Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-277/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-22
Bylos Nr.
1-55-277/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Nukentėjusysis
G. Š.
Kaltinamasis
S.V.
Baudžiamoji byla Nr.1-55-277/2012Teisminio proceso Nr.1-59-2-00322-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.5;2.3.6.4.5.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužes 22 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržicki, gynėjui A. R., nukentėjusiajai G. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S.V.(V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis miško pjovėju uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. 2011 m. rugsėjo 18 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), G. Š. name ir lauke prie namo, mušdamas kumščiais ir spardydamas kojomis, padarydamas kraujosruvas visame kūne, kairės akies projekcijoje, dešiniajame žaste ir kairiame dilbyje, kairio žastikaulio ir kairio stipinkaulio lūžimus, nesunkiai sutrikdė G. Š. sveikatą, nes dėl kairio žastikaulio ir kairio stipinkaulio lūžimų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau 10 dienų.

Šalies argumentai

S. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 18 d. susitiko su pažįstamu V. Č. A. kaime ir vartojo alkoholinius gėrimus (alų) V. Č. sugyventinės A. Š. name. Kartu gėrė A. Š. ir jos motina Š. Jis apsvaigo ir užmigo, o kai atsibudo, pamatė, kad A. Š. ieško mobiliųjų telefonų. Ji šaukė ant motinos, keikė ją visokiais žodžiais reikalaudama pasakyti, kur padėjo telefonus. Š. pradėjo kažką kalbėti apie tai, kad telefonus nunešė kaimynui, todėl jis vedė Š. pas kaimyną. Lauke ant laiptelių Š. suklupo ir parkrito. Jis ją pakėlė ir nuvedė prie kaimynų namo. Kaimynai pasakė, kad telefonų jiems niekas neatnešė. Grįžo atgal. Prie namo ant laiptelių G. Š. vėl suklupo ir parkrito. Jis ją pakėlė. Š. nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Duktė A. Š. vėl ją užsipuolė ir net du kartus kumščiu trenkė Š. per rankos plaštaką. A. Š. telefonus surado kitoje vietoje, nei buvo palikusi. Jis tame name pernakvojo. Ryte pamatė, kad Š. ranka, per kurią A. Š. mušė kumščiu, sutinusi. Mano, kad tai A. Š. sužalojo motinai Š. ranką. Jis Š. nemušė. Pirmos apklausos metu tyrėja užrašė jo parodymus derindama su nukentėjusiosios parodymais ir jis sutiko, kad parodymai būtų taip užrašyti, nes buvo prigąsdintas pareigūno D. D.. Klausiamas apie įvykius Š. name, pradėjo pasakoti, kaip viskas buvo, bet pareigūnas D. D. trenkė jam du kartus ranka per galvą ir liepė aiškinti apie įvykį taip, kaip pasakoja nukentėjusioji, grasindamas priešingu atveju suimti. Jis išsigando, todėl apklausiamas tyrėjos Š. aiškino taip, kaip buvo parašyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Motina, sužinojusi, kad jis prisipažino dėl to, ko nėra padaręs, barėsi, todėl pirmos apklausos metu duotus parodymus pakeitė ir pradėjo pasakoti apie įvykį taip, kaip iš tikrųjų buvo. Dabar duoda teisingus parodymus.

