Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1541-292/2014 pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams Z. V. J., M. N., M. R. ir R. A. dėl netesybų sumokėjimo ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas A. T. patikslintu ieškiniu (b. l. 25–29) prašė: priteisti solidariai iš atsakovų Z. V. J., M. N., M. R. ir R. A. jo naudai 24 000 Lt baudą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei jo turėtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės M. N. ieškovo naudai 3000 Lt ieškovo turėtų nuostolių atlyginimo.

Ieškinyje nurodoma, kad 2012-06-25 tarp jo ir atsakovių Z. V. J., atstovaujamos R. J., A. R., atstovaujamos R. A. ir M. N., buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamo turto – apie 2,5 ha ploto žemės sklypo Alytaus mieste tarp dabartinių (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovės įsipareigojo iki 2013-12-31 sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau nei nustatytu laiku, nei iki šiol dėl atsakovių kaltės ši sutartis nebuvo sudaryta, nors ieškovas preliminarios sutarties sudarymo dieną, sumokėjo atsakovėms 12 000 Lt avansą, ir buvo pasiruošęs nupirkti šį turtą. Pagal sutarties sąlygas, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovės privalėjo grąžinti 12 000 Lt avansą ir sumokėti 24 000 Lt baudą. Atsakovės 12 000 Lt avansą grąžino, tačiau baudą atsisakė sumokėti.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškovas neįrodė, kuo pasireiškė atsakovų kaltė, kad nebuvo sudaryta pagrindinė žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, nurodė, jog nuosavybės teisė į pažadėtą parduoti žemės sklypą nėra atkurtos iki šiol, o preliminari pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta todėl, kad ieškovas siūlėsi pats sutvarkyti visus dokumentus, kad kuo greičiau būti atsakovams atkurtos nuosavybės teisės. Iki termino sudaryti pagrindinę sutartį pabaigos ieškovas pats nesutvarkė visų dokumentų, nors turėjo įgaliojimą juos tvarkyti, todėl jis pats nebuvo aktyvus ir turi prisiimti kaltę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė bei pripažino negaliojančia ex officio 2012-06-25 preliminariąją nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. T. ir Z. V. J., A. R. ir M. N.. Taip pat atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2012-06-25 tarp ieškovo A. T. ir atsakovių Z. V. J., atstovaujamos R. J., veikiančios pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą (13 b.l.), A. R., atstovaujamos R. A., veikiančios pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą (12 b.l.), M. N. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (8-9 b.l.), kuria sutarties šalys įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais iki 2013-12-31 sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovės parduotų, o ieškovas pirktų atsakovėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. iki nacionalizavimo J. T. valdytoje žemėvaldoje suformuotą apie 2,5 ha žemės sklypą, kuris bus suformuotas Alytaus mieste tarp dabartinių (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijos. Šalys susitarė, kad turtas bus parduotas ieškovui už 54 000 Lt. Ieškovas sutarties šalims, pagal sutarties sąlygas sumokėjo 12 000 Lt avansą (9 b.l.). 2012-10-30 notariškai patvirtintu įgaliojimu (14 b.l.) atsakovė M. N. įgaliojo ieškovą A. T. atstovauti ją Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM bet kuriame skyriuje ir visose kitose įstaigose. Sutartyje nustatytu terminu iki 2013-12-31 sudaryta nebuvo. M. N., R. A. ir R. J. ieškovui grąžino 12 000 Lt avansą (19-20 b.l.).

Vertindamas preliminarios sutarties sąlygas ir M. N. įgaliojimu ieškovui suteiktus įgalinimus, bei tą aplinkybę, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl nekilnojamo turto pardavimo, kuris preliminarios sutarties sudarymo metu dar nebuvo atsakovų turtas, ieškovo ir atsakovų paaiškinimus, teismas pripažino, kad preliminarios sutarties įvykdymo sąlygos ir pagrindinės sutarties pasirašymas visiškai priklausė nuo ieškovo, kaip jis tinkamai ir laiku paruoš dokumentus, įskaitant ir daiktinių teisių įregistravimą viešame registre, kad sutartyje nurodytu terminu galima būtų sudaryti pagrindinę sutartį dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo daikto pardavimo, notariškai patvirtinta sutartimi. Akcentavo ir tai, kad ieškovas, turėdamas įgaliojimą atlikti veiksmus, be kurių negalimas pagrindinės sutarties dėl nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sudarymas, pats turėjo būti aktyvus, nes ir preliminarios sutarties tikslas, vertinant jos sąlygas kartu su M. N. įgaliojimu, buvo toks, kad ieškovas pats parengia visus dokumentus, reikalingus suformuoti nekilnojamam daiktui - žemės sklypui, kad jį būtų galima parduoti notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi. Todėl įvertinęs įrodymų visumą (CPK 185 str.), atmetė ieškovo argumentus, kad dėl atsakovių, kurios vengė pasirašyti ant žemės ribų paženklinimo parodymo akto ir žemės sklypo plano, kaltės, preliminarioje sutartyje nurodytu terminu nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Atsakovai iškėlė klausimą dėl sutarties negaliojimo, nes pagal R. A., atstovaujančios A. R. ir R. J., atstovaujančios V. Z. J., turimus įgaliojimus, kurių pagrindu su jomis buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, jos tokių įgalinimų neturėjo.

Iš byloje esančių įgaliojimų (12-13 b.l.) teismas padarė išvadą, kad atstovaujamosioms įgaliojimais nebuvo suteikta teisė sudaryti sandorius dėl nekilnojamo turto, dėl kurio sudaryta preliminarioji sutartis, perleidimo.

