Kauno apylinkės teismo nutartis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovei - Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei A. N. – D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. U. atstovo advokato L. M. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-863-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose gautas pareiškėjo atstovo advokato L. M. skundas dėl minėto nutarimo, kuriuo jis, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo sumažinti paskirtą baudą iki 500 Eur. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas pripažįsta padaręs ANK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, tačiau mano, jog skirta administracinė nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl neteisinga ir mažintina. Nusižengimą padarė ne tyčiniais veiksmais, o dėl neatsargumo. RUAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalteris D. V. U. paaiškino, kad R. M. pradėjo eiti indų plovėjo pareigas virtuvėje nuo 2024 m. birželio 5 d., su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, įforminti ir kiti privalomi dokumentai, tačiau buvo apmaudžiai pamiršta šio asmens leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kopija, todėl R. M. buvo įdarbintas per VSDFV sistemą ir užregistruotas Užimtumo tarnyboje tik 2024 m. birželio 13 d. Pareiškėjo padarytą nusižengimą sąlygojo ne tik apmaudi klaida, tačiau ir per didelis darbo krūvis. Pareiškėjas eina vyr. buhalterio pareigas daugelyje įmonių: (duomenys neskelbtini). Visos šios įmonės vykdo tos pačios rūšies ūkinę - komercinę veiklą, t. y. viešojo maitinimo veiklą (valdo restoranus (duomenys neskelbtini). Viešojo maitinimo įstaigų veiklos vienas iš ypatumų yra dažna darbuotojų kaita - restoranų personalas (virėjai, indų plovėjai, padavėjai, barmenai ir kt.) dažnai keičiasi, t. y. nuolat vyksta darbo sutarčių sudarymo, taip pat nutraukimo procesai. Bendrai visuose keturiuose restoranuose šiuo metu (2024 m. gruodžio mėnesį) dirba 104 darbuotojai, o nusižengimo padarymo metu (2024 m. birželio mėnesį) dirbo 142 darbuotojai. Per 2024 m. gegužės - birželio mėnesius buvo priimtas 61 darbuotojas, atleisti 35 darbuotojai. Už visų aukščiau nurodytų darbuotojų įdarbinimą, atleidimą, pranešimų VSDFV, Užimtumo tarnybai ir kt. siuntimą, informacijos teikimą, apskaitą ir kt. yra atsakingas vienas asmuo - D. V. U.

Be to, pareiškėjas darbines funkcijas vykdo dar ir kitose įmonėse - yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Taigi, esant didžiuliai restoranų darbuotojų kaitai, taip pat dideliam krūviui ir nuolat vykstantiems įdarbinimo, išdarbinimo procesams buvo padaryta apmaudi klaida - pamirštas gauti vienas dokumentas (leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), kas nulėmė keliomis dienomis vėlesnį užsienio šalies piliečio įdarbinimą. Tai aiškiai indikuoja, kad ginčo atveju padarytas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas tyčia ir piktybiškai ignoruojant teisės aktų reikalavimus. Bet koks vidutiniškai protingas žmogus, žinodamas, kad dėl anksčiau padaryto nusižengimo (nelegalaus darbo) bus nuolat stebimas ir tikrinamas atsakingų valstybės institucijų, nesiryžtų dar kartą daryti analogišką teisės pažeidimą. Skirta bauda yra pernelyg didelė, todėl neatitinka teismų praktikoje nustatytų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, yra laikytina neadekvačia padarytam teisės pažeidimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas L. M. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismui pateiktu skundu bei posėdžio metu atstovas neneigia esant teisingai inkriminuotam nusižengimui pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį. Skundu ir teismo posėdžio metu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Kaip matyti, pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, už asmenų nelegalų darbą yra atsakingas specialusis subjektas – darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, kas nagrinėjamu atveju yra (duomenys neskelbtini) vyr. buhalteris D. V. U.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nelegalaus darbo turinys nenustatytas. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytas analogiškas reikalavimas, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymima, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuota VSDFV, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, nes toko pobūdžio padaryti administraciniai nusižengimai pažeidžia ne tik asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

Pareiškėjas pripažįsta savo kaltę dėl nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl šiuo atveju nėra ginčo dėl paties nusižengimo padarymo klausimo, jo kvalifikavimo ir t. t. Pareiškėjas ir jo atstovas prašo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

