Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus, Evaldo Vanago,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, teistas 2019 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, šios bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. laikotarpyje nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė V. A. į nugaros dešinę pusę, padarydamas jam durtinį pjautinį sužalojimą, ir tokiu būdu sukėlė V. A. fizinį skausmą.

Be to, J. J. 2019 m. rugsėjo 15 d., laikotarpyje nuo 17 val. 36 min. iki 17 val. 53 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieangyje, asmeninio konflikto metu tyčia peiliu dūrė į krūtinės sritį savo sugyventinei L. J., padarydamas jai kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su širdies kairio skilvelio pažeidimu, dėl ko, įvykus ūminiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę, nukentėjusioji mirė, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį.

J. J. teismo posėdyje kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo V. A. ir L. J. nužudymo prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš Žolinę, apie 18 val., su L. J. miegojo lovoje, kai atėjo girtas V. A. ir iš balionėlio papurškė į juos dujų, po to nuėjęs į virtuvę atsisėdo prie stalo ant batų dėžės. Jis atsikėlęs nuėjo prie V. A. ir, pykdamas dėl šio poelgio, sudavė jam į veidą. Tuo metu V. A. jį apglėbė per pusiaują ir norėjo apversti, dėl ko jis, paėmęs mažą peiliuką, dūrė V. A. į petį. Po to V. A. jį paleido ir jis, numetęs peilį, grįžo į kambarį. Po dūrio V. A. kraujo nepastebėjo, bet, kai ryte atsikėlė, vietoje, kur konflikto metu sėdėjo V. A., buvo keli lašai kraujo. Tuo metu, kai vyko šis konfliktas, L. J. gulėjo lovoje ir į virtuvę atėjusi nebuvo. Šio konflikto metu jis buvo blaivus. V. A. nužudyti neketino, nesutinka su kaltinamajame akte nurodyta nurodoma veikos kvalifikacija. Tarp jo ir V. A. nebuvo konflikto dėl cigarečių, tik dėl papurškimo. Peilį, su kuriuo dūrė, padėjo ant stalo. V. A. visada pameta peilius. Pripažįsta ir supranta, kad durdamas peiliu V. A., sukėlė jam fizinį skausmą.

Su L. J. jie pykosi nuolat, nes jis niekaip jai neįtikdavo. Įvykio dieną jie išgėrė alaus. Jis L. J. buvo davęs 10 Eur, kuriuos užsidirbo iš kaimynės. L. J. jam padavė šiuos pinigus ir liepė nupirkti alaus. Jis nuvažiavo į parduotuvę, nupirko alaus, o už likusius pinigus dar išgėrė didelį alaus bokalą. Jam grįžus namo, L. J. už tai pradėjo jį pulti, priekaištavo, kodėl neparvežė grąžos. Jis sėdėjo kambaryje, kai L. J. čiupo telefoną, išėjo į lauką. Girdėjo, kad ji kvietė policiją. Anksčiau ji taip pat yra kvietusi jam policiją. Tuo metu ji buvo girta (2,5 prom. girtumo), tačiau policijos pareigūnai priėmė iš jos pareiškimą ir jį išsivežė. Kai jį paleido, namo reikėjo eiti 22 km pėsčiomis. Kai grįžo namo, L. J. iš jo juokėsi, sakė, kad vėl kvies policiją, todėl dar labiau ant jos supyko. Jai kviesti policiją buvo kaip žaidimas. Įvykio metu girdėjo kaip ji kažką rėkė kalbėdama telefonu lauke. Nepakentė to rėkimo. Peilis būdavo prie V. A.. L. J. rėkiant dėl išleistos grąžos, pačiupęs peilį norėjo supjaustyti alaus butelius. Kai L. J. apie tai išgirdo iš V. A., lėkė į namo vidų. Su ja susitiko tarpduryje ir jai įdūrė peiliu. Nenorėjo jos nužudyti, galvojo, kad atsigaus. Dūrimo momentu sugyventinė iš lauko ėjo į kambarį, o jis – iš virtuvės į lauką. L. J. dūrė nebeištvėręs jos rėkimo. Kai dūrė, taikė žemiau alkūnės. Tuo metu sugyventinė stovėjo. Nežino kaip pataikė aukščiau. Dūrė nestipriai, peilis net nebuvo kruvinas. Po to nuėjo į kambarį, pasiėmė cigaretes, grįžo į koridorių. L. J. ten nebebuvo. Numetęs peilį, išėjo pas kaimyną, o vėliau – į fermą miegoti ant šieno. Po įdūrimo išėjo iš namų, nes nebenorėjo laukti ir aiškintis policijai, nežinojo, ar L. J. buvo iškvietusi policiją. Pagalvojo, kad L. J. tik įpjovė. Po to, kai jai įdūrė, ji stovėjo atsirėmusi į sieną. Pagalvojo, kad gal jai iš viso neįdūrė. Jei L. J. nebūtų skambinusi policijai, nebūtų jai dūręs. Su sugyventine gyveno kartu maždaug 9 m. Po įvykio kitą dieną iš ryto grįžo namo, kur V. A. pasakė, kad L. J. išvežta į lavoninę. Peilį, su kuriuo dūrė sugyventinei, numetė verandoje, iš kur jį paėmė policija. V. A. negalėjo matyti kaip numetė peilį. Sugyventinė skambino policijai ir fantazavo, kad jis (kaltinamasis) paėmė peilį, nes norėjo, kad policija atvažiuotų kuo skubiau, tačiau iš tiesų ji peilio jo rankose nematė. Sužalojimus viršugalvyje, smilkinyje, nosyje L. J. pasidarė pati griuvinėdama ant vinių.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad apie 2019 m. rugpjūčio 10 d., tikslios datos nežino, sėdėjo virtuvėje ant batų dėžės. Jo sesuo L. J., su kuria gyveno viename name, irgi sėdėjo virtuvėje. L. J. sugyventinis J. J. vaikščiojo. Su juo kilo konfliktas, nes kaltinamasis jį (nukentėjusįjį) kaltino paėmus cigaretes. Tuo metu jie abu buvo išgėrę. Nepastebėjo kaip pas J. J. rankoje atsirado peilis. Jis priėjo iš priekio ir iš viršaus dūrė peiliu į petį ties raktikauliu. Peilis sulindo negiliai. Visa batų dėžė ir žaliuzės buvo kruvinos, kraujo buvo daug. Tada sesuo J. J. išvijo lauk. Jei ji to nebūtų padariusi, gal kaltinamasis ir būtų dūręs dar kartą. Vasarą kaltinamasis yra sakęs, kad juos su seserimi užmuš. Anksčiau su juo konfliktuodavo, tačiau su peiliu jis puolė pirmą kartą. Nežino ar J. J. norėjo jį nužudyti. Tą dieną nepurškė jokių ašarinių dujų. Dienos metu kambaryje purškė tik purškalą nuo musių ir uodų. Tuo metu kaltinamasis ir L. J. buvo virtuvėje. Po to papurškimo praėjo gal pusvalandis ir tada J. J. jam įdūrė. Dėl sužalojimo niekur nesikreipė, gydėsi pats, sesuo užklijavo žaizdą. Dėl sužalojimo nebuvo nedarbingas, nes dūris buvo negilus. Kai buvo sužalotas, galėjo dirbti namuose ir darže. Prieš įdurdamas peiliu J. J. sudavė į veidą, po to atsitraukė ir priėjęs dūrė peiliu. Iki dūrio kaltinamasis lakstė po virtuvę, keikėsi, bet negrasino, kad papjaus. J. J. pretenzijų neturi, nes po įdūrimo nėra pasekmių. Anksčiau kaltinamasis yra jį mušęs ranka, taip pat matė jį mušant L. J., ji būdavo su mėlynėmis. Su kaltinamuoju gyventi buvo nesaugu. Kraujo buvo daug, jį išvalė kitą dieną, tačiau ne visą, kadangi policijos pareigūnai po sesers nužudymo jo sužalojimo vietoje matė ir nufotografavo nubėgusį jo kraują. Kaltinamasis dūrė dėl to, kad dingo jo cigaretės. Dūrimo metu ir prieš dūrimą nebuvo kaltinamojo apsikabinęs. Peilis buvo su balta rankena. Šį peilį J. J. iš karto išmetė, policijos pareigūnai to peilio nerado. Po dūrio ranką skaudėjo apie savaitę laiką, negalėjo jos judinti ar pakelti, bet į gydytojus nesikreipė.

