Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-302-817/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
1S-302-817/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
N. M.
Advokatai
Viktoras Firsovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-302-817/2022Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei,kaltinamojo A. Š. (A. Š.) gynėjui advokatui Viktorui Firsovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Viktoro Firsovo skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Š. kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. Š. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. gegužės 15 d., apie 15.25 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos priežasties, tyčia dūrė nukentėjusiajai N. M. į nugarą peiliu, tuo padarydamas šiai kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą nugaros krūtininės dalies kairėje pusėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. M. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. Š. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, A. Š. laikinai sulaikytas 2022 m. gegužės 15 d., apie 15.28 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 15 d., nustačius pagrindus, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi A. Š. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, 1 (vienam) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d., nustačius pagrindus, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kaltinamajam A. Š. kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 15 d., tais pačiais BPK įtvirtintais suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindais.

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

3. Skundu kaltinamojo A. Š. gynėjas advokatas Viktoras Firsovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria A. Š. kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta 3 (trims) mėnesiams.

3.1. Skunde nurodoma, kad praeityje A. Š. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo niekada nesislapstė. Lietuvoje gyvena jo (duomenys neskelbtini), pas kurį kaltinamasis galėtų gyventi. Iki sulaikymo jis aktyviai ieškojo darbo, buvo įrašytas į Užimtumo tarnybos įskaitą. Todėl teismo išvada, kad jo nesaisto tvirti ekonominiai ir socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika yra neteisinga.

3.2. Skunde pažymima, jog tai, kad (duomenys neskelbtini) gyvena A. Š. (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad jis gali pabėgti į (duomenys neskelbtini) , nes (duomenys neskelbtini) dėl blogų tarp jos ir jo santykių (anksčiau A. Š. ne vieną kartą rašė dėl jos skundus, prašė jai iškelti baudžiamąją bylą), kaltinamojo gyventi pas save nepriimtų ir niekaip nepadėtų. Be to, A. Š. sunkiai serga ir jam reikalingas specifinis gydimas, kurį gali gauti tik būdamas laisvėje.

3.3. Skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, yra nieko nepagrista prielaida. Baudžiamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. Š. darys naujus nusikaltimus. Tai, kad praeityje kaltinamasis buvo teistas nereiškia, kad jo gyvenimo tolimesnis tikslas yra daryti nusikaltimus. Šis pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą įtariamojo elgesį, t. y. byloje turi būti konkretūs duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje, tokių išvadų negalima daryti vien iš buvusio elgesio.

3.4. Gynėjo vertinimu, skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartis yra nepagrįsta, teismo nurodyti pagrindai yra iš esmės deklaratyvūs, neparemti atitinkamais faktiniais duomenimis, o daugiau grindžiami teismo prielaidomis ir spėjimu. Kiekvienas nutarties teiginys turi būti pagrįstas tyrimo metu nustatytais duomenimis, nutarties negalima grįsti išgalvotais ir objektyvių aplinkybių neatitinkančiais motyvais. Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką teismas, skirdamas suėmimą bei pratęsdamas suėmimo terminą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Gynėjo nuomone, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nukrypo nuo teisminės praktikos. Šiuo atveju BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą galima užtikrinti kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą.

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Viktoro Firsovo skundą atmesti, pažymėjo, kad BPK įtvirtinti suėmimo skyrimo/pratęsimo pagrindai nėra išnykę. Kaltinamojo A. Š. gynėjas advokatas Viktoras Firsovas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

I. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Viktoro Firsovo skundas atmetamas.

6. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-1223-927/2022 bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus prokurorės bei kaltinamojo gynėjo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartis yra teisėta, priimta nepažeidžiant nei BPK, nei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, kad baudžiamojoje byloje nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai neišnykę, todėl kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam A. Š. pratęsta pagrįstai.

7. Griežčiausia kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Taip pat, vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas prašymą paskirti arba pratęsti asmeniui kardomąją priemonę, teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų būtų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam skiriant bausmę.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo (pratęsimo) klausimą, baudžiamojoje byloje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Tokie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios apklausos protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, nukentėjusios medicininių dokumentų apžiūros protokole, kitoje baudžiamosios bylos rašytinėje medžiagoje. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kokie duomenys pagrindžia manymą, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, šių duomenų išsamiai aptarti, svarstydamas kardomosios priemonės taikymo/pratęsimo klausimą, neprivalo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žemesnysis teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo A. Š. pratęsimo BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kaltinamajam A. Š. kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. kad būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, bei esant BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytoms sąlygoms. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

10. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, kad A. Š. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip matyti, A. Š. yra kaltinamas galimai padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą įstatymų leidėjas nenumato kitų alternatyvių bausmių, tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Be to, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, A. Š. praeityje teistas už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje (nužudymas), padarymą, naują smurtinį nusikaltimą galimai padarė lygtinio paleidimo metu, paleistas iš (duomenys neskelbtini), neatlikus 1 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl teismui pripažinus jį kaltu, jam grėstų reali laisvės atėmimo bausmė, kuri turėtų būti bendrinama su neatlikta laisvės atėmimo bausme. Kaip teisingai pažymėta apylinkės teismo nutartyje, nors tai nėra absoliuti sąlyga taikyti asmeniui griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka daryti išvadai, kad asmuo gali bėgti (slėptis), siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės (pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 punktą, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“, į kurias atsižvelgiama pagrindžiant įtariamojo galimą bėgimą ar slėpimąsi, sąvokai). Be to, pratęsiant kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma. Svarstant dėl manymo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis), skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į kaltinamąjį siejančius socialinius ryšius, ekonominę padėtį iki sulaikymo, kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis A. Š. nevedęs, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), niekur nedirba, neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties ir socialinių ryšių (kaltinamasis galėtų gyventi pas (duomenys neskelbtini)), taip pat argumentai, jog iki sulaikymo jis aktyviai ieškojo darbo, buvo įrašytas į Užimtumo tarnybos įskaitą yra svarbios, tačiau vien šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai yra tiek stiprūs, kad pašalintų jo pabėgimo riziką. Svarbi teismo vidinį įsitikinimą formuojanti aplinkybė yra ir ta, kad kaltinamasis turi (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nors skunde akcentuojama, jog kaltinamasis su ja nebendrauja, tačiau tai nepaneigia kaltinamojo galimybės bėgti į užsienį, o, be to, šis argumentas yra ne kaip pagrindinis, o kaip papildomas argumentas, pagrindžiantis suėmimo pratęsimo pagrindą. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad A. Š. būdamas laisvėje, siekdamas išvengti griežtos gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir tokiu būdu apsunkinti vykstantį baudžiamąjį procesą.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, tinkamai įvertino visumą reikšmingų šio klausimo sprendimui aplinkybių, atsižvelgė į duomenis dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo, jo pavojingumą, pobūdį bei padarymo aplinkybes, patį A. Š. charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

12. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvada, kad A. Š. būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vertinant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindo buvimą, pastebėtina, kad A. Š. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardintų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirba, objektyvių duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas, pragyvenimo šaltinį baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, A. Š. praeityje teistas už nusikaltimą, patenkantį į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų veikų sąrašą, tai yra jis buvo teistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nusikalstamą veiką, kurios padarymų yra kaltinamas, galimai padarė lygtinio paleidimo metu, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Šios nustatytos aplinkybės, vertinamos visumoje, yra pakankamos manyti, kad A. Š. būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, tai yra, nebūtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

13. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skunde akcentuojama, kad šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima būtų pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą. Aukštesnysis teismas su tokia pozicija nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ar kita švelnesnė kardomoji priemonė šioje baudžiamosios bylos stadijoje neužtikrintų visiško kaltinamojo veiksmų kontroliavimo, t. y. nebūtų visiškai suvaržytas asmens judėjimas, kuo pasinaudodamas asmuo gali bandyti bėgti (slėptis) ar daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir proceso stadiją, darytina išvada, kad tik kaltinamajam taikant suėmimą šioje baudžiamosios bylos stadijoje bus užtikrintas sklandus procesas, todėl paskirta ir pratęsta kardomoji priemonė yra proporcinga, tuo tarpu kitos kardomosios priemonės nebūtų pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

14. Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir skunde aptariama A. Š. sveikatos būklė. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad suimtajam dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Be to, pabrėžtina, kad įstatymai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o, esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi, ir argumentai dėl suimtojo sveikatos būklės konkrečiu atveju nešalina jam taikomos kardomosios priemonės taikymo pagrindų, juo labiau nepaneigia BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų užtikrinimo svarbos.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo teisės ir laisvės yra suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems bei pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, todėl toks asmens teisių suvaržymas yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis.

16. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir kaltinamajam skirti švelnesnę kardomąją priemonę, todėl kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Viktoro Firsovo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. Š. gynėjo advokato Viktoro Firsovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Ieva Gavelytė-KalytienėVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėSonata Raupėnaitė-Lekarauskienė