiusio liudytojo H. G. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino matęs konfliktą tarp brolių ir smūgius, suduotus Č. J., kad pastarasis buvo sumuštas smarkiai, šio liudytojo nurodytos įvykio aplinkybės atitinka nukentėjusiojo Č. J. nurodytas aplinkybes (b. t. 1, b. l. 37-38, 100-101). Pats nuteistasis P. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino, tačiau iš liudytojo-policijos darbuotojo O. J., atvykusio į įvykio vietą, parodymų matyti, kad atvykusiems pareigūnams pats nuteistasis sakė, jog jo brolis Česlovas kažką jam pasakė, jie susiginčijo, po ko jis jam sudavė kelis smūgius (b. t. 1, b. l. 43, 101).

Be šių įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis P. J., smurtaudamas prieš brolį – nukentėjusįjį Č. J., jį sužalojo, tai patvirtina ir 2011-04-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1281/11(01), kuria nustatyti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai bei įvertintas šiais sužalojimais padarytas sveikatos sutrikdymas. Šioje teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytas sužalojimų padarymo laikas, būdas atitinka byloje nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo laiką, būdą, jo nurodytas smurto naudojimo vietas (b. t. 1, b. l. 46-48).

Esant minėtiems įrodymams, kolegija nustato, kad nuteistojo P. J. apeliacinio skundo argumentas, kad byloje stokojama įrodymų, yra nepagrįstas.

Nepagrįstas ir kitas apelianto skundo argumentas, kad policijos pareigūnai tik atvažiavo, bet jiems atsakius, kad nežino, kas čia įvyko, išvažiavo. Byloje liudytoju apklaustas pareigūnas O. J. tvirtino atvirkščiai, teigė, kad jiedu su kolega buvo atvykę į Užilgių kaimą, kur sutikus nuteistąjį, jis pats pareigūnams pasakė, kad jie su broliu susiginčijo ir broliui buvo suduoti keli smūgiai. Liudytojas teigė, kad po nukentėjusiojo Č. paaiškinimo, surašė pareiškimą (b. t. 1, b. l. 43).

Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepriėmė jo motinos liudytojos argumentuojančių dokumentų, tačiau kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistojo motinos M. K. parodymus dėl jos sumušimo įvykio dieną, nes kaip patvirtino liudytoju apklaustas H. G., kad „jokio konflikto tarp nukentėjusiojo Č. J. ir jo motinos, nebuvo“, o mama nuteistajam sakė „duok duok“ (b. t. 1, b. l. 36, 99-102). Be to, liudytoju apklaustas pareigūnas O. J. parodė, kad „motina tą dieną nesiskundė, kad Česlovas ją sumušė, tą dieną nesimatė ir jokių sumušimų“ (b. t. 1, b. l. 99-102). O ir teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas tas pats pareigūnas, kuris įvykio dieną buvo nuvykęs su kolega A. J. į įvykio vietą bei priėmė iš Č. J. pareiškimą. Tą patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas (b. t. 1, b. l. 44). Be to, liudytojas davė tokius pačius parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl nuteistojo P. J. skundo argumentas, kad posėdyje dalyvavo visai ne tas pareigūnas, kuris pagal jį davė melagingus parodymus, yra visiškai nepagrįstas.

Bylos įrodymais, kurių niekas neginčija ,yra nustatyta, kad tarp nuteistojo P. J. ir nukentėjusiojo Č. J. nuo seno yra priešiški santykiai, tačiau teisinio pagrindo abejoti pastarojo kaltinančiais parodymais nėra, nes tokius jo parodymus patvirtina kiti aukščiau nurodyti įrodymai, kurių patikimumas nekelia abejonių.

Kolegijos nuomone, byloje surinkta pakankamai nuteistojo P. J. kaltę pagrindžiančių duomenų, įrodymai ištirti tinkamai, jo nusikalstama veika įvertinta tinkamu baudžiamuoju įstatymu.

Apelianto teiginys, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes bylą nagrinėjusi teisėja Nijolė Zaleckienė , yra anksčiau nagrinėjusi kitą jo baudžiamąją bylą, yra nepagrįstas, nes nėra nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 58 str . numatytų nušalinimo pagrindų. Tai, kad teisėja Nijolė Zaleckienė prieš tai nagrinėjo kitą apelianto baudžiamąją bylą, nekliudė jai nagrinėti šiame procesiniame dokumente aptariamos baudžiamosios bylos.

Apeliantas apeliaciniame skunde mini faktus, kada ir kokiomis aplinkybėmis nukentėjusysis konfliktavo su juo, su jų motina ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju minėti faktai nėra tyrimo objektas, todėl jie teisiškai nevertintini . Šiuo atveju yra nagrinėjamas konkretus kaltinimas, kuris nėra susijęs su prieš tai buvusiais kitais įvykiais, nurodyti faktai tik patvirtina , kad tarp abiejų brolių buvo konfliktinė situacija.

Apeliantas taip pat prašo paskirti teismo medicinos ekspertės Jūratės Gincman Dorošenko parašo tyrimą, tačiau kolegija mano, kad tam nėra jokio pagrindo.

Vienok, apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus dėl nuteistojo P. J. kaltumo , paskyrė jam bausmę , pažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. reikalavimus. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, pažymėjo, kad pastarasis po skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas už kitą nusikalstamą veiką , tai šio teismo nuomone, rodo, kad jis linkęs nusikalsti . Kolegija mano, kad , skiriant nuteistajam P. J. bausmę, apylinkės teismas turėjo įvertinti , jog skundžiamu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo dienai, jis nebuvo teistas, jis nusikalto, esant išnykusiam teistumui, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 55 str. , asmeniui , pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Dėl šių motyvų kolegija mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam P. J. pažeidžia baudžiamojo įstatymo reikalavimus, todėl jam taikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas , paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigą. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl kolegija neturi teisinio pagrindo paskirtąją laisvės atėmimo bausmę keisti bausme, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas teismo nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2p., 328 str. 1 d. 1 p., nusprendė :

nuteistojo P. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendį, priimtą P. J. atžvilgiu , pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., P. J. paskirtos laisvės atėmimo 2 m. bausmės vykdymą atidėti 2(dvejų) m. laikui, bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpiu paskirti baudžiamojo poveikio priemones: draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo Č. J., atlyginti Č. J. priteistą turtinę žalą 186,12 Litų, pareigą: neišvykti iš gyvenamosios vietos be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.