Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo teismui pateiktą baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neregistruotas darbo biržoje, teistas:

2014-05-20 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d. 6 MGL (780 Lt) bauda, ją sumokant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bauda nesumokėta);2014-07-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 4 mėnesių viešųjų darbų bausme įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

3)2014 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant dirbti kas mėnesį po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti kas mėnesį po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2014-05-20 ir 2014-07-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamųjų įsakymų paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė 10 (dešimt) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant dirbti kas mėnesį po 20 valandų visuomenės labui, ir 6 MGL dydžio (780 Lt/225,00 eurų) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. smurtavo prieš savo šeimos narį, o būtent: 2014-08-16, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, tyčia suėmęs sutuoktinei G. B. už gerklės ją spaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą.

Be to, A. B. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2014-08-16, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, tyčia viena ranka suėmęs nukentėjusiajai G. B. už gerklės, kita ranka įrėmęs į pilvą daiktą, panašų į peilį, bei sakydamas žodžius: „su tokiu mažu neužteks tavęs paštyrinti“, - grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios G. B. sveikatą ir tokiais savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas kaltinamasis A. B. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, 2014-08-16 su nukentėjusiąją dar buvo susituokęs, 2014-09-05 d. santuoką nutraukė. 2014-08-16 d. apie 12 val. adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas 3 m. vaiką, atvežė alimentus ir paklausęs gal ko reikia vaikui, išvažiavo, nupirkti vaikui maisto produktų. Apie 19 val. grįžęs atsivežė dar alaus ir šampano. Išgirdo, kaip nukentėjusiosios draugas D. V. pasiūlė, jai važiuoti į šventę. Kartu buvo ir jos brolis R. T.. Nukentėjusioji jam pasakė, kad išvažiuoja pas močiutę, ir prašė išeiti. Jis žinojo, kad ji meluoja, su ja susipyko, iškoliojo žodžiais, pastūmė nukentėjusiąją, ji nukrito ant lovos, o už gerklės paėmęs nebuvo. Fizinio skausmo jai sukelti negalėjo. Peilio su savimi neturėjo. Nukentėjusiajai žodžiais kažką pagrasino, jei būtų sakęs tokius žodžius: tave „paštyrinsiu“, tai būtų ir padaręs. Grasino jog užmuš, papjaus, bet tai buvo tik žodžiai, tai pasakė supykęs. Tačiau tiksliai nepamena. Lipant laiptais į apačią, nukentėjusioji būdama antrame aukšte, kažką sakė, bet jis neprisimena ką. Pirmame aukšte susimušė su D. V.. R. T. konflikto ir muštynių metu buvo kieme. Po muštynių važiavo tiesiai į ligoninę. Kaltinime nurodytų veikų padarymo metu buvo neblaivus.

