- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-704-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- E. O.
- Ieškovas
- M. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. O. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1580-894/2012 pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei E. O. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas M. L. kreipėsi ieškiniu į teismą dėl 2 000 Lt avanso, 5 000 Lt baudos, 13 000 Lt patirtų nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės E. O.. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas pareikšto reikalavimo ribose (20 000 Lt). Nurodė, kad atsakovė vengia grąžinti sumokėtą avansą, elgiasi nesąžiningai, nevykdo sutartinių įsipareigojimų, neinformavo ieškovo, kad butas, esantis Bajorų g. 5-32, Kaunas, yra jau parduotas tretiesiems asmenims, ieškinio suma didelė. Todėl nesiėmus priemonių ieškiniui užtikrinti, yra grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (b. l. 2-8).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi (b. l. 28-29) prašymą patenkino, ieškovo M. L. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo 20 000 Lt sumai atsakovės E. O. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei ir esantį pas ją ar trečiuosius asmenis, leidžiant areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti, o materialaus turto nesant ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, bei turtines teises. Areštavus atsakovės pinigines lėšas, leista atsakovei iš jų atsiskaityti su ieškovu, mokėti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ginčo suma (20 000 Lt) laikytina didele, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas sutartinės prievolės nevykdymu, atsakovė gera valia savo prievolės ieškovui nevykdo, todėl sprendė, kad ieškovas turi pagrindo prašyti taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė E. O. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį. Nurodo, kad teismas neįvertino faktinių aplinkybių apie ieškovo nesąžiningumą, kuris iš ginčijamo sandorio siekė pasipelnyti. Ieškovas apgaule pakeitė sutarties sąlygas, kurios tapo naudingos tik pirkėjui (ieškovui). Atsakovė neneigia, kad ieškovui yra skolinga avansinę įmoką, kurią ketina grąžinti, nevengia su juo atsiskaityti, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovo reikalavimai pagrįsti, jos sąskaitoje užtenka pinigų reikalavimams įvykdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. L. prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 43-44). Nurodo, kad atsakovė nepagrįstai jį kaltina nesąžiningumu. Ieškinys grindžiamas sudarytos preliminariosios sutarties sąlygomis ir iš jų nevykdymo kylančia atsakomybe. Laikinąsias apsaugos priemones byloje taikyti būtina, kadangi atsakovė, sutarusi butą parduoti ieškovui, jį pardavė tretiesiems asmenims, todėl ir dabar gali turtą paslėpti, kad išvengti įsipareigojimų vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Grėsmę turtiniams interesams gali patvirtinti duomenys, liudijantys, kad asmuo, sužinojęs apie pareikštą ieškinį imasi nesąžiningų veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal susiformavusią teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-466/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas M. L. reikalauja priteisti iš atsakovės E. O. 20 000 Lt sumą. Atsižvelgiant į bendrąjį šalies pragyvenimo lygį ir aplinkybę, jog atsakovas šioje byloje yra fizinis asmuo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo piniginė suma yra pakankamai didelė. Apeliantė savo argumentus iš esmės grindė aplinkybėmis, kurios sudaro ginčo pagrindą (įrodinėjamas aplinkybes dėl ginčo esmės), tačiau nenurodė, kuo pasireiškia skundžiamos teismo nutarties neteisėtumas ar jos nepagrįstumas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi pareigos vertinti ieškinio pagrįstumo, kadangi šios aplinkybės tikrinamos nagrinėjant bylą iš esmės. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji turi pakankamai lėšų įvykdyti ieškovo reikalavimus, todėl negalima sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju sprendimo įvykdymui nebūtų jokios grėsmės.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria teismas areštavo atsakovės turtą ir pinigines lėšas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl nekeistina, o atsakovės atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, ar jas panaikinti, įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikus laidavimą arba įkeitus turtą (CPK 146 str. 1 d., 148 str., 149 str., 150 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teisėjas
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.