Nukentėjusioji G. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nuosavame name gyvena kartu su dukra A. Š. ir jos sugyventiniu V. Č.. 2011 m. rugsėjo 18 d. V. Č. namo grįžo kartu su kaltinamuoju S. V., kurio pavardės ir vardo tuomet nežinojusi, nes tąkart mačiusi jį tik antrą kartą. Jie pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Kartu gėrė ir duktė, o ji negėrė. S. V. pasiprašė nakvynės. Po to ji ėjo pas kaimynus, norėdama paskambinti į policiją, kad jį išvežtų. S. V. ėjo kartu. Kaimynai, pamatę, kad atėjo ne viena, neįsileido, todėl į policiją nepaskambino ir grįžo namo. Duktė pasigedo telefono, o S. V. pradėjo reikalauti, kad ji atiduotų telefoną, bet telefono neėmė, todėl negalėjo atiduoti. Tada S. V. griebęs už plaukų ištraukė ją iš lovos ir pastvėręs už apykaklė išstūmė į lauką. Ant slenksčio suklupo ir pargriuvo. S. V. tempė ją žeme aplink namą, o po to pradėjo mušti. Daužė kumščiais ir spardė kojomis. Kelis kartus pakėlė ir metė ant laipteliu. Mušdamas sakė, kad jei pasiskųs policijai, sudegins ir jos, ir sūnaus namą. S. V. paliko ją gulinčią lauke ir grįžo į namą. Pati nusigavo iki lovos. Dėl sumušimo skaudėjo visą kūną. Kairė ranka sutino. Duktė surado telefonus. S. V. pernakvojo, o ryte išėjo. Į policiją nesikreipė, nes bijojo, kad S. V. įgyvendins savo grasinimus sudeginti jos ir sūnaus namą. Medicininės pagalbos kreipėsi tik po keturių dienų, nes stiprus rankos skausmas ir tynimas nepraėjo. Paaiškėjo, kad ranka dviejose vietose sulaužyta. Neabejojanti, kad ranką mušdamas sulaužė S. V., kuris meluoja, kad ją mušė duktė A. Š., nes nei duktė, nei žentas, nei kas nors kitas be S. V. jos nemušė nei rugsėjo 18 d., nei prieš tai, nei po to. Dėl sužalojimo buvo gydoma Visagino ir Utenos ligoninėse, patyrė dvi operacijas, bet ranka iki šiol nesugijo, yra sugipsuota. Tokio nežmoniško elgesio niekada nebuvo patyrusi, todėl negali S. V. atleisti ir už patirtas kančias prašo priteisti 10000 Lt neturtinę žalą. Kelionei iš Visagino ir į Uteną samdė vairuotoją su automobiliu ir tai kainavo 290 Lt. Vaistams išleido 12 Lt, o advokatui už ieškinio surašymą sumokėjo 100 Lt. Šias išlaidas taip pat prašo priteisti.

Liudytoja A. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su sugyventiniu V. Č. ir motina G. Š. motinai priklausančiame name. 2011 m. rugsėjo 18 d. sugyventiniui paskambino S. V. ir pasiprašė į svečius. S. V. lankėsi pas juos ir anksčiau. V. Č. išėjo pasitikti ir atsivedė S. V., kuris atsinešė tris dviejų litrų talpos butelius alaus, kurį trise gėrė. Mama gal irgi išgėrė, bet nedaug. S. V. apsvaigo ir užmigo. V. Č. taip pat buvo girtas, todėl liepė jam eit miegot. Mama irgi prigulė ant lovos, o ji paruošė maistą ir taip pat nuėjo miegot. Atsibudusi pasigedo savo ir sugyventinio telefonų, kuriuos buvo palikusi ant sekcijos. Pradėjo telefonų ieškoti, klausinėjo sugyventinio, ar jis neėmė telefonų. Tuo metu atsibudo S. V. ir puolęs prie motinos pradėjo reikalauti grąžinti telefonus. Čiupo motinai už plaukų, smogė kelis kartus ranka ir išsitempė basą į lauką. Ji iš paskos nėjo, nes labai blogai mato, o tamsoje praktiškai akla. Toliau po namus ieškojo telefonų ir rado juos kitoje vietoje, nei buvo palikusi. Kai grįžo į kambarį, mama jau sėdėjo ant lovos, o ant kitos lovos sėdėjo S. V.. Liepė jam išeiti, bet S. V. pasakęs, kad išeis, kai prašvis. Ryte rado S. V. dar miegantį, pažadino ir liepė išeiti. Jis atsikėlė ir nieko nepasakęs išėjo. Motinai buvo kraujosruvos apie akis ir labai sutinusi ranka. Mama sakė, kad ranką labai skauda. Tarėsi su mama, ar kviesti policiją, bet mama nenorėjo pranešti apie įvykį policijai, nes S. V. mušdamas grasino, kad sudegins mamos ir brolio namą, jei praneš policijai. Pati ji tų grasinimų negirdėjo, apie tai pasakojo mama. Medicininės pagalbos iš karto taip pat nesikreipė, nes manė, kad ranka tik sumušta ir tynimas praeis. Bet ir po kelių dienų nei tynimas, nei skausmas nepraėjo. Mama dėl stipraus skausmo negalėjo net užmigti, todėl rugsėjo 22 d. kreipėsi į šeimos gydytoją. Paaiškėjo, kad ranka sulaužyta dviejose vietose. Mama buvo gydoma Visagine ir Utenoje, patyrė dvi operacijas. S. V. meluoja aiškindamas, kad tai ji smogė motinai per ranką, nes taip nebuvo. Ji niekada nėra pakėlusi prieš motiną rankos.

Liudytojas D. D. paaiškino, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus specialistu. Dėl tarnybos pažįsta kaltinamąjį S. V., nes teko su juo bendrauti, bet ne dėl G. Š. sužalojimo, nes šioje byloje jis nedalyvavo. Buvo pasikvietęs S. V. pokalbiui dėl bylos, kurioje jis nukentėjusysis, nes pagrobtas jo telefonas. Apie G. Š. sužalojimą su S. V. net nekalbėjo ir jokio smurto ar grasinimų prieš jį nenaudojo. Apie G. Š. sužalojimo aplinkybes S. V. apklausinėjo tyrėja S. Š.. Jis toje apklausoje nedalyvavo.