Nukentėjusioji G. B. teismui parodė, kad 2014-08-16 d. apie pietus pas ją adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvyko buvęs jos vyras A. B.. A. B. buvo sumuštas, ausis buvo sumušta ar nubrozdinta ir alkūnė. Vartojo alkoholinius gėrimus. Pavėsinėje A. B. pradėjo kolioti jos mamą. Siūlė gerti šampaną, norėjo su ja susitaikyti. Ji nuėjo į kambarį pažiūrėti ar vaikas miega, atėjęs A. B. jai ant sofos padėjo 100 litų už alimentus ir pasakė, kad daugiau neturi. Pasiūlė jų 2,5 m. vaikui nupirkti maisto. Taksi automobiliu, nuvažiavo į parduotuvę, grįžęs iš parduotuvės vėl parsivežė 4 ar 5 buteliukus alaus ir vaikui maisto produktų. Mama ruošėsi išeiti į darbą, A. B. sėdėjo lauke ant supamos sėdynės, šalia namo, pabaigė gerti alų, parūkė ir vėl išvažiavo su tuo pačiu taksį automobiliu. Po to visą dieną jai skambinėjo telefonu, norėjo susitaikyti, rašinėjo jai SMS žinutes. Apie 21 val. A. B. grįžo, bet prieš tai buvo sulaukusi D. V. skambučio, kad pas jį yra A. B., kad jam grasina, ar nori muštis, ar lyg buvo susimušę. Kai atėjo, jam bėgo kraujas iš nosies, keliai buvo nubrozdinti, jis įėjo pro duris, nes durys buvo neužrakintos. Jam pasiūlė nueiti nusiprausti, susitvarkyti. Vėliau jis sėdėjo ant fotelio, atsigulė. Sūnus jau buvo atsikėlęs ir tuo tarpu žiūrėjo filmukus pirmame aukšte, ji buvo iš antro aukšto nusileidusi į apačią, ilgai netrūkus grįžo D. V. su jos broliu R. T. ir pasiūlė pasiėmus vaiką, važiuoti prasiblaškysi į miesto šventę. Ji paprašė A. B. išeiti. Su vaiku užlipo į antrą aukštą, pradėjo rengtis, o iš paskos užlipo ir A. B., kuris klausė, kur važiuoja ir pradėjo koliotis. Jam pasakė, kad važiuoja pas močiutę, A. B. suėmė jai už pečių ir parvertė ant lovos, suspaudė ir pasakė nebandyk šaukti, nebandyk rėkti. Jai skaudėjo ir ji bijojo dėl vaiko, nes jis labai verkė. Bandė stotis, A. B. ją pastatė, grasino, kad nebegyvens, nužudys, užmuš, visokiausiais žodžiais. Po to A. B. ją suėmė už pečių, persuko ir pastatė prie spintos kampo, suspaudė už pečių iš priekio, po to jai paėmė už gerklės ir smaugė, iš kišenės išsitraukė mažą atlenkiamą peiliuką ir įrėmė į pilvo sritį, ji buvo labai išsigandusi. A. B. pasakė: „neužteks tavęs su tokiu paštyrinti“ ir pradėjo juoktis. Vaikas visa tai matė, pradėjo verkti, tada A. B. ją greitai paleido. D. V. iš apačios pradėjo šaukti, ar viskas gerai. Ji nieko negalėjo pasakyti, A. B. ją tuo tarpu paleido, ir bėgo į apačią. Ji bėgo iš paskos ir pasakė, kad A. B. turi peilį. Nuo laiptų pamatė kaip D. V. A. B. parvertė ant žemės ir prispaudęs laikė bei ramino jį. Po to kai ji nuramino vaiką, nusileido į apačią, per virtuvės kambario langą matė kaip A. B. sėdėjo sūpynėse. Anksčiau pas A. B. to peiliuko nebuvo mačiusi, jis buvo sidabrinės spalvos, atlenkiamas, nedidelis, per delną. Brolis pasakė, kad A. B. skundėsi, kad skaudą koją, bet A. B. išėjo nešlubuodamas. Dėl grasinimo nužudyti, suprato, kad tai buvo realus grasinimas, kadangi jis pats sau buvo koją persidūręs. Čigonų kaime žmogų buvo padūręs peiliu. Iš karto nekvietė policijos, ramino vaiką, pati buvo išsigandusi. Ryte papasakojo mamai ir ji jai pasakė rašyti pareiškimą.

Liudytojas D. V. teismui parodė, kad 2014-08-16 d. buvo miesto šventė, su G. B. broliu R. T. sugalvojo nuvykti į ją ir kartu pasikviesti G. B.. Apie 6 val. vakaro nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), pasiūlė G. B. važiuoti kartu. Jai sutikus, ji nuėjo į viršų. Jis su jos broliu nuėjo į pavėsinę palaukti. Išgirdo lyg verkiančią G. B.. Nuėjo į vidų peržengė slenkstį, pasiklausė atidžiau, išgirdo G. B. balsą jis buvo keistas, atrodė, kad ją kažkas smaugtų, ji sakė „paleisk prašau“. Paklausus kas vyksta. A. B. atsakė, kad supa vaiką. Pakvietė jį žemyn ir A. B. lipdamas į apačią jam pasakė: „ką čia veiki, ko čia nori“. A. B. sukosi, tada jis pargriovė A. B. ant žemės, o G. B. sušuko: „atsargiai jis turi peilį“. Peilio nematė. Po to įvykio nukentėjusioji buvo išsigandusi, šoke, verkė. Prieš įvykį tą pačią dieną jis dirbo garaže kartu su R. T. ir apie 3 val. dienos su A. B. apsistumdė. Po įvykio nukentėjusioji jam pasakojo kas buvo, kad jai grasino su peiliu, kad už gerklės buvo paėmęs.

