Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1083-565/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-25
Bylos Nr.
2A-1083-565/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15920-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius, Jelena Šiškina
Ieškovas
AB „SEB lizingas“
Atsakovas
K. E.
Kategorijos
  • 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1083-565/2013Teisminio proceso Nr.2-01-3-15920-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 50.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Auruškevičiaus, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ir atsakovo K. E. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui K. E. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 436,36 Lt palūkanas, 78,54 Lt delspinigius, 18 707,66 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2007-05-10 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr.2007-050192 dėl automobilio Audi Allroad lizingo, atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, todėl ieškovas nuo 2009-08-08 lizingo sutartį vienašališkai nutraukė. Atsakovo įsiskolinimą pagal lizingo sutartį sudaro 436,36 Lt palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį iki lizingo sutarties nutraukimo, ir 78,54 Lt delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2011-09-28. Susigrąžinęs lizinguotą automobilį, ieškovas jį pardavė ir patyrė 18 707,66 Lt nuostolius, kuriuos sudaro 18 457,66 Lt nuostoliai iš turto pardavimo ir 250 Lt papildomos išlaidos.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-19 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 436,36 Lt palūkanas, 78,54 Lt delspinigius, 16 707,66 Lt nuostoliams atlyginti, 250 Lt papildomas išlaidas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-10-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 1 217,11 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad finansinio lizingo sutarties Nr.2007-050192 18.6.3 p. numatyta, kad per vieną savaitę nuo sutarties nutraukimo klientas privalo sumokėti visus sutarties nutraukimo dienai kliento turėtus sumokėti mokėjimus. Ši lizingo sutarties nuostata yra galiojanti ir nenuginčyta, atsakovo pareiga sumokėti įsiskolinimą, atsiradusį iki lizingo sutarties nutraukimo dienos, yra kildinama tiesiogiai iš lizingo sutarties bei tos aplinkybės, kad iki lizingo sutarties nutraukimo ir automobilio Audi Allroad atsiėmimo atsakovas valdė ir naudojosi šiuo automobiliu, todėl reikalavimas priteisti 436,36 Lt palūkanas teismas patenkino.

Ieškovas reikalavimą priteisti netesybas, t.y. 78,54 Lt delspinigius, kildinna iš lizingo sutarties Bendrosios dalies 3.5 p., kuriame numatyta, kad klientas už kiekvieną pradelstą mokėti dieną moka 0,1 % delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Prašomų priteisti delspinigių teismas nelaikė neprotingai dideliais, todėl reikalavimą priteisti 78,54 Lt delspinigius patenkino.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, lizingo davėjo nuostolių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto ir rinkos vertės (pinigų sumos, gautos pardavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyką).

Atsakovui ginčijant kainą, už kurią buvo parduotas automobilis, 2012-01-09 nutartimi buvo paskirta transporto priemonės vertės nustatymo ekspertizė. Pagal 2012-02-27 teismo ekspertizės aktą automobilio Audi Allroad rinkos vertė 2009-12-16 (automobilio pardavimo laikotarpis) buvo 24 000 Lt, o likvidacinė vertė – 18 000 Lt. Automobilis Audi Allroad buvo parduotas aukcione Vokietijoje už 16 031,35 Lt, t.y. beveik 2 000 Lt mažiau už tuo laikotarpiu Lietuvoje buvusią automobilio likvidacinę vertę. Ieškovas, būdamas savo srities profesionalu, nesielgė atidžiai ir rūpestingai, revizuojant automobilio pardavimo eigą, mažinant automobilio kainą, o pasirinko lengviausią kelią – parduoti automobilį užsienyje kone per pus pigiau nei buvo siūloma parduoti Lietuvoje. Tai, kad automobilis Vokietijos aukcione buvo parduotas ypatingai greitai, dar kartą patvirtina aplinkybę, kad pardavimo kaina buvo pernelyg maža (išvežtas į Vokietiją 2009-12-09, parduotas aukcione - 2009-12-22). Kadangi ieškovas nedėjo maksimalių pastangų sumažinti nuostolių dydį, ieškovo patirtus nuostolius iš turto realizavimo teismas sumažino 2 000 Lt, t.y. atsižvelgiant į teismo eksperto nustatytą automobilio likvidacinę vertę.

Ieškovo patirtas 250 Lt papildomas išlaidas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl reikalavimą priteisti 250 Lt teismas patenkino.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-19 sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl 2 000 Lt nuostolių priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį dėl 2 000 Lt nuostolių priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1.Teismo ekspertas automobilio rinkos kainą nustatė neapžiūrėjęs šio automobilio ir nenurodydamas konkrečių sandorių, kuriais rėmėsi nustatydamas automobilio rinkos vertę, kas leistų nustatyti, ar lyginti buvo pasirinktas analogiškas turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo kaip įrodymu vadovautis eksperto išvada.