Teismas nustatęs, kad sandoris, kuriuo remiasi šalis arba abi šalys yra niekinis, pripažinino jį negaliojančiu ex officio, nors toks reikalavimas ir nėra pareikštas. Aplinkybė, jog sandoris yra niekinis yra akivaizdi, nes atstovavimas už kitą asmenį, viršijant suteiktas teises, pažeidžia atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 1.80 str.).

Todėl preliminariąją sutartį pripažinęs negaliojančia ex officio, ieškovo reikalavimų dėl nuostolių priteisimo nenagrinėjo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovas A. T. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

2012-10-30 d. atsakovė M. N. sudarė įgaliojimą, pagal kurį atsakovė įgaliojo ieškovą atstovauti ją Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM bet kuriame skyriuje ir visose kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, atstatant nuosavybės teises į J. T. turėtą (-us) žemės sklypą (-us) Alytaus mieste arba bet kurioje kitoje kadastrinėje vietovėje, dalyvauti atmatuojant žemės sklypą (-us), atliekant žemės sklypo (-ų) ribų paženklinimą, atliekant kadastrinius matavimus, suderinti ir gauti žemės sklypo (-ų) planą (-us), mokėti reikiamus mokesčius, spręsti bet kokius klausimus, susijusius su nuosavybės atstatymu. Todėl 2013-05-20 tarp ieškovo, veikiančio pagal M. N. suteiktą įgaliojimą ir MB „Paurima“ buvo sudaryta sutartis Nr. 13/01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo užsakyti ir priimti, o MB „Paurima“ parengti ir atiduoti parengtą topografinę žemės sklypo nuotrauką Obelų g. - Kauno g. 2, 5 ha teritorija, Alytaus m. sav. Pagal šios sutarties 1.2 p. atliekamų darbų kaina buvo sulygta 3000 litų suma. Atitinkamai po parengtos ir atiduotos topografinės žemės sklypo nuotraukos 2013-06-20 buvo išrašytą sąskaita-faktūra Nr. PAU 130605. Taigi pati topografinė nuotrauka buvo parengta 2013-06-12, o suderinta su reikiamomis institucijomis laikotarpiu nuo 2013-06-17 iki 2013-06-19. Priešingai negu nurodo teismas, suderinimas su AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Alytaus skyriumi buvo atliktas 2013-06-18. Šį faktą patvirtina ir tai, kad paskutinis suderinimas vyko su Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriumi 2013-06-19, kas įmanoma tik atlikus visus kitus reikalingus suderinimus su kitomis institucijomis, nes žemėtvarkos skyrius priešingu atveju net nederintų topografinės nuotraukos, į ką teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino, o ranka įrašytą AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Alytaus skyriaus datą interpretavo savaip, kas prieštarauja CPK 185 str. turiniui, nes teismas įrodymus turi vertinti atsižvelgiant į visumą ir neišskiriant vieno įrodymo kito atžvilgiu.Faktą, kad šie dokumentai - topografinė nuotrauka ir kadastriniai matavimai - buvo paruošti laiku, patvirtina byloje esantys dokumentai. Todėl keista, kad teismas neįvertino įrodymų, kad esant paruoštiems dokumentams, atsakovės jų net ir raginamos nesirašė, kas yra akivaizdu, nes gavusios geresnį pasiūlymą dėl atkuriamos nuosavybės teisėmis žemės pirkimo, jos tiesiog neketino sudaryti pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties, t.y. neketino vykdyti preliminariosios sutarties, ką iš esmės patvirtino ir pačios atsakovės bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad iš esmės aplinkybes dėl neketinimo vykdyti preliminarią sutartį patvirtino ir paties teismo nurodytos ir byloje egzistuojančios aplinkybės, t.y. ieškovui visiškai nebuvo žinoma apie vienos iš preliminarios sutarties dalyvių - A. R., kurios interesus, pasirašant preliminariąją sutartį atstovavo R. A., mirtį, t.y. tai, kad jau žemės sklypo plano paruošimo momentu ji buvo mirusi.Akivaizdu, kad ieškovo kaltės dėl preliminarios sutarties netinkamo vykdymo nėra ir būti negali, nes ieškovas dėjo visas pastangas ir atliko visus būtinus veiksmus, kad atsakovės turėtų visas galimybes įvykdyti preliminarią sutartį, nes tebuvo likę pasirašyti ant žemės sklypo paženklinimo aktą, ir tada buvo galima dokumentus pateikti Nacionalinei žemės tarnybai vizavimui ir derinimui, ko ieškovas dėl atsakovių kaltės negalėjo padaryti. Tai tik dar kartą patvirtina, kad ne dėl ieškovų, o dėl atsakovų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti, nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis sutartyje numatytu laiku.Net ir sutinkant su teismo teiginiais, teismas pats nurodo, kad pagal R. A., atstovaujančios A. R. ir R. J., atstovaujančios V. Z. J. turimus įgaliojimus, kurių pagrindu su jomis buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, jos tokių įgalinimų neturėjo, t.y. net konstatavus, kad įgaliojimų sudaryti preliminarią sutartį šie asmenys neturėjo, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti niekine preliminarią sutartį visa apimtimi, t.y. ir dėl M. N., kuri sutartį pasirašė pati be atstovių ir įgaliotinių (CK 6.226 str.). Todėl teismo sprendimas yra negaliojantis absoliučiai, nes teismo sprendimas yra be motyvų, teismas net nepasisakė dėl sutarties tarp ieškovo ir atsakovės M. N. (CPK 329 str. 2 d.).Be to, teismas net neįvertino preliminarios sutarties prigimties ir paskirties, nes net ir konstatavus, kad du iš trijų asmenų neturėjo įgaliojimų pasirašyti tokios sutarties už atstovaujamus asmenis, tai savaime nedaro negaliojančia preliminarios sutarties, nes preliminarią sutartį gali pasirašyti ir asmuo dėl būsimo turto ar būsimo įgyjamų teisių, todėl šiuo atveju, R. A. ir R. J., žinodamos, kad neturi teisės pasirašyti preliminarios sutarties, pagal ją įsipareigojimus prisiėmė pačios, nes tai neprieštarauja preliminarios sutarties esmei ir prigimčiai. Be to, teismas neįvertino ir CK 2.136 str. turinio ginčo teisinių santykių atžvilgiu.Pažymėtina, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovių 27 000 Lt sumą, tačiau ne vienoje sumoje, o atskirai dvi pinigines sumas atskirais teisiniais pagrindais, t.y. prašė priteisti 24000 Lt netesybų ir 3000 Lt nuostolių atlyginimo, dėl ko apskritai nepasisakė ir ko nevertino, nors turėjo tai daryti. Pažymėtina, kad net ir pripažinus niekine preliminarią sutartį, teismas turėjo spręsti 3000 Lt nuostolių priteisimo klausimą, nes ši suma buvo prašome priteisti pagal M. N. išduotą įgaliojimą, kurio išdavimo ir galiojimo niekas neginčijo. Todėl teismas nespręsdamas šio klausimo ir jį susiedamas tik su preliminarios sutarties galiojimu, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias preliminarios sutarties galiojimą ir nuostolių atlyginimą ir neatskleidė bylos esmės, ir todėl priėmė sprendimą, kuris naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovių Z. V. J., M. N., R. A. advokatė L. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:

