Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2020 m. sausio 29 d. priimtą nutarimą Nr. 357-12 taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. B. nuteistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2015 m. spalio 21 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, tenkinus prokuroro teikimą, baudžiamosios bylos dalis, kurioje M. B. nuteistas pagal BK 155 straipsnio 2 dalį, nutraukta. Galutinė bausmė nustatyta 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. 2019 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal BK 242 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 1 (vieneri) metai 8 (aštuonios) dienos laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 23 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

8. Nuteistasis M. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, M. B. nustatoma vidutinė – 51 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors ši rizika nuo pirmojo vertinimo sumažėjo 23 balais, tačiau ją vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (26 balai), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, be to, nuo paskutinio vertinimo (2019 m. rugsėjo 6 d.) rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo ženkliai mažiau, t. y. 8 balais, nors nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Visi šie duomenys vertinami visumoje, nesuteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino M. B. praeitį, nes tokia aplinkybė aiškiai nurodo problemines sritis, kurios turi būti šiuo metu koreguojamos. Teisėjų kolegija negali ignoruoti fakto, jog šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis, anksčiau jis ne kartą teistas už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat nusikalstamas veikas viešajai tvarkai. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo M. B. pasislėpė, t. y. išvyko į užsienį, kur padarė naują nusikalstamą veiką, dėl kurios įvykdymo atliko laisvės atėmimo bausmę. Tik atlikęs bausmę užsienyje, jis buvo pargabentas į Lietuvą pagal jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį. Dėl vengimo atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę M. B. buvo nuteistas pagal BK 242 straipsnį. Nors nuteistojo daromos nusikalstamos veikos nėra pačios pavojingiausios, tačiau akivaizdu, kad jos yra daromos nuolat, sistemingai, kas patvirtina, jog M. B. negeba laikytis įstatymų imperatyvų ir savo interesus iškelia aukščiau kitų visuomenės narių interesų.

10. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis praeityje teistas ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų bei bendrojo draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. B. teistumų skaičius, taip pat nusikalstamų veikų, be kita ko, ir iš esmės analogiško pobūdžio, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, darymas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog M. B. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra vieną kartą paskatintas, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos bei integracijos į visuomenę programose, baigė elgesio korekcijos programą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, domisi Lietuvoje ir pasaulyje vykstančiais procesais, jo atžvilgiu įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės, nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. dalyvavo priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos „Įžanginėje grupėje“, nuo 2019 m. liepos 1 d. kreipėsi su prašymu leisti dalyvauti Pykčio ir agresijos valdymo programoje. Pateiktoji medžiaga taip pat liudija, kad M. B. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) pataisos namų filiale 9 klasėje, stengiasi sumažinti turimus finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Iš aptartų duomenų matyti, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgsenos pokyčiai, jo pastangos integruotis į visuomenę, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, šių duomenų lygtiniam paleidimui taikyti nepakanka. Individualus socialinės reabilitacijos planas apibrėžia bausmės atlikimo tvarką, kurios nuteistasis turi laikytis siekdamas reabilitacijos, tačiau lygtinio paleidimo klausimui svarbios ir kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės. Kadangi skundui nagrinėti pateikti duomenys nepatvirtina kryptingos ir išimtinai teigiamos M. B. elgesio korekcijos viso bausmės atlikimo metu, todėl spręsti, kad jo pažanga šiuo metu yra pakankama, pagrindo nėra, ką patvirtina ir OASys metodika nustatomų dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius.

12. Resocializacijos skyriaus psichologas yra pažymėjęs, kad M. B. yra linkęs elgtis impulsyviai, dėl ko paskui tenka gailėtis. Jo gyvenimo stiliuje bei padarytuose nusikaltimuose yra pasireiškęs agresyvus elgesys, už smurtinius nusikaltimus M. B. teistas keturis kartus. Taigi, nuteistasis turi savitvardos praradimo problemą, be to, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio patyrimo nepasimoko. Nors M. B. sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau tai daro gana vienpusiškai, jis yra linkęs menkinti savo kaltę bei veiksmus kitų atžvilgiu. Nuteistasis teigia, kad jo nusikaltimai dažniausiai būna tik reakcija į aplinkos stimuliaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks M. B. mąstysenos ydingumas neleidžia spręsti apie jo daromą pažangą. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros (neva nenori apsunkinti savo buvimo pataisos namuose), turi dviprasmišką nuostatą pareigūnų atžvilgiu. Taigi, nors šiuo metu M. B. teigia pripažįstantis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų (teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino tik iš dalies), tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, kaltės pripažinimas nėra nuoširdus, nes nuteistasis nesigaili dėl padarytų veikų, kritiškai jų nevertina, o ieško menkaverčių pasiteisinimų.

13. Socialinio tyrimo išvadoje M. B. išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kurie šiuo metu nėra pakankamai koreguojami. Be to, pateiktoje medžiagoje yra duomenų, jog nuteistasis yra vartojęs psichiką veikiančių narkotinių medžiagų, taip pat, būdamas laisvėje, piktnaudžiaudavo alkoholiu. Nors M. B. pataisos namuose lankė programas, skirtas šių medžiagų vartojimo prevencijai, tačiau daryti išvadą, jog nuteistasis yra pasiryžęs gyventi be priklausomybių, nėra pagrindo, nes priklausomybės gydymas yra ilgai trunkantis, kryptingas procesas, todėl vienkartinis sudalyvavimas vienoje ar kitoje programoje efektyvaus poveikio asmens elgsenai neturi. Pažymėtina ir tai, kad smurtinio elgesio prevencijai M. B. reikiamo dėmesio neskiria, šiuo metu jis tik planuoja dalyvauti Pykčio ir agresijos valdymo programoje, todėl spręsti apie šios programos įtaką nuteistojo elgesiui dar per anksti.

14. Teisėjų kolegija įvertina ir silpną M. B. darbinę motyvaciją bei menką pasiruošimą integruotis į darbo rinką. Nuteistasis šiuo metu mokosi 9 klasėje, vadinasi, jis nėra įgijęs net vidurinio išsilavinimo. Asmens bylos duomenimis M. B. 2007 m. (duomenys neskelbtini) maisto pramonės mokykloje baigė duonos gaminių kepėjo neformaliojo mokymo programą, tačiau maisto pramonėje niekada nedirbo, jokio kito amato ar specialybės nėra įgijęs. Būdamas laisvėje, yra dirbęs pagalbiniu darbininku, tačiau paleistas lygtinai turėtų galimybę įsidarbinti mechaniko pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, jog mechaniko kvalifikacijos nuteistasis nėra įgijęs ir tokio pobūdžio darbo niekada nėra dirbęs, todėl jo realaus įsidarbinimo galimybė minėtoje įmonėje yra nedidelė. Be to, M. B. vos vieną kartą pasiteiravo pataisos namų administracijos, ar nebūtų galimybės įsidarbinti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl darbo trūkumo nebuvo įdarbintas. Pakartotinio pageidavimo dirbti nuteistasis neišreiškė, kas patvirtina, jog M. B. noras bei pasiryžimas sąžiningai dirbti yra silpnas.

15. Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad M. B. pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai (jų daugiau nei pusė), taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kritiškai vertinti savo priešingus teisei veiksmus ir jų nebekartoti. Tuo pačiu pažymėtina, jog M. B. anksčiau du kartus buvo taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas nebuvo pateisintas. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.