Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-11-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-4328-1058/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
A6.-4328-1058/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
D. R.
Advokatai
Petras Butkevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-4328-1058/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01970-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 7.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. R. atstovui advokatui Petrui Butkevičiui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, neteista, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R., būdama UAB „L“ vadove, bendrovei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei turint mokestinę nepriemoką, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. D. R. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos VMI interesus.

Teismo posėdžio metu D. R. nedalyvavo, jos astovas advokatas Petras Butkevičius teigė, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Nurodė, jog CK yra numatytas mokėjimo eiliškumas, bet jis savaime neatsiranda ir negalioja visoms įmonėms, jam atsirasti reikalingos tam tikros sąlygos, t. y. lėšų nepakankamumas ir pareikšti reikalavimai. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra įrodymų, kad būtų pareikštas bent vienas VMI reikalavimas, kuriame numatytas terminas, kada turi būti atsiskaityta. Įmonė veiklą vykdė ir pajamas turėjo, o VMI neįrodė, kad bendrovei nepakanka lėšų pareikštiems reikalavimams padengti. 2016 m. pagal operatyvaus patikrinimo pažymą įmonė turėjo 3 500 eurų pajamų. Po 5 mėn. įmonė turėjo 8 000 eurų pelno. Nuosavas kapitalas teigiamas, įmonė turto turi, įvardintos apyvartos, o apyvartinių lėšų trūkumas yra kiekvienos įmonės problema. Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju galioja civiliniai santykiai, nes VMI remiasi CK, todėl VMI turėjo pareikšti bendrovei reikalavimą apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir jos nesumokėjimo padarinius. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo prašė atmesti, kadangi žala nėra įrodyta, nėra priežastinio ryšio – ji galėjo atsirasti vėliau ir ne dėl administracinio nusižengimo, be to, nepriemoka jau gali būti padengta. D. R. to nežino, nes įmonėje nebedirba.

Teismo posėdyje VMI atstovė R. Geležinytė palaikė pareiškimą ir jame išdėstytus reikalavimus, nurodė, kad mokestinė nepriemoka šiai dienai yra išaugusi ir nėra padengta. Pažymėjo, jog VMI neprivalo pareikšti bendrovėms jokių reikalavimų dėl mokesčių mokėjimo, tai yra mokesčių mokėtojų pareiga.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis). ANK 120 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų pažeidimo.

Iš VMI pateiktų duomenų apie juridinį asmenį matyti, kad UAB „L“ juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. spalio 15 d. (b. l. 29). Bendrovės akcininkė ir vadovė nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo D. R. (b. l. 74). Iš operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 26-28) matyti, kad įmonė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja įregistruota nuo 2015 m. lapkričio 26 d.. VMI apskaitos informacinės sistemos 2017 m. gegužės 4 d. duomenimis UAB „L“ nepriemoką sudarė 26 605,73 EUR. Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš banko sąskaitų vykdomas nuo 2017 m. kovo 20 d. ir iki 2017 m. birželio 6 d. mokestiniais nurodymais viso nurašyta 29 561,78 EUR, bendrovė įmokėjo 10 698,70 EUR. Patikrinimo metu D. R. pateikė apskaitos registrus ir nurodė, kad bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais nesklandumais, jai trūksta lėšų, prašė patvirtinti mokėjimo grafiką. Iš pateiktų apskaitos dokumentų patikrinimo metu nustatyta, kad buhalterinės apskaitos Centrinės kasos 2017 m. vasario 1 d. likutis buvo 3 430,23 EUR, 2017 m. balandžio 30 d. – 5 265,91 EUR, per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. įplaukos sudarė 501 827,88 EUR, išlaidos – 533 321,10 EUR, likutis banko sąskaitoje 2017 m. balandžio 30 d. sudarė 1 337,69 EUR. Nurodyti duomenys patvirtina, kad bendrovei trūko apyvartinių lėšų, kadangi išlaidos žymiai viršijo gaunamas pajamas. Be to, iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad mokestinės nepriemokos užtikrinimui buvo areštuotas ir įmonės turtas. Taigi, tikrinamuoju laikotarpiu įmonės padėtis buvo sunki, ji turėjo didelę mokestinę nepriemoką VMI (b. l. 10-25), kurios išieškojimo užtikrinimui buvo areštuotas UAB „L“ turtas, tačiau vykdė atsiskaitymus su tiekėjais – pagal UAB „L“ kasos knygą (b. l. 34-41) ir operatyvaus patikrinimo pažymą, UAB „L“ 2017 m. kovo 31 d. sumokėjo 1 746,56 EUR UAB „Krekenavos agrofirma“, 2 000 EUR UAB „Žiežmarių mėsa“, 2017 m. kovo 2 d. UAB „Žiežmarių mėsa“ sumokėta 1 273 EUR, per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. išmokėta 46 846,86 EUR darbo užmokesčio.