Ieškovas nesutinka su teismo teiginiu, kad paskutinis topografinės nuotraukos suderinimas su AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Alytaus skyriumi buvo 2014-06 -18, t.y. jau pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui ir net po 2014-01-22 pretenzijos atsakovams pateikimo. Ieškovas nurodo, kad suderinimas su AB „Lietuvos dujos“ buvo atliktas 2013-06-18 , o šį faktą patvirtina tai, kad paskutinis suderinimas su Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriumi vyko 2013-06-19, kas įmanoma tik atlikus visus kitus reikiamus suderinimus. Galima sutikti su šiuo ieškovo teiginiu, galima jį ir ginčyti, nes suderinimo su AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo Alytaus skyriumi data topografinėje nuotraukoje yra neaiški, ją galima interpretuoti ir 2013-06-18, ir 2014-06-18. Tačiau vien šis teismo motyvas ir skundo argumentas nepaneigia ieškovo pasyvumo, veikiant pagal M. N. išduotą įgaliojimą, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą ir būtų galima sudaryti pagrindinę sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo.Ieškovas žinodamas, kad pasibaigęs terminas sudaryti pagrindinei sutarčiai, tik 2014-02-28 sumokėjo 3000 Lt MB „Paurima“, nors pagal 2013-05-20 sutartį Nr. 13/01 už topografinę nuotrauką privalėjo sumokėti per 15 dienų po sąskaitos faktūros išrašymo (sąskaita išrašyta 2013-06-20). Atsakovės M. N. aiškinimu ieškovas jai niekad neminėjo, kad užsakė topografinę nuotrauką, kuri jai kainuos 3000 Lt, ir iš jos pinigų nei karto neprašė. M. N. teigimu, ji nebūtų sutikusi su tokia nepagrįstai didele kaina, nes topografinė nuotrauka kainuoja nuo 300 Lt iki 1500 Lt priklausomai nuo žemės sklypo ploto, ką patvirtina ir byloje atsakovių pateiktas MB „Paurima“ skelbimas tinklalapyje http://skelbimai-visiems.lt/lt/nemokam.i- skelbimai/MB-Paurima. Kadangi topografinė nuotrauka padaryta 2013-06-12, o apmokėta tik 2014-02-28, kyla pagrįstų abejonių, kad 3000 Lt MB „Paurima“ ieškovas sumokėjo ne už pateiktą byloje, o už kitą topografinę nuotrauką. Apie padarytą topografinę nuotrauką visos atsakovės sužinojo tik gavę ieškovo ieškinį.Ieškovas teigia, kad tuo pačiu buvo padaryti ir žemės sklypo kadastriniai matavimai, planas pateiktas byloje, šie dokumentai pateikti atsakovėms laiku, o atsakovės net raginamos jų nepasirašė, nes neva gavusios geresnį pasiūlymą. Šis ieškovo teiginys paneigtinas ir yra hipotetinis. Atsakovės nebuvo ir nėra gavusios jokio pasiūlymo dėl atkuriamos nuosavybės teisėmis žemės pirkimo, iki šiol joms nėra atstatyta nuosavybės teisė. Žemės sklypo planas, paruoštas UAB „Altida“, atsakovėms buvo įteiktas tik 2014-06-05 teismo parengiamojo posėdžio metu. Apie šio plano egzistavimą ieškovas net nepaminėjo ieškinyje ir jo nepridėjo prie ieškinio, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad planas buvo padarytas ne 2013-06-14, o jau esant užvestai bylai teisme ir gavus atsakovių atsiliepimą į ieškinį Logiška manyti, jeigu ieškovas ieškinio rengimo metu būtų turėjęs šį planą, neabejotina, kad būtų jį nurodęs, kaip neginčytiną argumentą, kad jis tinkamai vykdė M. N. įgaliojimu suteiktas teises ir pareigas. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypo plano rengėja UAB „Altida“ geodezininke A. S. yra ieškovo sesuo, ko ieškovas neneigia, todėl neatmetama galimybė, kad planas buvo parengtas jau esant bylai teisme.Ieškovas nesąžiningai teigia, kad jam nieko nebuvo žinoma apie vienos iš preliminariosios sutarties dalyvių - A. R., kurios interesus, pasirašant preliminariąją sutartį atstovavo atsakovė R. A., mirtį. Iškilus nesutarimams tarp paveldėtojų dėl nekilnojamojo turto adresu Vytauto g. 9, Alytuje (paveldėtas pagal 2013-03-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1256), atsakovė R. A. kreipėsi į UAB „Dzūkijos valdos“, kurios direktorius yra ieškovas, dėl žemės sklypo, esančio Vytauto g. 9, Alytuje, naudojimosi tvarkos nustatymo plano notariniam veiksmui paruošimo, už kurį 2013-06-04 sumokėjo 300 Lt pagal kvitą Nr. 97/13, kuriame kasininku nurodytas A. T.. Be to, nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas paveldimas garažas, esantis Vytauto g. 9, Alytuje, todėl reikėjo atlikti jo kadastrinius matavimus, dėl kurių R. A. taip pat kreipėsi į ieškovo vadovaujamą UAB „Dzūkijos valdos“, bendrovei už darbus 2013-02-12 buvo sumokėta 50 Lt, kvite Nr. 32/13 kasininku nurodytas A. T.. Taigi, šie rašytiniai įrodymai tik patvirtina faktą, kad ieškovui buvo žinoma apie A. R. mirtį. Tai patvirtinančius dokumentus prašo prijungti prie bylos po teismo sprendimo priėmimo, kadangi šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme ieškovas neginčijo.Atsakovių nuosekliais parodymais preliminarios sutarties galiojimo metu jos ne kartą bendravo su ieškovu, domėjosi, kaip jam sekasi tvarkyti dokumentus, susijusius su jų nuosavybės dokumentų į žemės sklypą tvarkymu. Ieškovas nuolat kalbėjo, kad viskas stumiasi į priekį, ir iki termino pabaigos – 2013-12-31 - dokumentai bus sutvarkyti. Tačiau suėjus terminui pagrindinei sutarčiai įforminti, dokumentai buvo dar nesutvarkyti. Atsakovės žemės sklypo planą pirmą kartą pamatė 2014 m. sausio viduryje, kai buvo ieškovo pakviestos dėl preliminarios sutarties termino pratęsimo. Planas buvo 2014-01-08 data, taigi, jau po preliminariosios sutarties galiojimo pasibaigimo. Atsakovės nenorėjo pratęsti preliminarios sutarties termino, nes nuo jos sudarymo pradžios jau buvo praėję 1,5 metų, nuosavybės atstatymas nepasistūmėjęs į priekį, be to, atsakovas M. R. tapo A. R. įpėdiniu ir nepageidavo sudaryti su ieškovu preliminarią sutartį.Ieškovas teigia, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti niekine preliminariąją sutartį visa apimtimi, t.y. ir dėl M. N., kuri sutartį pasirašė pati be atstovių ir įgaliotinių (CK 6.226 str.). Su šiuo ieškovo teiginiu atsakovės nesutinka. CK 6.226 str. 2 d. nurodo, kad daugiašalės sutarties atveju, kai du ar daugiau asmenų turi įvykdyti prievolę, sutarties negaliojimas vienam iš šių asmenų nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kai to asmens dalyvavimas buvo būtinas tai sutarčiai sudaryti. Preliminariojoje sutartyje tarp ieškovo ir atsakovių buvo susitarta dėl nekilnojamojo daikto - viso 2,5 ha žemės sklypo, į kurį atsakovėms bus atkurtos nuosavybės teisės, pardavimo. Visos atsakovės turėjo tapti sklypo bendraturtėmis ir jų visų dalyvavimas, sudarant preliminariąją sutartį, buvo būtinas.Atsakovės, neturėdamas pakankamai teisinių žinių, pasitikėjo ieškovu ir preliminarią sutartį pasirašė. Atsakovės pasitikėjo ieškovu, žinojo jį kaip UAB „Dzūkijos valdos“ direktorių, manė, kad jis turi pakankamai žinių ir patirties verslo srityje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas preliminarios sutarties galiojimo metu elgėsi pasyviai, netvarkė dokumentų dėl nuosavybės teisių atstatymo, pirmą kartą atsakoves dėl sutarties pratęsimo pasikvietė tik 2014 metų sausio viduryje ir parodė žemės planą, kuris buvo 2014-01-08 data, nors preliminarioje sutartyje nurodytą pagrindinės pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo datą- iki 2013-12-31 - nurodė pats ieškovas.Paneigtinas ieškovo teiginys dėl teismo sprendimo absoliučiai negaliojančiu, nes neva nebuvo atskleista bylos esmė. Skundžiamame teismo sprendime yra nurodyti faktai ir aplinkybės reikšmingos bylai, pateiktas jų vertinimas, nurodytos teisės normos, kuriomis teismas grindžia savo išvadas, todėl teismo sprendimo negalima laikyti absoliučiai negaliojančiu ir nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos.

Atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus įrodymus: paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, deklaracijos apie statybos užbaigimą, garažo kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano bei kasos pajamų orderio kvitų kopijas. Prašo šiuos dokumentus prijungti prie bylos, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai gavo ieškovo apeliacinį skundą. Atsakovių teigimu, šie dokumentai paneigia ieškovo nurodytus argumentus apeliaciniame skunde, jog jis nežinojo apie vienos iš pretendenčių A. R. mirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų pateikti dokumentai turi ryšį su nagrinėjama byla, nes jais atsakovai įrodinėja priešingas aplinkybes, nei apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde, todėl jie prijungtini prie bylos, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2012 m. birželio 25 d. tarp pardavėjų Z. V. J., atstovaujamos R. J., A. R., atstovaujamos R. A., M. N. ir pirkėjo A. T. buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo daikto prikimo–pardavimo sutartis (b. l. 8–9). Šia sutartimi pardavėjos įsipareigojo iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjai parduotų, o pirkėjas pirktų pardavėjams nuosavybės teise priklausysiantį nekilnojamąjį daiktą, į kurį pardavėjams bus atkurtos nuosavybės teisės, t.y. į iki nacionalizavimo J. T. valdytoje žemėvaldoje suformuotą apie 2,5 ha žemės sklypą, kuris bus suformuotas Alytaus mieste tarp dabartinių (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijos. Šalys susitarė, kad turtas bus parduotas ieškovui už 54 000 Lt. Pirkėjas A. T. pagal sutarties 4.1 p. pardavėjoms sumokėjo 12.000 Lt avansą. Iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino, t.y. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovas A. T. 2014 m. sausio 22 d. pareikalavo grąžinti 12.000 Lt sumokėtą avansą ir pagal preliminarios sutarties 5.1 p. – sumokėti 24.000 Lt baudą. Atsakovės avansą apeliantui grąžino, tačiau 24.000 Lt baudą mokėti atsisakė, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. birželio 25 d. preliminariąją sutartį pripažino negaliojančia ex officio, kadangi iš byloje esančių įgaliojimų (b. l. 12–13) nustatė, jog atstovaujamosioms įgaliojimais nebuvo suteikta teisė sudarinėti sandorius dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo. Teismas sprendė, kad sandoris yra niekinis, nes atstovavimas už kitą asmenį, viršijant suteiktas teises, pažeidžia atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 1.80 str.). Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad net konstatavus, kad įgaliojimų sudaryti preliminarią sutartį šie asmenys neturėjo, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti niekine preliminarią sutartį visa apimtimi, t.y. ir dėl M. N., kuri sutartį pasirašė pati be atstovių ir įgaliotinių (CK 6.226 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostata, jog niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva (ex officio), reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandoris, kuriuo remiasi viena šalių arba abi šalys, yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. A. B. ir kt., Nr. 3K-3-1333/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje 305-oji DNSB „Bokštas“ v. Vilniaus miesto valdybą, Nr. 3K-3-512/200; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ramunė“ v. UAB „Vengrobalt–K“, bylos Nr. 3K-3-122/2005; 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. S. T., B. K., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-181/2005; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006 ir kt.). Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį šalys negali niekinio sandorio patvirtinti ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti. Tai reiškia, kad sandoriai, prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Fima“, bylos Nr. 3K-3-416/2005).