Dieną, kai buvo nužudyta jo sesuo L. J., kaltinamasis namo grįžo girtas ir ėmė pulti savo sugyventinę. Girdėjo kaip jie pykosi kambaryje, po to L. J. išlėkė į lauką, sakė, kad skambins policijai. Girdėjo kaip ji su kažkuo kalba telefonu. Sėdėjo virtuvėje ir nekreipė į tai dėmesio. Išgirdo, kad atvažiavo policija, greitoji ir pamatė kraujo klane gulinčią sesę. Prieš tai matė kaip išėjo J. J. bei girdėjo kaip surėkė sesuo. Iki policijos atvykimo į lauką nebuvo išėjęs, gulinčios koridoriuje sesers nematė. Tą dieną galbūt su seserimi gėrė alų, tačiau to neatsimena. Nematė kaip J. J. ėmė peilį. Nematė, kad jis kažką mestų, pareigūnėms tik rodė kur, jo nuomone, J. J. kažką numetė. Kaltinamasis grįžo kitą dieną, apie 10-11 val. ryte. Jis klausė kur yra L. J.. Jam atsakė, kad ji yra morge. Po to atvažiavo policija. Kaltinamasis bandė bėgti, bet pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė. Nematė, kad sesuo vieną ar dvi paras prieš mirtį būtų buvusi sužalota.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1125/2019(05) matyti, kad V. A. nustatytas randas odoje nugaros dešinėje. Nustatytas sužalojimas sugijęs randu, padarytas prieš 1-3 mėnesius iki apžiūros (2019 m. spalio 3 d.) ir nustatyti šiuo sužalojimu padarytą sveikatos sutrikdymo mastą nėra galimybės. Nustatytas randas odoje galėjo būti padarytas vieno smūgio pasekoje. Pagal nustatyto rando odoje pobūdį, šis randas galėjo susidaryti sugijus durtinei-pjautinei žaizdai, padarytai peiliu (t. 2, b. l. 26).