Iš tuo metu buvusios įmonės vadovės D. R. 2017 m. gegužės 15 d. paaiškinimo VMI (b. l. 32) matyti, kad jai buvo žinoma apie susidariusią įmonės mokestinę nepriemoką, tačiau, nežiūrint į tai, kad UAB „L“ per tikrinamąjį laikotarpį turėjo pajamų kasoje bei pas atskaitingą asmenį, jos buvo skiriamos ne VMI nepriemokai mažinti, o atsiskaitymams su tiekėjais ir darbuotojais, tuo pažeidžiant VMI kaip pirmumo teisę turinčio kreditoriaus teises. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi bendrovė pirmiausia turėjo sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, o tik tuomet spręsti atsiskaitymų su kitais subjektais klausimus. Nurodytas priešingas CK 6.9301 straipsnio nuostatoms UAB „L“ vadovės D. R. veikimas sudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Atmestinas kaip nepagrįstas advokato P. Butkevičiaus argumentas, kad tarp VMI ir UAB „L“ yra susiklostę civiliniai santykiai, todėl D. R. be atskiro VMI reikalavimo neprivalėjo mokėti nepriemokos. Pažymėtina, kad Mokesčių mokėjimą reglamentuoja viešoji teisė, kuri pagal savo prigimtį yra imperatyvi. Šiuo atveju UAB „L“ prievolė mokėti mokesčius kyla ne sutartiniu, o atitinkamų mokesčių surinkimą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu ir juose nustatyta tvarka. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnį mokesčių mokėtojas, be kita ko, privalo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis atitinkamais mokesčių surinkimą reglamentuojančiais įstatymais, bei laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, t. y. mokesčių mokėjimas yra mokesčių mokėtojo pareiga, kurią jis privalo vykdyti be atskiro pareikalavimo. Tuo tarpu 6.930¹ straipsnio 1 dalis įtvirtina mokėjimų eiliškumą, kurio privalo laikytis asmuo, negalintis dėl susidariusios sunkos finansinės padėties atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau ne mokėjimo pagrindą. Tai, kad šioje nuostatoje yra įtvirtinta VMI pirmenybė bendrovės darbuotojų ir tiekėjų atžvilgiu, nereiškia, kad mokesčių surinkimas yra reglamentuojamas privatinės teisės pagrindu.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skirdamas bausmę teismas įvertina tai, kad pažeidimas yra tyčinis, padarytas sąmoningai ignoruojant nustatytą mokėjimų tvarką, tęsėsi pakankamai ilgą laikotarpį, be to, D. R. vadovavimo laikotarpiu susidariusi mokestinė nepriemoka yra pakankamai žymi. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. R. bausta administracine tvarka (b. l. 93-96), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista. Iš 2017 m. gegužės 15 d. paaiškinimo VMI matyti, kad siekdama sumažinti susidariusią nepriemoką D. R. UAB „L“ vardu kreipėsi dėl mokėjimo grafiko patvirtinimo. Nepriemoką planavo sumokėti iki 2017 m. birželio 30 d. (b. l. 32), tačiau byloje esantys VMI pateikti balansai patvirtina, kad 2017 m. liepos 14 d. nepriemoka, nors ir sumažėjusi iki 18 689,11 EUR vis dar egzistavo (b. l. 10-25). Tai, visgi, rodo D. R. kaip įmonės vadovės valią mažinti įmonės įsiskolinimą biudžetui ir tai reikšminga sprendžiant skirtinos baudos dydžio klausimą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjai skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis artimas minimumui. Nagrinėjamoje byloje D. R. nepateikė nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei visų reikiamų duomenų, kurie leistų įvertinti jos turtinę padėtį. Tačiau jai išaiškintina, kad nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Atmestinas kaip nepagrįstas VMI reikalavimas dėl 18 689,11 EUR žalos, kurią sudaro UAB „L“ mokestinė nepriemoka, priteisimo. ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir mokestinė nepriemoka nėra šio nusižengimo pasekmė ar padarinys. Be to, mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo, o ne jo vadovė ir ji yra išieškoma MAĮ nustatyta tvarka, todėl negali būti tapatinama su turtine žala. Priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką nustato MAĮ 5 skirsnis, kurio 106 straipsnyje įtvirtinti šios nepriemokos išieškojimo būdai ir tvarka, numatant, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš turto yra vykdomas Civilinio proceso kodekse įtvirtinta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, VMI siekis administracinio nusižengimo bylos proceso metu išieškoti juridinio asmens mokestinę nepriemoką, laikytinas netinkamu teisių įgyvendinimo būdu. Byloje nenustatyta, kad D. R. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus MAĮ reguliuojamoje srityje, dėl kurių VMI būtų patyrusi tiesioginę žalą, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, kaip nenagrinėtinas administracinių nusižengimų teisenoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutarė:

D. R. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Netenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-4328-1058/2017.

Sumokėjęs baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nutarimą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė