Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. 2016-03-21, apie 21.32 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Renault Vel Satis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Šiais veiksmais S. D., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

S. D. tiek tyrimo metu (b.l. 1), tiek apklaustas teisme pažeidimą pripažino, patvirtino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, nes nespėjo išsilaikyti B kategorijos, šiuo metu yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, ši teisė jam suteikta 2016-04-19. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.

Pažeidimo faktą ir S. D. kaltę, be jo prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1,2), policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas (b.l. 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 8), iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai 2016-03-21 apie 21.10 val. gavo pranešimą iš VPK OVS, jog Jeruzalės g. 4, „Rimi“ esančios aikštelės ruošiasi išvažiuoti galimai neblaivus automobilio „Renault Vel Satis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, vykstant nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) g. ties 298 namu patikrinimui buvo sustabdytas minėtas automobilis, kurį vairavo S. D., patikrinus vairuotoją alkotesteriu, girtumas nepasitvirtino (b.l. 6), paaiškėjo, jog S. D. neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, S. D. su pažeidimu sutiko, paaiškindamas, kad dar nespėjo išsilaikyti B kategorijos, vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 8).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas nustatė, kad pažeidėjo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., kadangi S. D. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir gailėjosi jį padaręs, šiuo metu yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, todėl teismas neturi pagrindo netikėti S. D. teiginiais, kad pažeidimą jis padarė atsitiktinai, nepagalvojęs apie savo poelgio pasekmes. Iš S. D. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, kuris yra jauno amžiaus ir kuris pažeidimą padarė vos sulaukęs pilnametystės, administracine tvarka už KET nebaustas, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant S. D. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

S. D. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir jam, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, skirti 100 (vieno šimto) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis Mokesčių administravimo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² - 302⁸ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.