2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turėjo automobilį ilgesnį laiką pardavinėti Lietuvoje, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kurie patvirtintų, kad, pardavinėjant automobilį Lietuvoje, jis tikrai būtų parduotas už eksperto nurodytą likvidacinę (arba didesnę) vertę. Automobilis yra greitai nuvertėjantis turtas, be to, už jo priežiūrą ir eksponavimą ieškovas mokėjo atlyginimą UAB „Krasta Auto“. Ieškovas mano, kad 4 mėnesių automobilio siūlymo parduoti Lietuvoje laikotarpis yra pakankamas laiko tarpas, per kurį galima aiškiai matyti, ar yra asmenų, norinčių pirkti šį automobilį.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1.Dėl ieškovo patirtų nuostolių yra kaltas pats ieškovas, kuris, nutraukęs lizingo sutartį, automobilį realizavo už gerokai žemesnę nei rinkos kainą. Tokiu būdu ieškovas pats savo veiksmais neužtikrino, kad automobilis būtų realizuotas už kiek įmanomai didesnę kainą.

2.Jei būtų nustatyta, kad ieškovas atliko visus būtinus veiksmus tam, kad automobilis būtų parduotas už kiek įmanoma didesnę kainą, ieškovo patirti nuostoliai turėtų būti mažinami atsižvelgiant į eksperto nustatytą automobilio rinkos kainą, t.y. 29 000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas ir atsakovas vienas su kito apeliaciniais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

2007-05-10 ieškovas ir atsakovas sudarė finansinio lizingo sutartį Nr.2007-050192, kuria ieškovas perdavė atsakovui naudoti ir valdyti automobilį Audi Allroad su sąlyga, kad, atsakovui sumokėjus visus mokėjimų grafike – sąskaitoje nurodytus automobilio vertės dengimo mokesčius ir palūkanas, automobilis pereis atsakovui nuosavybės teise (5-14 b.l.). Atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, ieškovas vienašališkai nuo 2009-08-08 nutraukė lizingo sutartį (15-16 b.l.).

Kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo davėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs prievoles pagal lizingo sutartį, ieškovas būtų gavęs 63 441,71 Lt įmokų (6-7 b.l.). Nutraukus lizingo sutartį prieš terminą, liko nesumokėta 34 489,01 Lt įmokų (26 b.l.). Automobilis 2009-08-17 buvo grąžintas ieškovui (119 b.l.), 2009-12-16 automobilis buvo parduotas už 16 031,35 Lt (26, 169, 171-172 b.l.).

2012-01-09 nutartimi buvo paskirta automobilio vertės nustatymo ekspertizė (109-119 b.l.). 2012-02-27 teismo ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio rinkos vertė 2009 m. birželio mėn. yra 29 000 Lt, rinkos vertė 2009-12 16 yra 24 000 Lt, o likvidacinė vertė 2009-12-16 yra 18 000 Lt. Pažymėtina, kad 2012-04-11 rašte ekspertas, atsižvelgdamas į informaciją, kad automobilis buvo skirtas JAV rinkai, pateikė patikslintas išvadas, pagal kurias automobilio rinkos vertė 2009 m. birželio mėn. buvo 25 000 Lt, rinkos vertė 2009-12-16 buvo 23 000 Lt, o likvidacinė vertė 2009-12-16 buvo 17 000 Lt (164-165 b.l.).

Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 str. 2 d.). Eksperto išvada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str. 1 d.).

Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad tiek ekspertizės atlikimo metu galiojusi Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr.244, tiek Kelių transporto priemonės vertės nustatymo tvarka bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtintos 2000-04-17 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr.120 ir 2000-04-14 Lietuvos Respublikos finanso ministro įsakymu Nr.101, viena iš turto vertinimo procedūrų nurodo vertinamo turto apžiūrą, o vienu iš turto vertinimo dokumentų – vertinamo turto apžiūros aktą, taip pat, kad, skaičiuojant vertinamos transporto priemonės rinkos vertę pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 9 p. nurodytą formulę, įvertinami transporto priemonės apžiūros metu gauti duomenys. Automobilis atliekant ekspertizę nebuvo apžiūrėtas todėl, kad automobilio nebuvo Lietuvoje. Tačiau automobilis buvo apžiūrėtas jo perdavimo ieškovui 2009-08-17 metu, apžiūros duomenys surašyti priėmimo – perdavimo akte (119 b.l.), duomenų, kad po perdavimo ieškovui automobiliu buvo toliau naudojamasi nėra, ekspertas naudojosi šiais duomenimis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ekspertas, skaičiuodamas automobilio rinkos vertę, neteisingai taikė šiuos duomenis ar kad nurodytų duomenų neužteko automobilio rinkos vertei apskaičiuoti pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 9 p. nurodytą formulę.

