Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2222-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-16
Bylos Nr.
2S-2222-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19462-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
V. G.
Ieškovas
ŽŪK „Suvalkijos pienas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2222-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19462-2014-8 Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. gamybinės įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo ŽŪK „Suvalkijos pienas“ ieškinį atsakovui V. G. gamybinei įmonei dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovo ŽŪK „Suvalkijos pienas“ nekilnojamąjį (kilnojamąjį) turtą, o jų nesant ar nepakankant – ieškovo pinigines lėšas 82.890,98 Lt sumai, siekiant užtikrinti atsakovo V. G. GĮ pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas ŽŪK „Suvalkijos pienas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties. Nurodė, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Nutartis yra priimta nežinant ieškovo turtinės padėties. Didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Gera skolininko turtinė padėtis yra aplinkybė, kuri paneigia didelės reikalavimų sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Pareikšto priešieškinio 82.890,98 Lt suma ieškovui nėra didelė, grėsmės galimo teismo sprendimo įvykdymui nėra, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įmonės veiklos balansas, pelno nuostolių ataskaita už 2013 metus, ilgalaikio turto žiniaraštis, banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog ieškovo veiklos rezultatai yra geri. Ieškovo vykdoma veikla yra nuolatinio pobūdžio, o turimas turtas – likvidus. Atsakovas nepateikė jokios faktinės informacijos, kad priešieškinio suma ieškovui yra didelė. Taip pat atsakovas nenurodė, jokių argumentų, kurie teismui leistų padaryti išvadą, kad ieškovas gali bandyti jam priklausantį turtą paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti sprendimo vykdymo. Skundžiama nutartis turi būti panaikinta, panaikinat pritaikytas ieškovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi sutiko su ieškovo ŽŪK „Suvalkijos pienas“ atskiruoju skundu ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovui ŽŪK „Suvalkijos pienas“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo/kilnojamojo turto, turtinių teisių, piniginių lėšų areštą 82.890,98 Lt sumai.

Teismas nustatė, jog ieškovo finansinė padėtis yra gera: turimą turtą sudaro 3.361.385 Lt (ilgalaikis turtas 1.109.690 Lt, trumpalaikis turtas – 2.251.695 Lt), nuosavą kapitalą sudaro 1.924.039 Lt, įmonė per 2013 metus uždirbo 655.675 Lt grynojo pelno, pardavimo pajamos siekia 18.304.499 Lt, nepaskirstytas pelnas sudaro 1.829.596 Lt, ilgalaikių įsipareigojimų įmonė neturi, sąskaitose apyvartinės lėšos sudaro: kredito apyvarta – 1.871.826,78 Lt; debeto apyvarta – 1.989.329,44 Lt; kredito likutis – 248.642,86 Lt. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovas atsakovo priešieškinio reikalavimų tenkinimo atveju būtų pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, kadangi ieškovo turimo turto vertė ženkliai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą. Taigi, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog dėl ieškovui pareikšto ieškinio reikalavimo dydžio (bendra priešieškinio suma – 82.890,98 Lt), atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, galėtų padidėti teismo sprendimo neįvykdymo rizika priešieškinio patenkinimo atveju. Todėl teismas sutiko su ieškovo atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir panaikino 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. G. gamybinė įmonė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas išvadą apie ieškovo gerą finansinę padėtį pagrindė ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Tačiau šie dokumentai yra netinkamos procesinės formos ir neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kuriuose nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines) kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Nei vienas iš ŽŪK „Suvalkijos pienas” pateiktų rašytinių įrodymų nėra tinkamai patvirtinti, kaip nustato CPK 114 straipsnio 1 dalies nuostatos. Iš netinkamos formos dokumentų teismas negalėjo padaryti vienareikšmės išvados apie gerą ieškovo turtinę padėtį ir mokumą tokia apimtimi, kad neapsunkintų galimo teigiamo teismo sprendimo atsakovo naudai. Ieškovo ilgalaikio turto žiniaraštis kaip dokumentas netgi niekieno iš ieškovo įmonės atsakingų asmenų nėra pasirašytas, kas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-l 17 Dokumentų rengimo taisyklių 5.10. punkte nustatytam parašo kaip vieno iš dokumento rekvizitų buvimo dokumente reikalavimui.