Siekiant patvirtinti D. V. parodymus, teismo posėdžio metu pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad G. B. yra jo draugė. 2014-08-16 jis parėjo iš darbo kažkur apie 19 val., persirengė ir kartu su G. broliu R. T. atvažiavo pas G., jos adreso nežino, žino tik kaip iki jos nuvažiuoti. Kelintą valandą pas ją atvažiavo pasakyti negali, bet buvo jau vakaras. Jie planavo visi kartu važiuoti į Kuršėnų šventę. Įėjęs į namą išgirdo G. balsą, bet balsas buvo keistas, atrodė, kad ją kažkas dusintų, ji sakė „paleisk, prašau“. Jis pasakė: „ kas ten yra? Ką darai?“ Tada išgirdo A. balsą : „ vaiką supu“. A. nusileido, jam iš paskos ėjo G.. A. pasakė: „ Ko nori? Ko čia stovi?“ Tada jis pasakė, kad nori ir stovi. A. pasakęs: „ tuoj aš tau“ pradėjo suktis, norėjo užsimoti, ir tuo pačiu metu G. šaukė : „ Atsargiai jis turi peilį“. Tada paėmė ir permetė A. ir prispaudė jį su koja prie grindų. A. pradėjo šaukti, kad jam skauda koją, bet jį laikė, kol jis nenusiramino. Perversdamas A. nematė, kad jis būtų turėjęs rankoje peilį. Negirdėjo, kad A. būtų grasinęs savo žmonai G. B., prie jo jis tikrai negrasino. Kas tarp jų vyksta jis nežino. A. nusiramino, jį pakėlė ir išnešė į lauką, pasodino ant sūpynių. Jis pasidėjo kelias minutes ir po to atsistojo ir išėjo. G. buvo nusiverkusi, susijaudinusi, bet ji nieko nepasakojo. Jie visi kartu, t.y. G., jos brolis, vaikas ir jis išvažiavo į Kuršėnų šventę. Jau važiuojant į šventę G. pasipasakojo, kad A. jai grasino peiliu, jos brolis pasakė, kad jeigu ji iš karto pasakytų, jis būtų A. sumušęs. Arnoldas tą vakarą buvo girtas, juto nuo jo alkoholio kvapą ( b.l. 24-25, 26-27).

Liudytoja Z. T. teismui parodė, kad 2014-08-16 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), apie pietus 2-3 val. buvęs užėjęs žentas. Ji pavėsinėje vakavo, kaltinamasis A. B. atėjo neblaivus, atsinešė šampano butelį, siūlė gerti, atėjo dukra, jos šampano negėrė. A. B. pradėjo kibti prie jos, visokiais užgauliojimais, įžeidinėjimais, bet ji nesivėlė į konfliktą ir toliau konservavo daržoves, tą šampaną jis išgėrė vienas. Išgėręs jis tampa labai agresyvus. Vartoja smurtą. Su A. B. buvo iki 16 val. ir apie 17.15 val. išėjo į darbą, tą vakarą į namus nebuvo grįžusi. Kai išeina į darbą, grįžta tik kitos dienos ryte. Tą dieną dukra bijojo kviesti policiją, kitą dieną jai papasakojo, kad A. B. ją puolė, kad jis norėjo ją smaugti, kad turėjo peilį. Ji liepė jai kreiptis į policija ir rašyti pareiškimą. Dėl grasinimo nužudyti, tie grasinimai išsakyti jos dukrai buvo realūs ir anksčiau yra buvę tokių atvejų.

Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojo R. T. apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį jis buvo grįžęs atostogų iš Anglijos. 2014-08-16, vakare, tikslaus laiko neprisimena, sesei G. pasiūlė eiti į šventę, kuri vyko Kuršėnų mieste. Jis su D. V. grįžo iš Kuršėnų miesto, D. parūkė kieme, jis nuėjo į sesers namą, pasidarė virtuvėje kavos. Eidamas į virtuvę pamatė, kad name yra A. B., kuris užlipo į namo antrą aukštą, kur buvo jo sesuo G.. Pasidaręs kavos jis išėjo į kiemo terasą, ten sėdėjo ir gėrė kavą. Tuo momentu D. V. nuėjo pas G.. Po kelių minučių pamatė, kad išėjo A. B. ir pasakęs „davai“ nuėjo namo. Kas vyko namo viduje jis nematė. Tik po to sesuo pasakė, kad jai peiliu grasino A. B.. Jis nebendravo su A. B. ir nematė ar jis turėjo peilį, nežino ar jis grasino sesei, nes to negirdėjo. Matė, kad A. B. buvo girtas ( b. l. 22-23).