Ekspertizės akte nurodyta, kad, nustatant lautomobilio vidutinę rinkos vertę, buvo naudotas lyginamosios vertės metodas. Pagal Kelių transproto priemonių vertinimo instrukcijos 5 p. transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu. Nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas naudojosi VšĮ „Emprekis“ pateiktomis vidutinėmis analogiško turto kainomis Lietuvoje turto vertės nustatymo dienai, taip pat buvo naudotasi verslo leidiniuose: „Auto plius“, „Noriu auto“, Eksperess kontaktas“, „Lietuvos rytas“ ir kt., pateikta informacija apie analogiško turto kainas nagrinėjamais periodais. VšĮ „Emprekis“ internetiniame puslapyje http://www.emprekis.lt/about.php nurodoma, kad vidutinės kainos nustatomos įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. Ekspertas negalėjo pateikti kitų ekspertizės akte nurodytų informacijos šaltinių originalių objektų, tačiau iš šių šaltinių pobūdžio darytina išvada, kad juose esanti informacija apie transporto priemonių kainas yra skelbimai apie parduodamų transporto priemonių kainas, o ne transporto priemonių sandoriai ir juose nurodyta kaina. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad skelbime nurodyta kaina nereiškia, kad turtas ir bus parduotas už šią kainą. Paprastai skelbimuose nurodoma maksimali pardavėjo norima gauti kaina, kuri mažinama derybų su pirkėju metu. Taigi, ekspertas, nustatydamas automobilio vidutinę rinkos vertę lyginamosios vertės metodu, lyginimui pasirinko netinkamus duomenis, t.y. ne tapačių transporto priemonių sandorių kainas, o skelbimuose nurodytas transporto priemonių pardavimo kainas, dėl ko galėjo būti neteisingai nustatyta automobilio vidutinė rinkos vertė, rinkos vertė ir likvidacinė vertė. Nesant galimybės taikyti Kelių transproto priemonių vertinimo instrukcijos 5 p. nurodyto lyginamosios vertės metodo, ekspertas turėjo pasirinkti Kelių transproto priemonių vertinimo instrukcijos 6 p. nurodytą kitą vidutinės rinkos vertės nustatymo metodą. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo kaip įrodymu byloje vadovautis eksperto išvada.

Nepagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad automobilis būtų parduotas Lietuvoje už kuo didesnę kainą. Automobilį ieškovas atsiėmė 2009-08-17 ir nedelsdamas perdavė šį automobilį parduoti UAB „Krasta Auto“, kurios veikla yra automobilių pardavimas (75 b.l.). Automobilis buvo parduodamas 4 mėnesius, tačiau pirkėjų neatsirado, nors automobilio pardavimo kaina buvo mažinama. Apie automobilio pardavimą buvo skelbiama ir specializuotuose internetiniuose puslapiuose. Nors tokie skelbimai teismui nebuvo pateikti, tačiau skelbimo faktas nurodytas tiek UAB „Krasta Auto“ rašte, tiek ieškovo paaiškinimuose, kas taip pat yra įrodymai (CPK 177 str. 2 d.). Netikėti nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, nes ieškovas, būdamas verslininkas, yra suinteresuotas parduoti atsiimtą lizinguotą turtą kuo brangiau ir taip sumažinti savo nuostolius, kadangi nuostolių priteisimas iš lizingo gavėjo negarantuoja, kad teismo sprendimas bus realiai įvykdytas, be to, šis procesas ilgai trunka. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo teiginiu, kad 4 mėnesių automobilio pardavimo laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo siūlomas parduoti tiek automobilių pardavimu užsiimančioje UAB „Krasta Auto“, tiek specializuotuose internetiniuose tinklapiuose, yra pakankamas terminas, kad įsitikinti, jog nėra asmenų, suinteresuotų pirkti šį automobilį, nes automobilis nėra ypatingai brangi prekė, tai yra greitai nuvertėjanti (susidėvinti) prekė, automobilių pirkimo – pardavimo sandoriai sudaromi dažnai. Tai, kad automobilis yra greitai nuvertėjanti prekė, lemia, kad kuo ilgesnis yra automobilio pardavimo laikotarpis, tuo labiau mažėja automobilio vertė. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad, toliau parduodant automobilį Lietuvoje, jį būtų buvę galima parduoti už didesnę kainą, nei pardavė ieškovas Vokietijoje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad nuostoliai neatsirastų ar būtų kuo mažesni. Atsakovas lizingo įmokų pradėjo nemokėti nuo 2009-03-25 (15-16 b.l.), tačiau nesikreipė į ieškovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo, nepasiūlė trečiojo asmens, kuris galėtų įsigyti automobilį nuosavybės teise ar jį lizinguoti, po lizingo sutarties nutraukimo taip pat nesiėmė aktyvių veiksmų, kad automobilis būtų parduotas už didesnę kainą, nei jį pardavė ieškovas (CK 6.38 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 16 707,66 Lt nuostoliams atlyginti, keistina, priteistą sumą nuostoliams atlyginti padidinant iki 18 707,66 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Taip pat pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi ieškinys visiškai tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 577 Lt žyminis mokestis ir 847 Lt išlaidos už ekspertizę (CPK 93 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 19 Lt pašto išlaidos (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinas 60 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo K. E. ieškovo AB „SEB lizingas“ naudai priteisą 16 707,66 Lt sumą nuostoliams atlyginti padidinti iki 18 707,66 Lt, o bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 1 424 Lt. Iš atsakovo K. E. valstybės naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 19 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. E. ieškovo AB „SEB lizingas“ naudai 60 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusRūta BurdulienėJ. Š.