Buvo minėta, kad pardavėjų Z. V. J. vardu 2012 m. birželio 25 d. preliminariąją sutartį pasirašė R. J., pagal 2009 m. gruodžio 10 d. Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro išduotą įgaliojimą (b. l. 13). A. R. vardu anksčiau minėtą preliminarią sutartį pasirašė R. A., pagal 2006 m. rugpjūčio 4 d. išduotą įgaliojimą (b. l. 12). A. R. mirė netrukus po to, kai buvo sudaryta preliminariojo nekilnojamojo turto prikimo–pardavimo sutartis, t.y. 2012 m. birželio 29 d. Tai reiškia, jog preliminarią sutartį R. J. ir R. A. pasirašė veikdamos pagal galiojančius įgaliojimus.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Šia sutartimi šalys įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Taigi tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl sutarties (pagrindinės) sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/201).

Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog preliminariąją sutartį pasirašė tam įgaliojimų neturintys asmenys – R. J. ir R. A..

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. (CK 2.137 straipsnis).

Iš byloje esančio 2006 m. rugpjūčio 4 d. A. R. duoto įgaliojimo dukrai R. A. matyti, kad ji įgaliojo savo dukrą atstovauti ją žemėtvarkos skyriuose ir visose kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, atstatant nuosavybės teises į žemės sklypus Alytaus mieste, dalyvauti atmatuojant šiuos žemės sklypus, suderinti ir gauti žemės sklypų planus; įregistruoti sklypus įstatymo nustatyta tvarka VĮ Registrų centre atstovaujamosios vardu, gauti nuosavybės dokumentus, daryti atstovaujamosios vardu pareiškimus, teikti prašymus, už atstovaujamąją pasirašyti visus reikalingus dokumentus ir atlikti veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Iš byloje esančio Z. V. J. 2009 m. gruodžio 10 d. duoto įgaliojimo R. J. matyti, jog ji įgaliojo atstovauti ją žemėtvarkos skyriuje, apskrities viršininko administracijoje ir kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, atstatant nuosavybės teises į žemės sklypą natūroje Alytaus mieste, priklausiusį buvusiam savininkui J. T., dalyvauti atmatuojant žemės sklypą, atliekant sklypo ribų paženklinimą, suderinti ir gauti žemės sklypų planus; įregistruoti juos įstatymo nustatyta tvarka VĮ Registrų centre atstovaujamosios vardu, gauti nuosavybės dokumentus.

Taigi, nė viename iš įgaliojimų nėra nurodyta, jog atstovaujamosioms yra suteikta teisė sudaryti preliminarią nekilnojamojo turto, į kurį bus ateityje atkurtos nuosavybės teisės, pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atstovaujamosioms įgaliojimais teisė sudaryti tokio pobūdžio sandorius suteikta nebuvo, todėl konstatuotina, jog R. J. ir R. A. 2012 m. birželio 25 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė viršydamos suteiktas teises (CPK 2.133 str. 6 d.).

