Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1483-498/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-21
Bylos Nr.
1S-1483-498/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Nukentėjusysis
A. E.
Advokatai
Irena Sabaitienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-1483-498/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26839-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka, išnagrinėjo nukentėjusiosios A. E. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje 2016 m. rugsėjo 27 d. D. N., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dana Rutkauskaitė dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. išteisinamojo nuosprendžio padavė apeliacinį skundą, kuris šiuo metu nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Šioje byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažinta A. E. padavė Kauno apylinkės teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiui apskųsti ir padavė apeliacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio.Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino nukentėjusiosios prašymo dėl nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo. Nukentėjusioji skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartį. Atnaujinti praleistą terminą Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje apskųsti.Skunde nukentėjusioji nurodo, kad turi klausos negalią ir yra kurčioji. Nurodo, kad pirmos instancijos teisme 2016 m. kovo 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo paskirta gynėja atstovauti ją tik ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme. Kai ji kreipėsi dėl atstovo paskyrimo į Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą, advokato skyrimo procedūra užtruko. 2016 m. spalio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimu Nr. 2.l-(NTP-2)-16-T-4142-17444 jai skyrė advokatą.Nukentėjusiosios nuomone teismas, žinodamas apie jos neįgalumą ir negebėjimą susikalbėti be vertėjo, turėjo visais klausimai informuoti ne tik ją, bet ir jos advokatę, kad atsisakė atstatyti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. A. E. atrodo keista, kodėl teismas šito nepadarė, taip pažeisdamas jos teises. Nurodo, kad teismas gavęs prokurorės apeliacinį skundą pranešė advokatei apie bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teisme, nors ji pagal byloje esamą sprendimą jos toliau atstovauti negalėjo.Nukentėjusioji mano, kad terminą praleido pateikti apeliacinį skundą dėl svarbių priežasčių, todėl jis turėjo būti atstatytas. Nukentėjusioji remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 punktu kur numatyta, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad nusikaltimą padarę asmuo būtų nubaustas ir gautų žalos atlyginimą. Taip pat prašo atsižvelgti į sveikatos būklę, kuri neleidžia suprasti teismo dokumentų taip kaip sveiki asmenys.A. E. atskirasis skundas tenkinamas. BPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal BPK 314 straipsnio 1 dalį turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl praleisto termino atnaujinimo teismas ar teisėjas sprendžia BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 102 straipsni 1 dalyje numatyta galimybė atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartyje konstatavo, kad A. E. nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių terminas turėtų būti atnaujinamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, A. E. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatė Irena Sabaitienė. Apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad nukentėjusioji ir gestų kalbos vertėja dalyvavo nuosprendžio paskelbime, kurio metu buvo išaiškinta nuosprendžio apskundimo terminai ir tvarka. Nukentėjusiosios teigimu, ji būdama neįgali – kurčioji, nesuprato savo teisių, o advokatė jai nepaaiškino galimybės skųsti nuosprendį apeliacine tvarka, be to užtruko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato paskyrimo procedūra. BPK 44 straipsnio 10 punktas garantuoja kiekvieno nukentėjusioj teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios atskirajame skunde išdėstytomis termino praleidimo priežastimis ir tuo, kad ji būdama neįgali gerai nesuprato savo teisių. Be to pažymėtina, kad teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, kad įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, tiek nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų teises ir teisėtus interesus, tiek asmenų, kaltinamų ar padariusių nusikaltimus, teises. Teisė apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimą yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtinais atvejais. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji turi neįgalumą dėl kurio, nors ir dalyvaujant gestų kalbos vertėjai ji galėjo nesuprasti ir nesugebėti be atstovo įgyvendinti savo teisių.Įvertinus išdėstytus argumentus, nukentėjusiosios nurodomas termino praleidimo priežastis, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nukentėjusiesiems garantuojamomis teisėmis, pripažintina, jog apeliacinio skundo padavimo terminą A. E. praleido dėl svarbių priežasčių, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis naikintina ir nukentėjusiajai atnaujintinas terminas apeliaciniam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, paduoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Nukentėjusiosios A. E. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti. Atnaujinti nukentėjusiajai A. E. praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

Teisėjas Olegas Šibkovas