2) Teismas nepagrįstai priėmė ieškovo atskirąjį skundą, kadangi už jį nebuvo sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 7 dalis nustato, kad pateikiant dokumentus elektronine forma, mokami 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą. CPK 82 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110, teismai indeksuoja žyminį mokestį. Lietuvos Statistikos Departamento informaciniu pranešimu Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso Nr. 17 (2013-10-10) Lietuvos statistikos departamentas, nustatė, kad vartotojų kainų indeksas sudarė 2013 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2011 m. spalio mėn., - 103,7. Tai reiškia, kad ieškovas pateikdamas teismui atskirąjį skundą, už kurį mokamas žyminis mokestis, nustatytas CPK 80 straipsnio 2 dalyje ir 7 dalyje, turėjo sumokėti su 76 Lt, o ne 75 Lt kaip faktiškai atliko.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas ŽŪK “Suvalkijos pienas” prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, jog ieškovas atskirąjį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis per elektroninę teismų sistemą. Ieškovo teikiami įrodymai - balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos už 2013 metus, ilgalaikio turto žiniaraštis, banko sąskaitos išrašo kopijos prie atskirojo skundo buvo patvirtintos ieškovo atstovo advokato G. K. elektroniniu parašu. Elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 4 punktas numato, kad elektroninis parašas - duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti. Vadovaujantis minėto įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinus kaip įrodinėjimo priemonė teisme. CPK 114 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Dokumento skaitmenine kopija yra laikytinas elektroninis dokumentas, kurio pagrindinis dokumentas yra teisės akto originalo su teisės aktą pasirašiusio asmens parašu skaitmeninė (skenuota) kopija PDF formatu, kurios tikrumas paliudytas tam įgaliojimus turinčio asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu. Ieškovo įgaliotas atstovas (atstovavimą patvirtinantys dokumentai yra pateikti byloje) advokatas G. K. atskirąjį skundą su prie jo pridedamais įrodymais teikė per elektroninę teismų sistemą, šių dokumentų skaitmenines kopijas patvirtindamas savo elektroniniu parašu, todėl ieškovo teikiami įrodymai atitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies nuostatas, o teismas turėjo teisėtą pagrindą jais vadovautis. Ieškovo mokamas žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą yra apibrėžtas tikslia suma ir neviršija nustatyto 110 kainų indekso, todėl nėra indeksuojamas. Šias nuostatas įtvirtina ir “Infolex” žymimo mokesčio skaičiavimo sistema, kurioje aiškiai nurodoma, jog už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikiant jį elektroninių ryšių priemonėmis yra mokamas 75 Lt žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo atskirasis skundas ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pirmos instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ginčija dėl to, kad ši buvo priimta remiantis ieškovo pateiktais netinkamai patvirtintais dokumentais. Be to, ieškovas sumokėjo vienu litu mažiau žyminio mokesčio, negu reikalauja įstatymai.

Pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Ieškovas teismui procesinius dokumentus pateikė elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumentų skaitmeninės kopijos buvo pateiktos PDF formatu, patvirtintos ieškovo advokato G. K. elektroniniu parašu. Todėl pagal Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio nuostatas pripažintina, kad ieškovo pateiktos dokumentų kopijos atitinka įstatymo reikalavimus ir pirmos instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi, priimdamas skundžiamą nutartį.

Ieškovas už atskirąjį skundą sumokėjo 75,00 Lt žyminio mokesčio. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. Šio straipsnio 7 punkte nustatyta, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų. Kaip jau buvo minėta aukščiau ieškovas procesinius dokumentus teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje buvo nustatytas 100,00 Lt žyminis mokestis už atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo patvirtinta 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu, kuris įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d. Lietuvos statistikos departamento informaciniame pranešime Nr. 17 nurodyta, kad vartotojų kainų indeksas sudarė 2013 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2011 m. spalio mėn., – 103,7, tai yra neviršijo 110. Todėl ieškovas sumokėjo visą įstatymo nustatytą žyminio mokesčio sumą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė