- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- I-8426-423/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-6).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-09-27 iki 2019-03-28 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose. Teigė, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, lovos buvo pasenusios, nepatogios, klibančios, išduotas čiužinys buvo nehigieniškas. Pareiškėjui buvo suteiktas tik vienas patalynės komplektas. Pataisos namuose veisėsi blakės ir tarakonai, patalpose buvo karšta, trūko oro, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, grindys prastos būklės, neišduodamos valymo priemonės. Virtuvėje trūko inventoriaus, taigi, pareiškėjas ja nesinaudojo. Tuo tarpu valgykloje indai tebuvo plaunami vandeniu, todėl ant jų nuolat likdavo nešvarumų. Indai susidėvėję, prausykloje nebuvo muilo rankoms nusiplauti. Dušo patalpose nebuvo kilimėlių, veidrodžių, suolelių, lentynėlių, plaukų džiovintuvų. Be to, duše neužtikrinamas asmens privatumas. Dėl atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 13-20) nurodė, jog ploto norma, minimaliai tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo. Nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės, todėl jie patys atsakingi už tvarkingos ir švarios aplinkos palaikymą. Lovos tvarkingos, nesulūžusios. Jei pasibaigus teisės aktuose nustatytam inventoriaus naudojimo laikui jis tebėra tinkamas naudoti, toks inventorius nekeičiamas. Pareiškėjas nepateikė pataisos namų administracijai skundo dėl netinkamo čiužinio. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosiose patalpose palaikoma tinkama oro temperatūra, tačiau nuteistieji turi teisę prašyti išduoti ventiliatorius arba šildytuvus. Pareiškėjas tokių prašymų neišreiškė. Patalpų būklė gera, tinkama gyventi. Dušų pertvarų įrengimas nėra reglamentuotas, o kitus teisės aktų reikalavimus dušų patalpa atitinka. Kenkėjų kontrolės paslaugas pataisos namams teikia UAB „Utenos deratizacija“. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017-09-27 iki 2019-03-28.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Dėl gyvenamojo ploto normos
Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.
Minimalus vienam pataisos įstaigoje laikomam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punkte, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (11¹.1 papunktis).
Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno šiose patalpose: nuo 2017-09-27 iki 2018-01-25 buvo laikomas 1 būrio 4 miegamajame, kurio plotas – 26,29 kv. m; nuo 2018-01-25 iki 2018-12-05 buvo laikomas 4 būrio 2 miegamajame, kurio plotas – 62,52 kv. m; nuo 2018-105 iki 2019-01-08 gyveno 3 būrio 3 miegamajame, kurio plotas – 51,41 kv. m; nuo 2019-01-08 iki 2019-03-28 gyveno 4 būrio 3 miegamajame, kurio plotas – 52,01 kv. m (b. l. 23-24).
Atsakovės atstovas pažymoje (b. l. 23) nurodo, kad 1 būrio 4 miegamajame įrengtos 8 miegamosios vietos, 4 būrio 2 miegamajame – 20 miegamųjų vietų, 3 miegamajame – 16 vietų, 3 būrio 3 miegamajame – 16 vietų. Taigi, konstatuotina, kad 1 būrio 4 miegamajame pareiškėju iteiko 3,2 kv. m ploto, 4 būrio 2 miegamajame pareiškėjui teko 3,1 kv. m ploto, 3 miegamajame – 3,2 kv. m ploto, o 3 būrio 3 miegamajame – 3,2 kv. m ploto, kas atitinka Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.
Įvertinus minėtų patalpų plotus ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, konstatuotina, kad pareiškėjui teko nuo 3,1 kv. m iki 3,2 kv. m ploto, taigi, šiuo atžvilgiu Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimai nebuvo pažeisti.
Nors pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas su dar mažiausiai dešimčia – dvidešimt keturiais asmenimis, jokių tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė nei patalpos plano, nei su juo galimai gyvenusios asmenų vardų ir pavardžių, nekonkretizavo, kokioje konkrečioje patalpoje su kiek tiksliai asmenų gyveno. Teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo atsakyti į teismo klausimus, kiek konkrečioje patalpoje buvo miegamųjų vietų ir kiek jose realiai gyveno asmenų. Pareiškėjas pateikė tik abstrakčius argumentus, jog patalpos buvo „visiškai užpildytos“. Tokie abstraktūs teiginiai nelaikytini pakankamais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, todėl, remiantis bylos įrodymais, yra atmestini.
Dėl lovų ir minkštojo inventoriaus.
Pareiškėjas teigia, kad lovos buvo pasenusios, nepatogios, klibančios, o išduotas čiužinys nehigieniškas.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad visos lovos yra tinkamos naudoti bei pateikė tai patvirtinančias fotonuotraukas (b. l. 71-75). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl netinkamos naudoti lovos ar prašęs ją suremontuoti/pakeisti. Teismas vertinimu, šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Higienos normos HN 134:2015 41-42 punktuose nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.
Pagal Pravieniškių PN direktoriaus 2013-06-28 įsakymu patvirtintų Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašo (b. l. 76-79) 13-14 punktus, nuteistasis, pageidaujantis gauti patalynės dezinfekavimo paslaugą, turi patalynę atnešti į sandėlį ir pateikti prašymą dėl šios paslaugos suteikimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų šia teise pasinaudojęs, skunde apie tai nutylima. Pagal Higienos normos HN 134:2015 43 punktą, ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę turi būti keičiami nuteistųjų lovos skalbiniai, tačiau ne minkštasis inventorius. Nesant pareiškėjo prašymo, pataisos namai negalėjo žinoti apie jam kilusį poreikį dezinfekuoti minkštąjį inventorių ir tokią teisę suteikti.
Dėl buitinių parazitų veisimosi.
Pareiškėjas skundėsi, kad gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai kenkėjai.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN yra sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 39-42), ši bendrovė reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN patalpose (b. l. 31-36). Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017).
Dėl privatumo duše.
Pareiškėjas teigia, kad dušo patalpose nebuvo kilimėlių, veidrodžių, suolelių, lentynėlių, plaukų džiovintuvų, be to, neužtikrinamas privatumas prausiantis.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pataisos namų dušinėje nebuvo įrengtos maudymosi kabinos. Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau - Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau - Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos) tokio reikalavimo nėra. Vis dėlto, LVAT yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo prastos (pavyzdžiui, jog trūko minimalaus gyvenamojo ploto, su pareiškėju buvo elgiamasi nežmoniškai, žiauriai, jis būtų išskirtas iš kitų nuteistųjų tarpo ar kt.). Kaip minėta, privatumo duše neužtikrinimas galėtų būti laikomas tik kumuliacine aplinkybe, jei būtų nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos ir vertinamas jų visetas. Nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.
Dėl kitų pareiškėjo argumentų.
Pareiškėjas teigia, kad patalpose buvo karšta, trūko oro, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, grindys prastos būklės, neišduodamos valymo priemonės. Virtuvėje trūko inventoriaus (dviejų dalių praustuvės, garų surinktuvo, buitinio šaldytuvo, indų džiovyklos), valgykloje indai tebuvo plaunami vandeniu, todėl ant jų nuolat likdavo nešvarumų. Indai susidėvėję, prausykloje nebuvo muilo rankoms nusiplauti. Dušo patalpose nebuvo kilimėlių, veidrodžių, suolelių, lentynėlių, plaukų džiovintuvų.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13.1 – 13.7 punktuose nustatyta, kad dušo patalpoje turi būti įrengta: po vieną dušo galvutę, suolelį arbe kėdę, kilimėlį ir lentynėlę vienam besiprausiančiam asmeniui, taip pat vienas veidrodis. Kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai įrengiami pagal poreikį. Virtuvėje garų surinktuvas įrengiamas tik esant poreikiui ir techninėms galimybėms, šaldytuvas ir praustuvė – pagal poreikį, indų džiovykla – 1 vienetas (2.7 – 2.9 p., 2.11 p.). Indai turi būti tinkami sąlyčiui su maistu ir terminiam apdorojimui (2.14 p.).
Įvertinus šias nuostatas, konstatuotina, kad pataisos namams nėra nustatyta imperatyvi pareiga aprūpinti virtuvėles šaldytuvais, praustuvėmis, garų surinktuvais. Šis inventorius įrengiamas tik esant poreikiui ir techninėms galimybėms. Be to, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatyta, kad virtuvėlė apskritai gali būti įrengiama tik esant techninėms galimybėms (5.11 p.). Šiose normose taip pat nėra reglamentuojama, kokių formų, dydžių ar būklės turi būti nuteistiesiems išduodami indai, svarbu, kad jie būtų tinkami sąlyčiui su maistu ir terminiam jo apdorojimui. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl virtuvėlėse trūkstamo inventoriaus, nėra pagrįsti imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, be to, pareiškėjas buvo maitinamas nemokamai pataisos namų valgykloje (šios aplinkybės skunde neneigia), taigi, teismas vertina, kad šioje dalyje nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui. Atmestinas ir pareiškėjo argumentas dėl plaukų džiovintuvų, kadangi jų įrengimas dušuose nėra numatytas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose.
Pareiškėjas teigia, kad pataisos namai neturi higienos paso, tačiau byloje nustatyta, kad pataisos namams yra išduotas Leidimas-higienos pasas (b. l. 37-38), taigi šis pareiškėjo argumentas nepagrįstas.
Tuo tarpu atsakovės atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nusiskundimus dėl kilimėlių, suolelių, veidrodžio, lentynėlių, prausiklių dozatorių neįrengimo duše, patalpų oro temperatūros, vėdinimo, pelėsių veisimosi, grindų ir sienų prastos būklės.
Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).
Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Pravieniškių PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Pravieniškių PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, vėdinimas, grindų ir sienų būklė, dušo įrengimas, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134: 2015 16, 17, 39 punktų reikalavimų ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13.2 – 13.4 ir 13.6 – 13.7 punktų reikalavimų.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos ir buities sąlygų (trūko inventoriaus duše, neužtikrinta tinkama oro temperatūra, vėdinimas, grindų ir sienų būklė, veisėsi pelėsiai).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT) praktikoje EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai buvo mažareikšmiai ir nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2017-09-27 iki 2019-03-28, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.