Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. G. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-755 nutarta taikyti nuteistajam M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatlikus 4 metų 1 mėnesio 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. sausio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Tokį sprendimą Komisija grindė tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje devynis kartus skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai ir išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, todėl Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. G. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 ir 2 punktais skirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 12 d., pabaiga – 2028 m. kovo 10 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai turi būti vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis M. G. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Pažymėtina, kad Komisija savo nutarime akcentavo nuteistąjį teigiamai apibūdinančias aplinkybes – vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje devynis kartus skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai ir išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, nors šie duomenys ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet negali būti išskirtinai sureikšminami, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu vertinant nuteistojo M. G. pozityvų elgesį bausmės atlikimo metu, byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. gruodžio 7 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. RV-22-11680 patvirtina aplinkybę, jog nuteistasis paskutinį kartą buvo skatintas 2022 m. lapkričio 3 d., ir nuo to karto nėra gavęs jokio paskatinimo, todėl nuteistojo elgesys niekaip išimtinai jo teigiamai necharakterizuoja, o priešingai, šiai dienai nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis nuo 2023 m. balandžio 27 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, tačiau nuteistojo M. G. elgesyje vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu), kurie turi reikšmės vertinant nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti ir nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, o būtent tai, jog yra patvirtinta gyvenamoji vieta; motyvacija darbinei veiklai, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, tačiau pažymėtina tai, jog šie apsauginiai veiksniai egzistavo nuteistajam darant nusikaltimą ir tai jo niekaip nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių nuteistojo M. G. įsidarbinimo galimybę galimo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra metu, o ši aplinkybė yra ypatingai svarbi tuo, jog nuteistajam neturint finansinio stabilumo, bei kylantys reintegracijos į visuomenę sunkumai gali paskatinti nuteistąjį grįžti prie senų gyvenimo įpročių, kadangi nekontroliuojant savo emocinio stabilumo, bei negalint tinkamai spręsti probleminių gyvenimo sričių ir konfliktinių situacijų šios aplinkybės gali paskatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias ir prieš tai nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas nuteistajam maksimaliai keičiant savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas M. G. esant struktūrizuotoje įstaigoje.

Aptartų duomenų visumoje spręstina, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, aptartos aukščiau. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Tuo tarpu keletas iš bausmės tikslų yra asmens nubaudimas ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Itin trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, šiuo atveju M. G. neatliktos bausmės dalis (4 metai 1 mėnesiis 22 dienos) dar yra labai didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, M. G. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą, konstatuotina, jog dabartiniame laisvės atėmimo bausmės etape, dar nėra pagrindo spręsti, kad M. G. jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir lygtinio paleidimo instituto taikymas būtų pagrįstas. Todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-755.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-755 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.