Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei L. G., trečiajam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl bendraturčio sutikimo rekonstrukcijai.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

1.Nurodo, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ne tik atitinkamomis materialinės ir procesinės teisės normomis, bet ir faktine bylos medžiaga. Teismas nepilnai išsiaiškino aplinkybes turinčias reikšmės bylai. Teismo sprendime yra nurodyta, kad tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų Šiaulių apskrities viršininko administracija teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodė, kad su patikslintu ieškovo reikalavimu sutinka. Laiko, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis gali atsisakyti duoti statybai, rekonstrukcijai ir remontui sutikimą, tik tada jei minėta statyba pažeis jo teises ar teisėtus interesus. Tokiu atveju teismas turėjo vertinti ir anksčiau 2006-05-25 pateiktą Šiaulių apskrities viršininko administracijos atsiliepimą į ieškinį (I tomas b.1.30), kuriame tretysis asmuo nurodo, kad įvertinant prie ieškinio pateiktų priešprojektinių pasiūlymų gyvenamojo namo priestato statybai Šatrijos g.1 A grafinį išpildymą negalima pilnai nustatyti ar priestato pastatymas nepažeis kito bendraturčio interesus.

2. Nurodo,kad ieškovas teismui nepateikė jokio parengto namo rekonstrukcijos projekto, išskyrus architektės grafinį priešprojektinį pasiūlymą.

3. Nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 178 str. reikalavimus, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Nusprendė, kad atsakovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra techninė galimybė rekonstruoti gyvenamąjį namą be žalos statiniui.

4. Nurodo, kad gyvenamojo namo perplanavimo techninius pasiūlymus gali rengti specialistas, t.y. asmuo, galintis spręsti rekonstrukcijos leistinumo klausimus. Iš ieškovo pateiktų

priešprojektinių eskizų negalima nuspręsti, ar toks namo rekonstravimas teisėtas, ir ar tokiu būdu nepažeis bendraturčio teisėtų interesų.

5. Nurodo, kad atmetus šio ieškinio reikalavimo dalį, teismas neteisingai išsprendė kitą ieškinio reikalavimą. Bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra atsakovei priklausančiame žemės sklype. Tai reiškia, jog ieškovas negalėtų padidinti jam tenkančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ją rekonstruodamas, neišsprendęs žemės atidalijimo klausimo, kurio šioje byloje nekėlė.

6. Teismo pozicija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato paskelbtai praktikai (1997 m. LAT Senato nutarimas Nr.5, Teismų praktika Nr.7), kur aiškinama, kad išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta, arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

1.Nurodo, kad byloje apklaustas specialistas Z.Kavaliauskas, įvertinęs naująjį priešprojektinį

pasiūlymą ir namo perplanavimo techninius pasiūlymus, taip pat patvirtino, kad yra techninė

galimybė rekonstruoti gyvenamąjį pastatą, t.y. statyti priestatą prie namo, kad pagal

pakeistą priešprojektinį pasiūlymą (2007-10-03), statant priestatą, mansardos patalpos nebus

liečiamos, statomas priestatas jungsis tik prie pirmojo aukšto namo dalies, kuri priklauso

ieškovui A. S.. Tokiu būdu nebus pažeistos atsakovės teisės.

2.Nurodo, kad šios bylos dalykas yra ne žemės sklypo perdalijimas, nuosavybės teisės iš atsakovės niekas neatima. Atsakovei buvo siūlyta piniginė kompensacija, tačiau ji nesutinka kompensacijos priimti. Buvo siūlyta atsakovei perdalyti žemės sklypą pagal jos pageidavimą, tačiau atsakovė atsisakė, priešieškinio nepateikė.

1.Nurodo, kad teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad sprendimas neatstoja leidimo statybai ir tiesiogiai nesuteikia A. S. teisės vykdyti statybos darbus, o turi būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai projektavimo sąlygų sąvado bei leidimo statybai išdavimui. Sprendimas nėra priverstinai vykdomas, bet pašalina kliūtį atitinkamai statybos priežiūros įstaigai išduoti leidimą tuo atveju, kai bendrasavininkis sutikimo neduoda.

2. Nurodo, kad leidimas statybai išduodamas tik tada, kai tam pritaria visi komisijos nariai, kurių dalyvavimas yra privalomas. Todėl atsakovės teiginys, kad namo rekonstravimas gali būti neteisėtas ir pažeisti bendraturčio teisėtus interesus yra nepagrįstas, nes tik tuomet, kai A. S. įstatymų nustatyta tvarka bus išduotas statybos leidimas, jis galės tinkamai įgyvendinti savo teisę į statybą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.). Remdamasi byloje esančia medžiaga teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

LR CK 4.75 str. 1 d. nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę rekonstruoti (statyti priestatą) bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi.

Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (LR CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, nereiškia, kad tie pakeitimai gali būti jų teisių pažeidimo priežastimi. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti. Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama LR Statybos įstatymo 3 str. nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 d. 2 p. ir 3 p. įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (LR Statybos įstatymo 20 str. 2 d.). Šioje teisės normoje nustatyta, kad bendraturčiai turi susitarti dėl galimos nuosavybės dalies pakeitimo. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita). Tai reiškia, kad bendratučių sutikimas rekonstruoti turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadai gauti, t.y. projektavimo metu, o ne parengus projektą. Nagrinėjamoje byloje atsakovei pateiktas priešprojektininis pasiūlymas, kurį parengė projekto vadovė I. Š., turinti tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį, kuriame yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys (II tomas b.l. 14-16). Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas Zigmas Kavaliauskas patvirtino, kad ieškovo 2007-10-04 teismui pateiktas 2007 m. rugsėjo mėnesio architektės I. Š. priešprojektinis pasiūlymas jokių bendratučių interesų nepažeidžia (II tomas b.l. 50-51), tretysis asmuo su patikslintu reikalavimu sutinka (II tomas b.l. 23). Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, neva ieškovė turėjusi pateikti jau parengtą namo rekonstrukcijos projektą, o jos pateiktus priešprojektinius eskizus rengė asmuo, negalintis spręsti rekonstrukcijos leistinumo klausimus, bei argumentas, kad trečiojo asmens atstovai nurodė, neva negalima pilnai nustatyti, ar priestato pastatymas nepažeis kito bendraturčio interesus.

Bendraturčio L. G. nesutikimas grindžiamas tuo, kad rekonstrukcija (priestato statymas) pažeis jos teises atlikti namo dalies rekonstrukcijos darbus dabar ir ateityje. Atsakovės nesutikimas su pastato rekonstrukcija grindžiamas argumentais, siejamais su nuomone, kad bus pažeistos atsakovės valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės, kad bus sukelta vibracija, kad ji nebenori daryti remonto, kad gali skilti namo siena, kad namą galima tik restauruoti (II tomas b.l. 64-68). Jeigu rekonstrukciją atliks tik ieškovas, dėl žemės sklypo ir statinių išsidėstymo jame ypatumų būtų paneigta atsakovės teisė į priestato statybą (II tomas b.l. 26-27). Jau buvo minėta, kad bendraturtis turi protingai motyvuoti atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus. Kolegija pažymi, kad atsakovė gali ginčyti ne pačią teisę rekonstruoti pastatą, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jo teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad dėl rekonstrukcijos darbų atsakovei gali kilti nepatogumai, nesudaro teisinio pagrindo atsakovei atsisakyti duoti sutikimą rekonstrukcijai. Įstatymų leidėjas numatė, kad už statinių projektavimo sąlygų išdavimą atsakingos atitinkamos institucijos, todėl, jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų ir protingų motyvų, atsisakydama duoti sutikimą. Tai, kad pastato rekonstrukcijos siekia ieškovas, nepanaikina atsakovės pareigos įrodyti protingus motyvus, dėl kurių ji atsisako duoti sutikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CPK 178 str. suformuluota bendra įrodinėjimo taisyklė, pagal kurią ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o atsakovas atsiliepimo į ieškinį faktinį pagrindą, t.y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.

Apeliacinės instancijos kolegija pažymi, kad ieškovas yra tik galimas statytojas ir realizuoti teisę į statybą ir tapti teisėtu statytoju jis turės galimybę tik gavęs projektavimo sąlygas ir leidimą statybai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas tik pripažįsta ieškovui teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statybai be atsakovės, kaip bendraturčio, sutikimo. Ieškovas dar negavo nei projektavimo sąlygų, nei leidimo statybai, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo pripažinimas ieškovo teisės atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus be rekonstruojamo pastato bendraturčio (atsakovės) sutikimo, nereiškia leidimo statybai įteisinimo. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas leido ieškovui atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo rekonstrukcijos darbus, tačiau neišsprendė žemės atidalijimo klausimo. Dėl šių aplinkybių apeliacinė instancijos teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. G. valstybei bylinėjimosi išlaidas – 8,26 Lt (aštuonis litus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.