Teismo posėdžio metu pagarsintas akistatos protokolas, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios G. B. parodymai ir kaltinamojo A. B. parodymai. Nukentėjusioji ir kaltinamasis liko prie savo parodymų, prieštaravimų pašalinti nepavyko ( b.l.85-86).

Motyvuojamoji dalis

2014-08-17 protokolą- pareiškimą, kuriuo G. B. pranešė, jog 2014-08-16 d. apie 21,00 val. pas ją į namus atėjęs buvęs sutuoktinis A. B., būdamas neblaivus, grasino peiliu sakydamas „papjausiu, užmušiu, nebegyvensi“ ( b.l. 2).

2014-08-17 apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota įvykio vietos esančios Vydūno g.44, Kuršėnai, apžiūra. Apžiūros metu fotografuota (b.l. 8-11).

2014-08-27 daiktų apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios G. B. telefone esančių SMS žinučių apžiūra. Apžiūros metu, išrašyti žinučių siųstų 2014-08-17, iš telefono Nr. 860263618, tekstai „Atsiprašau už vakar sėkmės tau ir jai gali atleisk , „Kad aš peilio neturiu su savim gerai baikim“ ( b.l.30-33).

Apklausus teisme kaltinamasis A. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, tačiau prisipažino, kad nukentėjusiąją G. B. pastūmė ir ji nukrito ant lovos, konflikto metu galėjo išsakyti grasinamo pobūdžio žodžius tačiau, nužudyti nukentėjusiosios neketino, peilio neturėjo ir juo negrasino. Kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusios G. B. teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog kaltinamasis A. B. jai spaudė gerklę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei įrėmęs jai pilvą daiktą panašų į peilį išsakė žodžius „su tokiu mažu neužteks tavęs paštyrinti“, grasino nužudyti, dėl agresyvaus A. B. elgesio, nukentėjusioji mano, kad grasinimą kaltinamasis galėjo realiai įvykdyti. Teisme apklaustas liudytojas D. V., taip pat patvirtino, jog girdėjo, kad nukentėjusiosios balsas buvo keistas, lyg ją kažkas smaugtų, nukentėjusioji prašėsi paleidžiama. Kaltinamajam besileidžiant iš antro aukšto į apačią nukentėjusioji sušuko, kad jis turi peilį. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios bei liudytojo D. V. parodymais. Išdėstyti įrodymai, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, akistatos protokolas, neginčijamai patvirtina, kad A. B. smurtavo prieš savo šeimos narį, o būtent: 2014-08-16, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, tyčia suėmęs sutuoktinei G. B. už gerklės ją spaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Be to A. B. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: 2014-08-16, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, tyčia viena ranka suėmęs nukentėjusiajai G. B. už gerklės, kita ranka įrėmęs į pilvą daiktą, panašų į peilį, bei sakydamas žodžius: „su tokiu mažu neužteks tavęs paštyrinti“, - grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios G. B. sveikatą ir tokiais savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. B. padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, kurios padarytos tiesiogine tyčia. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. teistas, nusikalstamas veikas padarė neatlikęs bausmės bei neišnykus teistumui (b.l.36-45), baustas administracine tvarka ( b.l.57-68), nedirbantis (b.l.54), registruotas darbo biržoje (b.l.53), psichine liga neserga (b.l. 71,72). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnis, numato, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio pirma dalimi jam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į A. B. veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskiriant laisvės atėmimo bausmę. A. B. už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir už BK 145 str. 1 d. padarytą nusikaltimą A. B. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. A. B. paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio pirmą, antrą dalis, penktos dalies 1 punktą – taikytinas bausmių apėmimo būdas esant nusikalstamų veikų sutapčiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio pirma, ketvirta, devinta dalimis paskirta bausmė, subendrintina, prie paskirtos bausmės pridedant dalį paskirtos bausmės pagal 2014-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, taikant BK 65 straipsnyje numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles.

Vadovaujantis BK 75 str. tvarka bausmės vykdymas atidėtinas ir paskirtini įpareigojimai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti A. B. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pirma, ketvirta ir devinta dalimi, subendrinti paskirtą bausmę su 2014-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, iš dalies sudedant bausmes būdu, pridedant dalį švelnesnės bausmės, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams 20 dienų ir 6 MGL (225 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, A. B. į atliktą bausmę įskaityti bausmę atliktą pagal 2014-05-20 ir 2014-07-07 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuosius įsakymus ir 2014-12-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p. ir 8 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.