Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. B. (V.) skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. B. (V.) kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 2 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Panevėžio apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje P. B. (V.) kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 1 dalyje ir 147 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

P. B. (V.) kaltinamas tuo, kad 2011 m. nuo sausio mėnesio pabaigos iki vasario mėnesio 5 d., siekdamas, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, veikdamas bendrininkų grupe su J. L., I. R. ir M. D., iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti, perleisti, įgyti ir laikyti nelaisvėje N. V. ir J. D. darbui prostitutėmis Danijos Karalystėje, bei pelnytis iš jų prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiųjų N. V. ir J. D. pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, negalėjimu aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, bei panaudojant apgaulę, tai yra žadant gerai apmokamą darbą, verbavo, gabeno, perleido, įgijo ir laikė nelaisvėje N. V. ir J. D..

Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2011 metais nuo vasario mėnesio pradžios iki vasario mėnesio pabaigos, siekdamas, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, veikdamas bendrininkų grupe su J. L., I. R. ir M. D., iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti, perleisti ir įgyti M. B. ir K. B. (K.) darbui prostitutėmis Danijos Karalystėje bei pelnytis iš jų prostitucijos, pasinaudodamas nukentėjusiųjų M. B. ir K. B. (K.) pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, bei apgaule, tai yra žadant gerai apmokamą darbą, verbavo, gabeno, perleido ir įgijo K. B. (K.) ir vaiką M. B..

2011 m. birželio 13 d. prokurorės nutarimu buvo paskelbta P. B. (V.) paieška. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2011 m. birželio 30 d. išduotas Europos arešto orderis. 2011 m. rugpjūčio 2 d. P. B. (V.) sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir 2011 m. lapkričio 9 d. pargabentas į Lietuvą. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi jam palikta paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. gegužės 2 d.

P. B. ( V.) skunde pažymi, kad yra laikomas suimtas jau beveik dvejus metus. Tvirtina, kad jam nepagrįstai buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis, dėl ko jis nepagrįstai buvo sulaikytas Vokietijoje ir parvežtas į Lietuvą. Nežinodamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jis negalėjo slapstytis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, be to, jo niekas neieškojo nei deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nei užsienyje, nors jo buvimo vieta ir gyvenamosios vietos adresas užsienyje buvo žinomas jo tėvams. Kaltinamasis nesutinka su teismo išvada, kad nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, kadangi, nors ir yra išsituokęs, turi tėvus, vaiką, o paskirta kardomoji priemonė apsunkina bendravimą su jais.

Kaltinamojo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jis darė sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir kad tokius nusikaltimus ketina daryti ateityje. Taip pat nėra duomenų, kad jis galėjo lėšų pragyvenimui gauti iš nusikalstamos veikos. Jo ankstesnis teistumas negali turėti įtakos sprendžiant suėmimo terminio pratęsimo klausimą aptariamoje byloje. P. B. ( V.) pažymi, jog jis nepagrįstai kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 157 straipsnio 1 dalyje padarymu, kadangi prokuroras deklaratyviai vertindamas tariamos nukentėjusiosios M. B. amžių, t. y. 17 metų, laiko ją vaiku. Kaltinamasis P. B. (V.) atkreipia dėmesį, jog M. B. dar prieš išvykstant į Danijos Karalystę buvo ištekėjusi, todėl negali būti laikoma vaiku.

Skunde P. B. ( V.) tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas bylos sudėtingumas ir ilgas jos nagrinėjimas nesuteikia teisinio pagrindo nepagrįstai tęsti jam suėmimo terminą. Mano, kad užtikrinti jo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme galima ir kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tuo tarpu taikant kardomąją priemonę – suėmimą, yra pažeidžiamas konstitucinis proporcingumo principas, nes jam būnant suėmime nepataisomai žalojama jo sveikata ir absoliučiai apribojama jo teisė į tinkamą sveikatos apsaugą, jo sveikata nepataisomai žalojama.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo P. B. (V.) skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam P. B. (V.) kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip ne kartą minėta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse dėl P. B. (V.) skundų, aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Panevėžio apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam P. B. (V.) kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).

Apeliacinis teismas pritaria Panevėžio apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo P. B. (V.) dalyvavimą procese, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios kardomosios priemonės taikymo teoriniai pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, išsamiai išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje, todėl netikslinga dar kartą juos dėstyti. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis skundu nenurodo naujų argumentų, kurie paneigtų Panevėžio apygardos teismo nurodytus suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir būtų pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę. Skunde nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir ankstesniame skunde.

Pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu P. B. (V.) buvo paskelbta paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Apeliacinis teismas netikrina ir nevertina prašymo išduoti Europos arešto orderį pagrįstumą ir teisėtumą, nes tai nėra šio nagrinėjimo dalykas. P. B. (V.) buvo sulaikytas Vokietijos Federacijos Respublikoje, savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Lietuvoje negyveno, gyveno ir dirbo užsienyje, kas rodo, jog kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir turi ryšių užsienyje. Be to, iki suėmimo P. B. (V.) nedirbo, yra išsituokęs, turi vaiką, tačiau apie jo dalyvavimą vaiko išlaikyme ir ugdyme byloje duomenų nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis Lietuvoje nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių, todėl yra pagrindas manyti, kad taikant jam švelnesnė kardomąją priemonę nei suėmimas, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio pagrindo buvimo nešalina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės apie jo turimus ryšius su tėvais, vaiku. Priešingai negu teigiama skunde, apygardos teismo nutartyje nurodyta aplinkybė, jog kaltinamasis nuslėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo savo pasikeitusią pavardę, nėra nauja. Dėl jos jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartyje, konstatuojant, kad kaltinamasis savo noru pasikeitė pavardę ikiteisminio tyrimo metu.

P. B. (V.) kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalis). Už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad P. B. (V.) praeityje 4 kartus teistas, tame tarpe ir už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kas rodo, jog kaltinamasis kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas, pobūdis leidžia manyti, kad jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis iki suėmimo legaliai dirbo ar turėjo kitą legalų pargyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas tęsti jam suėmimą.

Apeliacinis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad suėmimo terminas P. B. (V.) pratęstas ir jo teisės suvaržytos laikantis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Ilgą laiką besitęsiantis suėmimas šioje byloje taip pat pateisinamas viešuoju interesu, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Kaltinamojo skundo teiginiai dėl pablogėjusios sveikatos suėmime yra deklaratyvūs, teismui nepateikta jokių duomenų, kad jam būtų reikalinga medicininė pagalba, kurios negalima būtų suteikti įkalinimo įstaigoje ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2012 m. liepos 17 d. baudžiamoji byla gauta teisme, vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, taigi suėmimas ikiteisminio tyrimo taikytas nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje nustatytų terminų. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų. Bylos vilkinimo faktų nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl šių motyvų skundžiama Panevėžio apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo P. B. (V.) skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.