Kaip minėta, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

Skunde akcentuojama, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, kadangi pareiškėjas eina vyr. buhalterio pareigas daugelyje įmonių, kurios vykdo viešojo maitinimo veiklą. Viešojo maitinimo įstaigų veiklos vienas iš ypatumų yra dažna darbuotojų kaita, nuolat vyksta darbo sutarčių sudarymo, taip pat nutraukimo procesai. Be to, pareiškėjas darbines funkcijas vykdo dar ir kitose įmonėse - yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Taigi, esant didžiuliai restoranų darbuotojų kaitai, taip pat dideliam krūviui ir nuolat vykstantiems įdarbinimo, išdarbinimo procesams buvo padaryta apmaudi klaida - pamirštas gauti vienas dokumentas (leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), kas nulėmė keliomis dienomis vėlesnį užsienio šalies piliečio įdarbinimą. Tai aiškiai indikuoja, kad ginčo atveju padarytas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas tyčia ir piktybiškai ignoruojant teisės aktų reikalavimus. Bet koks vidutiniškai protingas žmogus, žinodamas, kad dėl anksčiau padaryto nusižengimo (nelegalaus darbo) bus nuolat stebimas ir tikrinamas atsakingų valstybės institucijų, nesiryžtų dar kartą daryti analogišką teisės pažeidimą.

Teismas su šiais argumentais nesutinka. Pirmiausia dėl to, kad ANK 95 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Tam tikrus veiksmus darbdavys gali pavesti atlikti ir įgaliotam asmeniui, kuris gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, jei jis neatlieka pavestų su darbuotojo įdarbinimu susijusių pareigų ar jas atlieka netinkamai ir dėl to konstatuojami nelegalaus darbo požymiai (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, turėdamas pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos indų plovėjo R. M. darbo pradžios, to nepadarė ir taip, elgdamasis aplaidžiai padarė anksčiau nurodytus teisės aktų pažeidimus.

Be to, teismas kritiškai vertina pareiškėjo ir jo atstovo nurodomą aplinkybę apie tai, kad, neva, buvo apmaudžiai pamiršta minėto asmens leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kopija, todėl R. M. buvo įdarbintas per VSDFV sistemą ir užregistruotas Užimtumo tarnyboje tik 2024 m. birželio 13 d. Iš skundžiamo nutarimo ir bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. birželio 13 d. 11 val. inspektoriams atlikus patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo, apie R. M. įdarbinimą VSDFV sistemoje buvo pranešta po kiek daugiau nei vienos valandos, t. y. 12 val. 12 min. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo ir jo atstovo minima leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kopija tikrai nebuvo kliūtis įstatymų nustatyta tvarka tinkamai informuoti apie asmens įdarbinimą. Pareiškėjas, eidamas vadovaujančias ir vyr. buhalterio pareigas įvairiose įmonėse puikiai žinojo ir turėjo žinoti apie tai, kokia yra įdarbinimo tvarka, bei tai, kad įstatymų numatyta tvarka neinformavus VSDFV apie asmens įdarbinimą, šis asmuo jokių pareigų eiti bei atlikti darbinių funkcijų negali. Tai, kad pareiškėjas nurodo, jog įmonėse kuriose jis dirba, yra daugybė darbuotojų ir didelė darbuotojų kaita, jo atsakomybės taip pat nešalina.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas per praeitus 5 metus daugybę kartų yra baustas administracinėmis nuobaudomis dėl įvairaus pobūdžio nusižengimų, kas neleidžia apibūdinti jo teigiamai, charakterizuoja jį kaip įstatymų nelinkusį laikytis pilietį.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjui skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta tinkamai, nustatant minimalų jos dydį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltės formą, rūšį, paskirta administracinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga pareiškėjo padarytam administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytina jo teises suvaržanti labiau nei tai būtina pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Bauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta tinkamai pritaikius ANK nuostatas. Sprendžiant, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai svarbu paminėti ir tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos, bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, o visos kitos skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos, priimant skundžiamą procesinį sprendimą. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, daro išvadą, kad keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, todėl skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą atmesti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-863-2024 palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.