CK 2.136 straipsnyje nustatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Teisėjų kolegija nurodo, kad sandoriai gali būti niekiniai arba nuginčijami. Jei sandoris nuginčijamas, tai, siekiant pripažinti jį negaliojančiu, būtina pareikšti reikalavimą įstatymo nustatyta procesine tvarka. CK 2.136 straipsnyje aptariamas sandoris, sudarytas kito asmens vardu neturint teisės sudaryti sandorį ar viršijant suteiktas teises, pagal CK 1.78 ir 1.92 straipsnius savo prigimtimi yra nuginčijamas sandoris, kuris teismo gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014).

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad R. J. ir R. A. 2012 m. birželio 25 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė viršydamos joms suteiktus įgaliojimus ir atsižvelgus į tai, kad toks sandoris, sudarytas kito asmens vardu viršijant suteiktas teises, pagal CK 1.78 ir 1.92 straipsnius savo prigimtimi yra nuginčijamas sandoris, tačiau atsakovai reikalavimo dėl 2012 m. birželio 25 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pirmosios instancijos teisme nepareiškė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2012 m. birželio 25 d. preliminariąją sutartį pripažino negaliojančia ex officio, todėl ši skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina.

Taigi, teisėjų kolegijai konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio 2012 m. birželio 25 d. preliminariąją sutartį pripažino negaliojančia, ir nesant reikalavimo šioje byloje pripažinti ją negaliojančia, laikytina, jog ji yra galiojanti, todėl teisėjų kolegija toliau nagrinės tarp šalių kilusį ginčą, ar yra atsakovių kaltė, jog iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino (2013-12-31) nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

Apeliantas prašo iš atsakovų priteisti 24.000 Lt baudą, kadangi jo teigimu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovių kaltės. Nustatyta, kad tarp šalių 2012 m. birželio 25 d. sudarytos sutarties 5.1. punkte yra detalizuota atsakovių atsakomybė – jeigu pirkimo-pardavimo sutartis sutartyje nustatytais terminais ir nurodytomis sąlygomis nesudaroma dėl to, kad pardavėjai neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai pardavėjai nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjai įsipareigoja pagal pirmąjį pirkėjo pareikalavimą nedelsiant grąžinti avansą ir sumokėti 24.000 Lt baudą, kuri sutartyje įvertinta kaip pirkėjo minimalūs nuostoliai. Nagrinėjamu atveju atsakovės 12.000 Lt avansą ieškovui grąžino, dėl to byloje ginčo nėra.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Preliminarioje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju 2012 m. birželio 25 d. preliminarioje sutartyje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryta buvo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Nustatyta, jog iki šio termino pabaigos pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. CK 6.165 straipsnio 4 d. numato, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Apelianto vertinimu, pagrindinė žemės pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovių kaltės, nes, jo vertinimu, atsakovės vengė kuo greičiau sutvarkyti nuosavybės teisės į žemę atkūrimo dokumentus, dėl ko apeliantas patyrė nuostolius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog po kelių dienų, kai buvo pasirašyta preliminari nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, mirė viena iš pretendenčių, kuriai turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, A. R. (b. l. 30). Po jos mirties palikimą priėmė jos vaikai – M. R. ir R. A.. Buvo minėta, kad R. A., veikdama pagal A. R. 2006 m. rugpjūčio 4 d. išduotą įgaliojimą, pasirašė pieš tai minėtą preliminarią sutartį. Pagal CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktą, mirus A. R., R. A. išduotas prieš tai minėtas įgaliojimas pasibaigė. Taigi, nustatyta, jog esant pasirašytai preliminariai pirkimo–pardavimo sutarčiai, pasikeitė pretendentai, kuriems turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizavimo J. T. valdytoje žemėvaldoje suformuotą apie 2,5 ha žemės sklypą, kuris bus suformuotas Alytaus mieste tarp dabartinių (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijos. Pažymėtina, jog pasikeitus pretendentams, preliminari nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis modifikuota nebuvo, todėl vieno iš mirusiosios teisių perėmėjo M. R. valia šiuo klausimu iš viso nebuvo išreikšta.

Pažymėtina, jog preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nuosavybės teisės į formuojamą 2,5 ha žemės sklypą atsakovės neturėjo. Nuosavybės teisės į išlikusį J. T. žemės sklypą atsakovėms nebuvo atkurtos ir iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Iš byloje esančio 2012 m. spalio 30 d. įgaliojimo matyti, kad atsakovė M. N. įgaliojo ieškovą A. T. atstovauti ją Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM bet kuriame skyriuje ir visose kitose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, atstatant nuosavybės teises į J. T. turėtą žemės sklypą Alytaus mieste arba bet kurioje kitoje kadastrinėje vietovėje, dalyvauti atmatuojant žemės sklypą, atliekant žemės sklypo ribų paženklinimą, atliekant kadastrinius matavimus, suderinti ir gauti žemės sklypo planą, mokėti reikiamus mokesčius, spręsti bet kokius klausimus, susijusius su nuosavybės atstatymu; įregistruoti žemės sklypą įstatymo nustatyta tvarka VĮ Registrų centras, gauti nuosavybės dokumentus M. N. vardu; gauti ir pateikti visus reikalingus dokumentus, daryti jos vardu pareiškimus, teikti prašymus, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (b. l. 14). Iš byloje esančio atsakovų atsiliepimo į ieškinį, iš atsiliepimo į apeliacinį skundą ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė M. N. įgaliojo ieškovą A. T. atstovauti ne tik ją, bet žodiniu sutarimu ir kitas atsakoves, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM skyriuose dėl nuosavybės teisės atstatymo dokumentų sutvarkymo. Atsakovių paaiškinimais, jos pasitikėjo ieškovu, kaip UAB „Dzūkijos valdos“ direktoriumi, turinčiu pakankamai žinių savo verslo srityje ir žinančiu, kaip reikia tvarkyti žemės nuosavybės grąžinimo dokumentus. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, turėdamas įgaliojimą atlikti veiksmus, be kurių negalimas pagrindinės sutarties dėl nekilnojamo daikto pirkimo–pardavimo sudarymas, pats turėjo būti aktyvus, nes ir preliminarios sutarties tikslas, vertinant jos sąlygas kartu su M. N. įgaliojimu, buvo toks, kad ieškovas pats parengia visus dokumentus, reikalingus suformuoti nekilnojamam daiktui – žemės sklypui, kad jį ateityje būtų galima parduoti notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi.

