Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. B., M. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) (b.l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo tėvai J. Š. ir N. Š. susituokė 1978 m. lapkričio 24 d. (b.l. 7). Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys yra mirusiųjų vaikai (b.l. 8-10). J. Š. mirė 2000 m. kovo 27 d. (b.l. 13), o N. Š. – 2006 m. gegužės 20 d. (b.l. 13, 15). Po palikėjų J. Š. ir N. Š. mirties paveldėjimo bylų nėra užvesta, palikimo priėmimo faktai neregistruoti (b.l. 14, 16). Santuokos metu, 1994 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sutuoktiniai įgijo turtą - butą/patalpą - kambarį, adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas J. Š. vardu. Buto įregistravimo pagrindas nurodytas 1994-10-13 pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 3-6011 (b.l. 14-15). Kadangi minėtas butas įgytas santuokos metu, jis laikytinas bendruoju jungtiniu sutuoktinių turtu (b.l. 11). Pareiškėjas N. Š. šiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1996 m. gegužės 7 d. (b.l. 12), jo motina N. Š. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Kauno raj., deklaravo nuo 1980-02-26 iki mirties (b.l. 9). Buto kaimynės I. Č. ir G. R. patvirtino, kad pareiškėjas N. Š. bute gyvena ir jį prižiūri nuo 1993 metų (b.l. 17).

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. Š. mirties jo sūnus ir sutuoktinė iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkai naudojosi butu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiais buities daiktais ir pan. Taip pat po N. Š. mirties pareiškėjas N. Š. iš karto priėmė palikimą tais pačiais aktyviais veiksmais – liko gyventi bute, rūpinosi ir prižiūrėjo jį iki šiol.

Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad palikimą po J. Š. mirties priėmė jo sūnus N. Š. ir sutuoktinė N. Š., o po pastarosios mirties – jos sūnus N. Š., nepareiškė.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog N. Š. ir N. Š. po savo sutuoktinio bei tėvo J. Š. mirties 2000 m. kovo 27 d. , bei N. Š. po savo motinos N. Š. mirties 2006 m. gegužės 20 d. per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą.

Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

- kad N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2000 m. kovo 27 d., priėmė palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti;

- kad N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2006 m. gegužės 20 d., priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Turintys juridinę reikšmę faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.