- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-13
- Bylos Nr.
- e2-13662-490/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00781-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- V. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei Aistei Ulickienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui V. P. dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1) nepilnametės dukros I. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina, ieškove J. T. pagal jos gyvenamąją vietą;
2) priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnametei dukrai I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę J. T.;
3) priteisti iš atsakovo V. P. 5 280 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai I. P. už laikotarpį nuo 2018 m gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., tai yra už 24 mėnesius po 220 Eur;
4) priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu šalys sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Nurodo, jog šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis), tai yra, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimų atsakovui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos.
Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.
Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, prašydamos ją patvirtinti, nurodydamos, kad jų valia yra taikiai baigti kilusius civilinius ginčus ir kad joms žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Teismas sprendžia, kad pateikta tvirtinti taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, neprieštarauja šalių nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, žalos nedaro šalims.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, tvirtinama ieškovės J. T. ir atsakovo V. P. 2020 m. liepos 13 d. sudaryta taikos sutartis joje nurodytomis sąlygomis ir civilinė byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Šalims išaiškinama, kad patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).
CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje civilinio proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad atsisako nuo ieškinio. Nagrinėjamu atveju ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priimtinas, nes šie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Ieškovei atsisakius nuo ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ši bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Šalims išaiškinamos bylos nutraukimo pasekmės, t. y., kad bylą nutraukus CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Įsiteisėjus nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, naikinamos 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2020 m. liepos 9 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33) PT-2542 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 268,71 Eur advokato užmokestis.
Atsakovas V. P. teismo prašo, atsižvelgiant į sunkią jo finansinę padėtį, valstybės turėtų antrinės pagalbos teikimo ieškovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisti arba priteisti tik dalį išlaidų. Savo prašymą motyvavo tuo, kad jis iš esmės sutiko su ieškovės reikalavimais, bylos nagrinėjimo nevilkino, sutiko ginčą išspręsti taikiai, jis yra neįgalus, darbingas tik 40 procentų, jo gaunama pašalpa – 112 Eur, jam padeda pragyventi mama, be to, jis moka išlaikymo įsiskolinimą kitai dukrai, taip pat taikos sutartimi įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai I. P. po 150 Eur kas mėnesį. Duomenų, kad atsakovui būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, byloje nėra, atsakovas taip pat byloje nepateikė jokių duomenų apie savo itin sunkią materialinę padėtį, įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir pan. Atsižvelgiant į atsakovo prašymą, į tai, kad atsakovas šiuo metu gauna minimalias pajamas, turi išlaikyti dukrą, moka išlaikymo įsiskolinimą kitai dukrai, jo materialinė padėtis sunki, todėl iš atsakovo priteistinų išlaidų suma už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą mažintina iki 20 Eur (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje taip pat sudaro 41 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) nesumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 75 Eur už reikalavimą už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, teismui paduodant ieškinį. Šalims sudarius taikos sutartį, mokėtina 25 procentų dydžio aukščiau minėto nesumokėto žyminio mokesčio suma, kas sudaro 29 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Byloje susidarė 6,29 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos valstybei turėtų būti priteisiamos iš abiejų šalių, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra atleista, o iš atsakovo priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 291, 292, 294, 295 straipsniais,
nutaria:
Patvirtinti ieškovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 13 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Atsakovas V. P. sutinka mokėti dukrai I. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2020 m. liepos 13 d. iki dukros pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama įstatyminė vaiko atstovė J. T..
2. Ieškovė atsisako kitos ieškinio reikalavimų dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo.
3. Ieškovė J. T. ir atsakovas V. P. susitaria, kad dukros I. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. T. pagal jos gyvenamąją vietą.
4. Šalys susitaria, kad šalys viena iš kitos nereikalauja bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo, pasilieka prie savo turėtų išlaidų.
5. Šalys patvirtina, kad taikos sutarties turinys joms yra suprantamas ir aiškus. Šalys, patvirtina, kad joms išaiškinta, jog neįvykdžius taikos sutarties, ji bus vykdoma priverstine teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
6. Šalys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnyje, 293 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 294 straipsnio turinys joms pagarsintas, bylos baigimo taikos sutartimi pasekmės išaiškintos ir suprantamos.
Priimti ieškovės J. T. ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo V. P. atsisakymą.
Civilinę bylą Nr. e2-13662-490/2020 nutraukti.
Išaiškinti šalims, kad nevykdant taikos sutarties sąlygų, jos bus įvykdytos priverstinai įstatymo nustatyta tvarka pateikus vykdomąjį dokumentą antstoliui.
Nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29 Eur (dvidešimt devynių eurų), tai yra 25 procentus, mokėtino žyminio mokesčio dalį (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20 Eur (dvidešimties eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.