- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- A2.1.-917-169/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pažeidėjas
- L. L.
administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos – atstovei Elvyrai Gaižauskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), neteistos, nebaustos administracine tvarka administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė Elvyra Gaižauskienė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog L. L., būdama ūkininke, turėdama darbinį teisnumą ir veiksnumą, susitarusi su V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl ūkininkės L. L. pieno produktų pardavimo pirkėjams turgelio prekybos salėje, adresu Naftininkų g. 17, Mažeikiuose, 2014 m. rugpjūčio 26 d. 10.10 val. leido jai dirbti ūkininkės L. L. naudai nesudariusi su ja rašytinės sutarties, apie darbuotojo priėmimą neinformavusi VSDFV teritorinio skyriaus, t. y. nelegaliai. Tuo L. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama L. L. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, jog 2014 m. rugpjūčio 26 d. apie 10 val. paprašė gretimoje prekyvietėje dirbančios V. K., kad kol jos nebus, pirkėjams parduotų pieno produktus, nes ji pati turėjo nuvykti į savivaldybę. Paaiškino, jog yra našlė, gauna tik 460 Lt pensiją, dėl krizės labai sumažėjusi prekyba pieno produktais, todėl prekiauja turguje, bet kartais dėl įvairiausių reikalų tenka išvykti, todėl trumpam paprašydavusi V. K. už ją paprekiauti. Jai atsilygindavusi pieno produktais. Nurodė šiuo metu priėmusi darbuotoją, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.
Apklausta liudytoja V. K. paaiškino, kad ji dirba U. individualioje įmonėje ir prekiauja gretimoje prekyvietėje. L. L. paprašius jos nesant aptarnauti pirkėjus, ji kartais parduodavo pieno produktus. Už paslaugą jai atsiskaitydavo pieno produktais.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Jame nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties.
DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 99 straipsnio 3 dalis nustato, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.
Teismų praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktos L. L. nurodyta aplinkybė, jog ji su V. K. už atliktą darbą pinigų nemokėjo, o tik atsiskaitydavo pieno produktais, kvalifikuojant L. L. veiką reikšmės neturi, nes teismų praktikoje, taikant ATPK 41³ straipsnį, atlyginimu gali būti suprantama ne tik pinigai, bet ir atlygis natūra, skolos įskaitymas ir pan.
Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala arba kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ar visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.
L. L. kaltė padarius šį teisės pažeidimą įrodyta: 2014 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės Elvyros Gaižauskienės surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. ATPP 0429-0059 bei 2014 m. rugpjūčio 26 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0429 - 0068, kuriuose užfiksuotas pažeidimo faktas; foto lentelėmis; 2014 m. rugpjūčio 28 d. VSDFV Mažeikių skyriaus pranešimu Nr. (4.18)I-18664; 2014 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniu pranešimu dėl nelegalaus darbo; liudytojos V. K. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais. Todėl L. L. skirtina administracinė nuobauda.
Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).
L. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nuoširdžiai gailisi padarius pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamos L. L. asmenybę – anksčiau už jokius teisės pažeidimus nebausta, iki šiol laikėsi įstatymų reikalavimų, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog skiriant ATPK 41³ straipsnyje numatytą ir švelniausią nuobaudą – minimalią piniginę baudą, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, būtų nusižengta teisingumo ir protingumo kriterijams, būtų pažeistas bausmės proporcingumo principas bei nusižengta elementariems žmogiškumo principams, todėl jai skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali bauda (ATPK 30¹ straipsnis).
Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už tokio pobūdžio pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 30², 224, 287 straipsniais, teismas
nutaria:
L. L. pripažinti padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti 500 Lt (penkių šimtų litų) dydžio baudą.
Išaiškinti L. L., jog baudą privalo sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6401, įmokos mokėjimo kvitą pateikiant administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriui.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.
Jeigu pažeidėja negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.