Atsižvelgtina į tai, kad apeliantui kaip turinčiam patirties panašaus verslo srityje, teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis yra keliami didesni reikalavimai, nes jis nagrinėjamu atveju akivaizdu turėjo daugiau patirties panašiose situacijose tvarkant dokumentus įvairiose įstaigose, nei fiziniai asmenys – atsakovės. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad jam, kaip juridinio asmens vadovui, atsakovė M. N. suteikė plačius įgaliojimus, tvarkant nuosavybės teisės grąžinimo dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina ir kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog apeliantas, kaip UAB „Dzūkijos valdos“ darbuotojas, turėjo patirties rengiant žemės sklypų planus, juos derinant su atitinkamomis tarnybomis (b. l. 144–155). Tai reiškia, kad apeliantas užsiimantis įvairių žemėtvarkos dokumentų rengimu, turėjo žinoti, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas trunka ilgai, be to, pats apeliantas kontroliavo atsakovų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą ir teisinėmis priemonėmis užsitikrino, kad būtų garantuotas pagrindinės sutarties sudarymas, tačiau po preliminarios sutarties sudarymo jis elgėsi pasyviai, atsakovėms pasiteiravus apie dokumentų tvarkymą, apeliantas teigdavo, jog dokumentai iki sutartyje nustatyto termino bus sutvarkyti.

Toks apelianto elgesys po preliminariosios sutarties sudarymo rodo, kad jis žinojo, jog nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros gali užtrukti ir iki sutartos datos pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta. Be to, atsakovės teigia, jog pirmą kartą žemės sklypo planą jos pamatė po to, kai jau buvo suėjęs terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl jos nesutiko pratęsti preliminarios sutarties termino, be to, atsakovas M. R. iš viso nepageidavo su apeliantu sudarinėti jokių sutarčių.

Apeliantas nurodo, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti laiku ir tai patvirtina į bylą pateiktas žemės sklypo planas, be to, apeliantas nurodo, jog į žemės sklypo planą įtraukė A. R., nes nežinojo apie jos mirtį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais ir juos kaip nepagrįstus atmeta. Pažymėtina, kad ieškovas nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, įrodinėdamas atsakovų kaltę dėl preliminarios sutarties nevykdymo, nenurodė aplinkybių, jog dar galiojant preliminariai sutarčiai 2013 m. birželio 14 d. buvo parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir pateikti derinimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, žemės sklypo kadastriniai matavimai teismui pateikti tik 2014 m. birželio 5 d. (b. l. 64–73), kuriuose nėra nė vieno atitinkamos institucijos, ar atsakovų parašo, ir tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti apelianto argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina atsakovų argumentais, jog kadastriniai matavimai padaryti ne 2013 m. vidury, bet jau bylą nagrinėjant teisme. Atsakovai nurodo, jog kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Altida“ geodezininkė A. S. yra apelianto sesuo, todėl tikėtina, jog būtent bylos nagrinėjimo metu šie matavimai ir atlikti. Byloje esantys 2013 m. birželio 14 d. kadastrinių matavimų dokumentai kelia abejonių ir dėl to, jog šiuose dokumentuose vertės nustatymo data yra pusę metų vėlesnė nei parengtas pats žemės sklypo planas, t.y. planas parengtas 2013 m. birželio 14 d. (b. l. 65–66), o vertės nustatymo data – 2013 m. gruodžio 30 d. (b. l. 67–68). Apelianto argumentus, kad jis nežinojo apie A. R. mirtį paneigia dokumentai, kuriuos atsakovės pateikė teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Atsakovės nurodė, kad po A. R. mirties tarp R. A. ir M. R. iškilo nesutarimai dėl nekilnojamojo turto, adresu Vytauto g. 9, Alytuje, todėl R. A. kreipėsi į UAB „Dzūkijos valdos“, kurios direktorius yra apeliantas, naudojimosi tvarkos nustatymo notariniams veiksmams atlikti. Tuo tikslu R. A. dar 2013 m. vasario 12 d. sumokėjo atitinkamą sumą UAB „Dzūkijos valdos“, kurią priėmė pats apeliantas (b. l. 144–145). Be to, atsakovė kreipėsi į UAB „Dzūkijos valdos“ pagal 2012 m. liepos 12 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 148–155). Taigi, visos šios nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog jam nebuvo žinoma, kad viena iš pretendenčių yra mirusi.

Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog iki preliminarioje nekilnojamojo daikto prikimo–pardavimo sutartyje nustatytos datos (2013 m. gruodžio 31 d.) nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis dėl atsakovų kaltės, todėl apeliantas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovų 24.000 Lt baudos už neva netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl jo turėtų 3000 Lt išlaidų atlyginimo, kai jis veikdamas pagal atsakovės M. N. išduotą įgaliojimą užsakė žemės sklypo topografinę nuotrauką. Atsakovė M. N. su šiais apelianto argumentais nesutinka ir nurodo, jog niekada apeliantas neminėjo, jog užsakė topografinę nuotrauką ir niekada iš jos nereikalavo 3000 Lt.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 30 d. atsakovė M. N. įgaliojo ieškovą A. T. atstovauti jos interesus visose įstaigose, kurie susiję su nuosavybės teisių atstatymui reikalingų dokumentų sutvarkymu (b. l. 14). 2013 m. gegužės 20 d. ieškovas, veikdamas pagal M. N. suteiktą įgaliojimą, su MB „Paurima“ sudarė sutartį Nr. 13/01, pagal kurią MB „Paurima“ turėjo parengti topografinę 2,5 ha žemės sklypo Obelų g. – Kauno g., Alytaus mieste, nuotrauką už 3000 Lt (b. l. 15). Tuo pagrindu MB „Paurima“ 2013 m. birželio 20 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. PAU 130605 3000 Lt sumai (b. l. 16), kurią ieškovas apmokėti turėjo iki 2013 m. birželio 20 d. Pagal prieš tai minėtos sutarties 2.2 punktą ieškovas už atliktus darbus turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Iš byloje esančio Kasos pajamų orderio kvito Nr. 14-06 matyti, jog apeliantas prieš tai minėtą sąskaitą faktūrą Nr. PAU 130605 apmokėjo tik 2014 m. vasario 28 d., t.y. po to, kai buvo pasibaigęs terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Taigi, apeliantas prašomą priteisti iš atsakovės M. N. 3000 Lt sumą už topografinę nuotrauką sumokėjo MB „Paurima“ tik prieš pat kreipimąsi į teismą (ieškinys teismui pateiktas 2014 m. kovo 10 d.). Taip pat pažymėtina, kad ieškovo 2014 m. sausio 22 d. rašytoje pretenzijoje atsakovams apie turėtas 3000 Lt išlaidas už topografinę nuotrauką neužsimenama (b. l. 18). Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog apeliantas, veikdamas pagal atsakovės M. N. 2012 m. spalio 30 d. išduotą įgaliojimą, ir matydamas, jog nebus sudaryta pagrindinė sutartis, nes atsakovės nesutiko pratęsti preliminarios sutarties (b. l. 20), sąmoningai padidino atsakovės išlaidas. Atsakovės M. N. paaiškinimais, jai apeliantas niekada neminėjo, jog jis užsakė topografinę nuotrauką, ir, be to, su 3000 Lt kaina ji niekada nebūtų sutikusi, nes tokių nuotraukų kaina yra nuo 300 Lt iki 1500 Lt, priklausomai nuo sklypo dydžio. Savo argumentams pagrįsti atsakovė pateikė į bylą tos pačios bendrovės MB „Paurima“ interneto svetainėje patalpintą skelbimą (b. l. 94).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – įstatymas), o pati nuosavybės teisių atkūrimo procedūra yra reglamentuota LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – tvarka), patvirtintoje LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057. Pažymėtina, jog tiek prieš tai minėtame įstatyme, tiek tvarkoje nėra nurodyta, jog asmenys, kuriems turi būti sugrąžintos nuosavybės teisės į žemę, privalo daryti topografines nuotraukas. Priešingai, prieš tai minėtos tvarkos 102 – 121 punktuose yra aiškiai reglamentuota, jog visus dokumentus, tame tarpe ir planus, pagal piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą rengia, derina, tvirtina ir priima sprendimus atitinkamos teritorijos žemėtvarkos skyriai. Jokių įrodymų, kokiu tikslu apeliantas užsakė atlikti topografinę nuotrauką atsakovės M. N. vardu, apeliantas teismui nepateikė. Taigi, darytina išvada, jog apeliantas neįrodė, kokiu tikslu, atstovaujant atsakovę M. N., buvo daroma topografinė nuotrauka, už kurią jis sumokėjo 3000 Lt po to, kai tapo akivaizdu, jog nebus sudaryta pagrindinė žemės pirkimo–pardavimo sutartis, o tai reiškia, kad apeliantas viršijo 2012 m. spalio 30 d. atsakovės jam suteiktus įgaliojimus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dalyje dėl 3000 Lt priteisimo už topografinės nuotraukos atlikimą iš atsakovės M. N..

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas – Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalis, kuria ex officio pripažinta negaliojančia 2012 m. birželio 25 d. preliminarioji nekilnojamo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. T. ir Z. V. J., A. R. ir M. N., naikintina, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir panaikinti jo dalį, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančia 2012 m. birželio 25 d. preliminariąją nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos – už apeliaciniame skunde pareikštus turtinius reikalavimus sumokėtas 810 Lt dydžio žyminis mokestis – iš atsakovų nepriteistinos, kadangi šioje dalyje apelianto reikalavimai atmesti. Atsakovėms Z. V. J., M. N. ir R. A. už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme priteistina po 400 Lt, kas atitinka 115,85 Eur (b. l. 130–135) (CPK 93 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kuria teismas ex officio pripažino negaliojančia 2012 m. birželio 25 d. preliminariąją nekilnojamo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. T. ir Z. V. J., A. R. ir M. N., panaikinti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovėms M. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) Z. V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 ct) kiekvienai už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.