- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-302-245/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57648-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o nedirbant užsiregistruoti darbo biržoje;
pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o bedirbant užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo principą ir R. G. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o nedirbant užsiregistruoti darbo biržoje.
Nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies ir iš R. G. nukentėjusiajam priteista 203,36 eurų.
Nukentėjusiajam R. S. iš R. G. priteista 600 eurų advokato atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 11 d. apie 11.00 val., viešoje vietoje – prie „(duomenys neskelbtini)“ kepyklėlės, esančios (duomenys neskelbtini), važiuojamoje kelio dalyje, sukeldamas konfliktą dėl R. S. automobilio parkavimo, išlipo iš automobilio bei sugriebęs R. S. už striukės atlapų pradėjo jį purtyti, po ko ne mažiau kaip keturis kartus rankų kumščiais smogė R. S. į galvos sritį bei spyrė kojomis į įvairias kūno vietas; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vėl pagriebęs R. S. už striukės atlapų ir spirdamas per dešinę koją parvertė jį ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio smilkinio sumušimu ir dešinio išorinio kulkšnelio lūžimu, tokiais savo chuliganiškais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu šioje dalyje nutraukti, nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą, pašalinti apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą R. G. neblaivumo faktą.
Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nepagrįstai pripažino R. G. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad būtent nuteistojo veiksmai nulėmė nukentėjusiojo R. S. dešiniojo išorinio kulkšnelio lūžimą. Priešingai, iš nukentėjusiojo R. S., liudytojos Š. parodymų ir 2016 m. gruodžio 12 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) analizės negalima laikyti nenuginčijamai įrodytu, kad dešiniojo išorinio kulkšnelio lūžimą nulėmė tyčiniai R. G., nusikalstami veiksmai. Pats nukentėjusysis nepatvirtino, kad nuteistojo veiksmai nulėmė šį kūno sužalojimą. Specialisto išvadoje taip pat nenurodytas konkretus minimo kūno sužalojimo padarymo mechanizmas, neatmetant griuvimo, pastačius koją į nepatogią fiziologinę padėtį (galimai užlenkiant į vidų), galimybės. Visos šios abejonės nebuvo pašalintos nagrinėjant bylą teisme, nors visos abejonės baudžiamajame procese turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl šioje dalyje apeliantas turi būti išteisintas, o civilinis ieškinys atmestas. Be to, apkaltinamajame nuosprendyje teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis priteisė būtent tokias sumas nukentėjusiajam.
Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo nustatyta aplinkybe, kad viešosios tvarkos pažeidimą nuteistasis padarė būdamas neblaivus. Teismas nepagrįstai šiai išvadai pagrįsti rėmėsi tik liudytojų V. V., D. Č. ir M. Ž. parodymais, o ne kitais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad liudytojai M. Ž. ir D. Č. tik išsakė savo nuomonę dėl R. G. neblaivumo, liudytoja V. V. apie neblaivumą sprendė iš nuteistojo koordinacijos ir agresyvumo. Akivaizdu, kad vien tik remiantis tokiais liudytojų parodymais neblaivumo faktas negali būti nustatomas. Tokie liudytojų aprodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais, todėl aplinkybė dėl apelianto neblaivumo turi būti pašalinta iš apkaltinamojo nuosprendžio. Pažymėtina, kad sutrikusios koordinacijos ir agresyvus žmogus nebūtinai turi būti neblaivus, toks elgesys gali būti sąlygotas ir narkotinių medžiagų vartojimo. Pažymėtina, kad apeliantas buvo ne neblaivus, o labai susijaudinęs dėl provokuojančio nukentėjusiojo elgesio ir gynėsi nuo smurtaujančio nukentėjusiojo R. S. Teismas nepagrįstai vertino kritiškai apelianto sutuoktinės L. G. parodymus dėl sutuoktinio neblaivumo fakto.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. G. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Gineika prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Dovilė Augustauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo jis nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu ir jo nuteisimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei prašo jį išteisinti dėl šios veikos padarymo, pašalinti teismo nustatytą aplinkybę, kad BK 284 straipsnyje numatytą veiką padarė būdamas neblaivus bei atmesti civilinį ieškinį.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nuosprendį ir byloje esančią medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino R. G. kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija, remiantis vien tik apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviais duomenimis neparemta, nagrinėjamo įvykio versija, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog R. G. kumščiais smogė R. S. į galvos sritį bei spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vėl pagriebęs R. S. už striukės atlapų ir spirdamas per dešinę koją parvertė jį ant grindinio, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio smilkinio sumušimu ir dešinio išorinio kulkšnelio lūžimu. Nors savo kaltės R. G. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma: nuoseklūs nukentėjusiojo R. S. bei liudytojų R. Š., V. V., M. Ž., D. Č., M. V., iš dalies L. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolai, specialisto išvada bei kitais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktais ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.Apeliantas nagrinėjamuoju atveju nesutinka, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai kilo dėl nuteistojo veiksmų. R. G. teigimu, pats nukentėjusysis nepatvirtino, jog būtent nuteistasis savo veiksmais nulėmė minėtus kūno sužalojimus. Šios aplinkybės nepatvirtina ir specialisto išvada, kurioje nenurodytas konkretus minėto sužalojimo padarymo mechanizmas.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, jog nukentėjusysis R. S. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad jam automobiliu atvykus prie kepyklėlės, jis bandė parkuotis, tačiau R. G. nepatiko kaip nukentėjusysis parkuojasi, todėl jis prasidaręs langą pradėjo šaukti, kad nemoka parkuotis, įvyko žodinis konfliktas ir R. G. išlipęs iš automobilio puolė muštis. Jis kartu su D. Č. gynėsi ir stengėsi išvengti konflikto. Jam buvo suduota daug smūgių, daugiau nei 4 smūgiai, į smilkinį, spirta į kojas, buvo pramuštas smilkinys, šiek tiek vėliau pamatė, kad ištino koja, todėl atvykus policijai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikai nustatė, kad reikia vykti į traumatologinį, kur buvo padarytas rentgenas ir nustatytas kojos lūžis. Netikėti šiais nukentėjusiojo R. S. parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes liudytoja R. Š., kuri atvyko į įvykio vietą kai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, patvirtino, kad atvykus juos pasitiko vyriškis prisistatęs R. S. ir skundėsi kojos sumušimu, paaiškino, kad buvo užpultas nepažįstamo asmens, pastumtas ir griūdamas susižalojo koją, buvo pristatytas į traumatologinį skyrių. Liudytoja V. V. taip pat patvirtino, kad prie kepyklėlės per langą pamatė muštynes gatvėje, mušėsi vyriškiai, ji iškvietė policiją R. G. buvo labai agresyvus, jo sutuoktinė tramdė vyriškį, vėliau per prievartą įsodino į miniveną ir išsivežė. Liudytojas M. Ž. taip pat patvirtino, kad matė prie kepyklėlės muštynes, nuo ko jos prasidėjo nematė, tačiau pastebėjo, kad R. G. buvo labai agresyvus, o nukentėjusysis ir jo draugas bandė išvengti konflikto, nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės, moteris ramino R. G., įsisodino jį į automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos, iš kepyklėlės darbuotojos sužinojo, kad konfliktas įvyko dėl parkavimosi. Policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą taip pat nurodė, kad atvykus į įvykio vietą juos pasitiko nukentėjusysis, kuris nurodė, kad buvo užpultas dėl parkavimosi nepažįstamo asmens, jam buvo spirta į koją, kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos sutuoktinės vairuojamu automobiliu. Pažymėtina, jog dėl sumušimų nukentėjusysis buvo apžiūrėtas greitosios medicinos pagalbos medikų ir pristatytas į traumatologijos skyrių, kur atlikus rentgeno tyrimą, jam buvo nustatytas kario smilkinio sumušimas ir dešinio išorinio kulkšnelio lūžimas tą pačią dieną, buvo atlikta lūžusios kojos operacija (1 t., b. l. 36-48). Teismas neturi pagrindo abejoti, kad kojos lūžis buvo padarytas būtent minėto įvykio metu neteisėtais nuteistojo veiksmais. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog neatmetama galimybė, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas 2016 m. gruodžio 11 d. įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 22-23). Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje duomenų, kad nukentėjusysis R. S. dešinės kojos čiurnos skausmais būtų skundęsis iki nagrinėjamo įvykio, ar, kad būtų patyręs sužalojimus iki įvykio nėra. Be to, nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad jam buvo suduotas ne vienas smūgis, buvo spirta į koją, kad R. G. pasišalinus iš įvykio vietos, pastebėjo, kad sutino koja, taip pat atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai iš karto po įvykio nustatė čiurnos sužalojimus, nuvykus į ligoninės traumatologijos skyrių, tą pačią dieną buvo diagnozuotas dešinės kojos kulkšnelio lūžis, tie patys sužalojimai konstatuoti ir specialisto išvadoje. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad šis sužalojimas galėjo būti nukentėjusiajam padarytas kitomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis R. S. iki įvykio nuteistojo R. G. nepažinojo, pagrindo jį apkalbėti neturėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertindamas nuteistojo parodymus, R. G. kaltę pagrįstai grindė nuosprendyje išdėstytais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, kuriuos teisingai sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę, vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog R. G. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu dėl nepagrįstai teismo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytos išvados, jog R. G. įvykio metu buvo neblaivus. Pažymėtina, kad nei prokuroro kaltinamajame akte nurodytame kaltinime, nei teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje nurodytas konkretus kaltinimas R. G. nusikalstamos veikos padarymas esant apsvaigus nuo alkoholio nebuvo inkriminuotas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Nors nukentėjusysis R. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jį užpuolęs asmuo R. G. buvo neblaivus, liudytojai V. V. ir M. Ž. taip pat nurodė, kad jų nuomone R. G. buvo neblaivus, tačiau ši aplinkybė nebuvo toliau tiriama. Nei vieno konflikto dalyvių blaivumas nebuvo patikrintas, apklausų metu nebuvo detaliau aiškinamasi, ar iki įvykio buvo vartojami alkoholiniai gėrimai ir pan. Taigi, iš turimų bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, kad nusikaltimo padarymo metu R. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas turi išdėstyti tik įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, darytina išvada, jog nuosprendyje apylinkės teismo išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas), todėl iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies minima aplinkybė šalintina ir pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas.Pasisakant dėl nuteistajam skirtos bausmės, pažymima, jog skirdamas bausmę teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas tinkamai įvertino veikų pobūdį bei pavojingumą, kaltės formą, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į tai, kad R. G. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, todėl pagrįstai nuteistajam R. G. skyrė švelniausią sankcijose numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismas bendrindamas už atskiras veikas paskirtas laisvės apribojimo bausmes (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai), BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas taikė tinkamai ir pagrįstai R. G. paskyrė galutinę subendrintą – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, yra proporcinga veikų pavojingumui, nuteistojo asmenybei ir būtina pasiekti bausmės tikslus.Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu. Šis skundo argumentas grindžiamas tuo, jog nuteistasis neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau aptarta anksčiau, byloje pagrįstai nustatyta, jog R. G. padarė nusikaltimą, dėl kurio buvo sužalotas nukentėjusysis R. S., dėl to neigiamas finansines pasekmes patyrė nukentėjusysis, kuris pateikė civilinį ieškinį dėl negautų pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu bei kitų patirtų išlaidų, susijusių su gydymu. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus duomenis, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl įvykio nukentėjusysis, kurį laiką buvo nedarbingas, dėl to sumažėjo jo pajamos, taip pat nukentėjusysis turėjo kitų papildomų išlaidų, susijusių su jo gydymu. Šios išlaidos susijusios priežastiniu ryšiu su neteisėta R. G. veika, todėl turi būti atlygintos nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nukentėjusiojo dėl nusikaltimo patirta turtinė žala, jos dydis, yra įrodytas byloje esančiais rašytiniais duomenimis (pažymomis apie išmokas, sutartimi dėl gydymo sąlygų) (1 t., b. l. 119-122), todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo R. G. 203,36 eurus turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Apylinkės teismas, įvertinęs įstatymo numatytas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus), todėl neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvados dėl nukentėjusiajam sukeltų neigiamų pasekmių ir jų įvertinimo pinigine kompensacija padarytos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, yra teisėtos ir pagrįstos. Skundo argumentai nesuteikia pagrindo iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo.Įvertinus baudžiamosios bylos apimtį, proceso trukmę, nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas – pagalbą ruošiant civilinį ieškinį, atstovaujant nukentėjusiojo interesus teisme, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis kaltės nepripažino, teigė, jog konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis, o nuteistasis tik gynėsi, darytina išvada, nukentėjusiojo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti – 600 eurų pagrįstai laikytos protingomis ir priteistos nukentėjusiajam R. S. visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti – pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę „kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus“.