Liudytoja S. Š. paaiškino, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Tyrė bylą dėl G. Š. sužalojimo. S. V. šioje byloje įteikė pranešimą apie įtarimą ir apklausė. Apklausos protokole užrašė tai, ką pasakojo S. V., kuris prisipažino mušęs G. Š.. Jokio smurto ar grasinimų prieš S. V. nenaudojo. Jis nebuvo sulaikytas. Apklausos metu S. V. nieko nesakė apie tai, kad pareigūnai naudojo prieš jį smurtą ar grasino. Jokių smurto pėdsakų ant S. V. veido nematė. Nieko įtartino jo elgesyje nebuvo. Neatrodė, kad jis išsigandęs. Vėliau S. V. pakeitė parodymus, ėmė neigti mušęs G. Š., aiškindamas, kad pirmos apklausos metu prisipažino, nes išsigando pareigūnų.

Liudytojas V. Č. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine A. Š. ir jos motina G. Š. gyvena jau septynis metus. Santykiai su G. Š. geri, nesipyksta. Su sugyventine kartais susibara, bet nesimuša. 2011 m. rugsėjo 18 d. paskambino pažįstamas buvęs bendradarbis S. V. ir kvietė išgerti. Pasakęs, kad iš namų niekur neis. Tada S. V. pats atėjo į (duomenys neskelbtini). Atsinešė tris butelius alaus. Namuose buvo dar trys buteliai alaus. Alų išgėrė. Gėrė visi buvę namuose, t.y. jis, S. V., A. Š. ir G. Š., bet G. Š. gėrė nedaug. Kai išgėrė turėtą alų, kartu su S. V. nuėjo pas kaimynus ir ten dar gėrė, o po to grįžo namo. A. Š. ir G. Š. miegojo. Buvo jau stipriai apsvaigęs ir atsigulė. Atsimena, kad kilo triukšmas, nes S. V. pradėjo ieškoti savo telefono. Matė, kaip S. V. tampo G. Š. už rankos ir klausia apie telefoną. Ieškodamas telefono, S. V. išvartė daiktus. Po to girdėjo S. V. ir G. Š. balsus lauke, bet nematė kaip jie išėjo į lauką. Kai ryte atsibudo, S. V. jau nebuvo, o A. Š. pasakė, kad jį išvarė. G. Š. sakiusi, kad S. V. ją lauke mušę, spardė. Po kelių dienų G. Š. kreipėsi medicininės pagalbos, nes labai skaudėjo sumuštą ranką. Tada paaiškėjo, kad ranka keliose vietose sulaužyta. Be S. V. jų name kiti pašaliniai asmenys nesilankė ir G. Š. niekas daugiau nemušė.

Liudytoja L. G. paaiškino, kad duoti parodymus teisme apie A. Š. paprašė draugė kaltinamojo motina H. V.. Maždaug prieš ketverius metus A. Š. su sugyventiniu gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo jos kaimynė. A. Š. pastoviai garsiai rėkdavo ant sugyventinio, o jis buvo tykus. Pagal sklindančius iš kaimynės buto garsus spręsdavo, kad ten dažnai girtaujama.

Liudytoja H. V. paaiškino, kad kaltinamasis jos sūnus, kuris pasakojęs, kad policijos pareigūnas D. panaudojo prieš jį fizinį smurtą ir todėl prisipažinęs primušęs nukentėjusiąją, nors to nedaręs. Pati policijos komisariate mačiusi, kad sūnaus žandas paraudęs. Buvo teisme, kai nukentėjusioji su dukra atvyko į apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir girdėjo dukrą motinai sakant „sakyk, sakyk, kaip susitarėm, gausim pinigų“. Mananti, kad nukentėjusioji ir jos duktė sūnų apkalba, norėdamos pasipelnyti.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b.l.20) seka, kad G. Š. padaryti tokie sužalojimai: kraujosruvos visame kūne, kairės akies projekcijoje, dešiniame žaste, kairiame žaste ir kairiame dilbyje; kairio žastikaulio lūžimas ir kairio stipinkaulio lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti bukais kietais daiktais kontakto su kūnu metu 2012 m. rugsėjo 18 d. Ir dėl kairio žastikaulio, ir dėl kairio stipinkaulio lūžimo G. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios G. Š., liudytojų A. Š., V. Č., S. Š. parodymais ir teismo medicinos specialisto išvada įrodyta, kad 2010 m. rugsėjo 18 d. S. V., tyčia smogdamas kumščiais ir spardydamas kojomis, padarė G. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas atmeta S. V. aiškinimą, kad G. Š. per ranką mušė ir ją sužalojo A. Š., nes tokį aiškinimą paneigia nukentėjusiosios parodymai, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo.

S. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes, mušdamas kumščiais ir spardydamas, padarydamas kairio žastikaulio ir kairio stipinkaulio lūžimus, sužalojo G. Š., kuri dėl patirtų sužalojimų ilgai sirgo – sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis pirmiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

S. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir nusikalto pirmą kartą. Pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Aplinkybių, dėl kurių S. V. turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, nėra, todėl jam skiriama Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos bausmės dydis nustatomas virš Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje numatyto laisvės apribojimo bausmės dydžio minimumo ir maksimumo vidurkio.

Nukentėjusioji G. Š. pareiškė reikalavimą priteisti 402 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl panaudoto prieš ją smurto buvo pažeminta, ilgą laiką kentė stiprų skausmą, patiria dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes ir po operacijos ranka iki šiol nesugijo, jos nevaldo. Patirtą neturtinę žalą įvertina 10000 Lt. Dėl sužalojimo gydėsi Visagine ir Utenoje. Samdė vairuotoją ir nuomojo transporto priemonę kelionei iš Visagino ir du kartus kelionei į Uteną ir iš Utenos. Tam išleido 290 Lt. Medikamentai kainavo 12 Lt. Ieškinį surašiusio advokato paslaugos kainavo 100 Lt

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal Civilinio kodekso 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo butų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių išlaidų vaistams įsigyti ir įrodymų, patvirtinančių transporto priemonės nuomos ir vairuoto samdymo išlaidų. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali nustatyti, tai jų dydį nustato teismas. Nuostolių dydis nustatomas remiantis byloje esančiais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad dėl sužalojimo G. Š. gydytojas skyrė vaistus, kuriuos ji pati turėjo pirkti ir pirko, todėl reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su vaistų įsigijimu, priteisimo netenkinamas. Stacionare gydomo asmens statistinės kortelės (b.l.34-35) patvirtina, kad nukentėjusioji buvo gydyta Visagino ir Utenos ligoninėse. Iš nukentėjusiosios ir liudytojos A. Š. paaiškinimų seka, kad nuomojo transportą ir samdė vairuotoją kelionei iš Visagino į Antagavės kaimą ir du kartus kelionei į Uteną ir atgal į Antagavės kaimą. Šių kelionių metu reikėjo nuvažiuoti apie 350-400 kilometrų, Lengvasis automobilis 100 kilometrų kelio sunaudoja apie 10 litrų kuro. Benzino kaina 2011 m. rugsėjo - lapkričio mėnesiais buvo apie 4,6-4,7 Lt, todėl išlaidos kurui įsigyti neviršijo 200 Lt. Tokia suma ir turi būti priteista iš S. V. G. Š. naudai. Įrodymų apie tai, kad G. Š. turėjo išlaidų vairuotojui samdyti, byloje nėra, todėl reikalavimas priteisti dar 90 Lt kelionės išlaidų netenkinamas.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas konstatuoja, kad dėl S. V. nusikalstamos veikos G. Š. patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t.y. neturtinę žalą, kurią turi atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6)sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. Nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji ilgą laiką jautė fizinį skausmą, patiria dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes praėjus aštuoniems mėnesiams po sužalojimo nėra pasveikusi ir nevaldo sužalotos rankos. Žala padaryta dėl tyčinio nusikaltimo. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į kaltininko turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų apie S. V. turtą, bet jis yra darbingas, dirba, gauna darbo užmokestį, gyvena vienas, todėl jo turtinė padėtis, sprendžiant atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, esminės įtakos neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį. Nustatyta, kad padaryta tik 300 Lt turtinė žala. Kitų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybių nukentėjusioji nenurodė ir teismas nenustatė. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad G. Š. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 5000 Lt.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 5864,45 Lt ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tokia suma sumokėta sveikatos priežiūros įstaigoms už nukentėjusiosios G. Š. gydymą. Ieškinys paremtas dokumentais, patvirtinančiais Valstybinės ligonių kasos išlaidas, todėl yra pagrįstas ir tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. V. (V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – laivės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, jeigu tai susiję su darbu.

G. Š. ieškinį patenkinti iš dalies.

Išieškoti iš S. V. G. Š. naudai 300,00 Lt (tris šimtus litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 5300,00 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus litų 00 ct).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį patenkinti.

Išieškoti iš S. V. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 5864,45 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis litus 45 ct) už apmokėtas nukentėjusiajai G. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Algirdas Baliulis