- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-05
- Bylos Nr.
- ATP-799-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00044-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties D. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. kovo 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. T. už tai, kad ji 2014-03-18, 18.28 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, buvo neatidi, persirikiuodama, t. y. keisdama važiavimo kryptį į kairę, neįsitikino, kad tai bus saugu ir susidūrė su greta važiavusia transporto priemone. Apgadintos abi transporto priemonės. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 109 punktų reikalavimus.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimu D. T. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127str. 2 d., padarymą buvo paskirta 150,00 Lt (43 Eur) bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. T. su 2014 m. gruodžio 17 d. priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, prašydama panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir skirtą nuobaudą, bylą nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. priėmė nutartį, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8266318 paskirtą nuobaudą paliko nepakeistą ir D. T. skundo netenkino.
D. T. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir prašo minėtą nutartį panaikinti ir perduoti bylą tirti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, įvertinti pridėtus Draudimo bendrovės „Seesam“ dokumentus bei foto nuotraukas apie automobilio „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimus. Esant teigiamai ekspertų išvadai, t. y. neirodžius pareiškėjos kaltės, D. T. prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad automobilio „Subaru Impreza“ braukimo žymė prasideda ne nuo priekinio dešinės pusės sparno ties priekinėmis durelėmis, kaip teigia pareigūnas S. K. savo tarnybiniame pranešime, o nuo priekinio bamperio prieš ratą, ką įrodo draudimo foto nuotraukos ir apžiūros protokolas. D. T. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu Nr. 11-1965 (14), kuris, pareiškėjos teigimu, surašytas turint nepilną informaciją, nes susidūrimo taškas laikomas už priekinio rato arkos.
Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad jei eismo įvykio deklaraciją būtų pildžiusi pati, nesikreipiant į policijos pareigūnus, abiejų automobilių apgadinimus ji būtų užfiksavusi. Šiuo atveju D. T. parašą po nubraižyta schema padėjo jos neskaičiusi, schemą pildė pareigūnai ir dėl šios prižasties nebuvo parašytos jokios pastabos apie auromobilių apgadinimus. Pareiškėja taip pat teigia, kad eismo įvykio priežastis buvo automobilio „Subaru Impreza“ vairuotojo veiksmai kelyje. Pareiškėja įsitikinusi, kad automobilis „Subaru Impreza“ važiavo trečia eismo juosta ir rikiavosi į antrą, nes „Subaru Impreza“ automobilio pažeidimai prasideda nuo priekinio dešiniojo bamperio prieš ratą, ką įrodo „Seezam“ draudimo fotonuotraukos.
D. T. skunde taip pat nurodo, kad pareigūnės R. P. nuomonė nesutapo su tyrimą atlikusio pareigūno S. K. tyrimu, kad auto įvykis įvyko dėl „Mercedes Benz“ vairuotojo kaltės. Pareiškėjos teigimu, minėta pareigūnė paskyrė jai nuobaudą ir patarė kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
D. T. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog D. T. argumentai, kad ekspertas padarė klaidingą išvadą, nes iš draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo darytų fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio „Subaru Impreza“ apgadinimų pradžia yra priekinis bamperis, iš to seka, kad automobilis „Subaru Impreza“ persirikiavimo metu savo priekiniu bamperiu smūgiavo į jos automobilio priekinį bamperį, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, patvirtina, kad automobilio „Mercedes Benz A“ vairuotojos D. T. veiksmai, - prieš persirikiuodama į kairę tinkamai neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nedavė kelio kairiau jos didesniu greičiu važiavusiam automobiliui „Subaru Impreza“, techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš automobilių apgadinimų matyti, kad „Subaru Impreza“ priekinis dešinys kampas jau buvo pravažiavęs pro darantį manevrą „Mercedes Benz“ automobilį, nes apgadinimas – įbrėžimas – yra ant priekinio dešinės pusės bamperio krašto prie priekinio rato. Bamperio priekinė dalis ir dešinės pusės kampas nėra apgadinti.
D. T. apeliaciniame skunde taip pat prašo perduoti bylą tirti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad D. T. veikoje yra ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Eismo įvykio faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Apylinkės teismas apklausė visus eismo įvykyje dalyvavusius asmenis, ištyrė rašytinius įrodymus, motyvuotai pagrindė, kurioje vietoje įvyko automobilių kontaktas, ir pagrįstai konstatavo, kad įvykio kaltininkė yra D. T.. Aukštesnysis teismas su šiomis išvadomis sutinka, perduoti bylą tirti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams nėra tikslinga, todėl tenkinti prašymą nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu pažeidėja neigia savo kaltę dėl pažeidimų padarymo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog ji administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Skundo argumentai, kad pažeidėja pasirašė po policijos pareigūno nubraižyta schema neperskaičiusi minėto dokumento, visiškai nepagrįsti, apeliaciniame skunde ji nenurodo, o teismas nenustatė jokių motyvų dėl policijos pareigūnų suinteresuotumo byloje surašyti neteisingus parodymus jos atžvilgiu.
D. T. skunde taip pat nurodo, kad pareigūnė R. P. paskyrė jai nuobaudą ir patarė kreiptis į teismą, nes minėtos pareigūnės nuomonė nesutapo su tyrimą atlikusio pareigūno S. K. tyrimu, kad auto įvykis įvyko dėl „Mercedes Benz“ vairuotojo kaltės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pažeidėjos asmeniniai pokalbiai su pareigūnais šioje byloje nelaikytini įrodymais ir niekaip negali nei patvirtinti nei paneigti administracinio teisės pažeidimo byloje ginčijamų aplinkybių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. T. pagrįstai pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundasnetenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.