Liudytoja V. T. teismo posėdyje parodė, kad dirba Pasvalio policijos komisariato reagavimo skyriuje. 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 16 val., gavo pranešimą, kad sugyventinis puolą pranešėją peiliu. Vykstant į įvykio vietą, dar bandė skambinti pranešėjai, bet ji neatsiliepė, o vėliau jos telefonas buvo išjungtas. Atvykus prieangyje pamatė gulinčią moterį. Ją atvertė. Moters kūnas buvo apstingęs, bet dar šiltas. Užspaudė žaizdą krūtinėje. Mano, kad moteris buvo nebegyva. Kolegė iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu išgirdo kaip virtuvėje kažkas surėkė, pamatė ten sėdintį vyrą, uždėjo jam antrankius. Nuėjo prie moters kūno, nes norėjo apsaugoti įvykio vietą, o kolegė bendravo su vyru virtuvėje. Minėtas vyras buvo apsvaigęs, teigė, kad yra moters brolis, kad įvyko konfliktas tarp sesers ir jos sugyventinio, kad sesuo surėkė, o sugyventinis išlėkė į lauką. Vyras nesuprato kas vyksta. Jis net nežinojo, kad jo sesuo sužalota. Kai pamatė seserį, vyrui buvo šokas. Vyras sakė girdėjo kaip numetamo peilio garsą, matė kaip sesers sugyventinis nubėgo į lauko virtuvėlę.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vieta yra sodyboje-vienkiemyje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ant prieangio grindų kilimo galva į namo vidaus pusę guli apie 55 m. amžiaus moters lavonas. Lavono dešinėje pusėje ant kilimo yra 0,4 m x 0,2 m dydžio raudono skysčio, panašaus į kraują, dėmė. Lavono krūtinės srityje, po kairiąja krūtimi, matyti iki 2,2 cm dydžio durtinė žaizda. Patalpos kampe už suoliuko rastas balto metalo peilis medine rankena, ant kurio geležtės galo matyti raudona dėmė, panaši į kraują (t. 1, b. l. 22-45).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis yra 23 cm ilgio, geležtė pagaminta iš pilkos spalvos metalo, ji yra vienašmenė, pagaląsta iš abiejų pusių. Geležtės ilgia – 12 cm, plotis – 2,3 cm, storis – 1 mm. Peilio rankena pagaminta iš rudos spalvos medienos. Ant peilio geležtės abiejų pusių matyti raudonos spalvos dėmės (t. 2, b. l. 1-5).

Iš bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikto garso įrašo apžiūros protokolo ir informacijos apie pranešimą Nr. ROIK 0119000498017 matyti, kad 2019 m. rugsėjo 15 d., 17 val. 36 min., pranešėja, prisistačiusi L. J., paskambinusi BPC, pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini) sugyventinis grasina ją nužudyti, griebė už peilio, sakė, kad papjaus. Įrašo trukmė – 55 sek. (t. 1, b. l. 136-138, 144, 145, 146-148).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 250/2019(05) matyti, kad J. J. mirė nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies kairio skilvelio pažeidimu, įvykus ūminiam vidiniam nukraujavimui į krūtinės ertmę. Sužalojimas padarytas vienu aštraus, duriančių-pjaunančių savybių daikto, kuo galėjo būti peilio geležtė, trauminiu poveikiu prieš keletą – keliolika minučių iki mirties (t. 2, b. l. 16-20).

Dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje.

Pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą šioje dalyje J. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio 5 dienos iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio 14 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio, (duomenys neskelbtini), virtuvėje iš pykčio, kad nerado cigarečių, tyčia vieną kartą peiliu dūrė V. A. į nugaros dešinę pusę, padarydamas jam durtinį pjautinį sužalojimą, tokiu būdu pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį V. A., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes virtuvėje buvusi L. J. pašokusi nuo kėdės, šaukdama atsistojo tarp jo ir nukentėjusiojo bei išvarė jį lauk.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiajam V. A. buvo padarytas vienas durtinis-pjautinis sužalojimas nugaros dešinėje pusėje ( teisiamojo posėdžio metu V. A. parodė sugijusį randą dešinio raktikaulio srityje) ir tokiu būdu sukeltas fizinis skausmas.

J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje parodė, kad konflikto, vykusio namų virtuvėje, metu, peiliu dūrė V. A. į petį. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad dėl šio dūrio peiliu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. J. J. taip pat patvirtino supratęs, kad durdamas peiliu V. A. sukėlė jam fizinį skausmą. Analizuojant šiuos parodymus matyti, jog jie sutampa esminėmis aplinkybėmis ir patvirtina, kad J. J. tyčia vieną kartą dūrė peiliu V. A. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. J. J. ir V. A. parodymus apie V. A. sužalojimo laiką ir mechanizmą visiškai patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1125/2019(05) nurodyti duomenys.

Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad nagrinėjamu atveju J. J. V. A. sužalojo jų abiejų nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tyčia durdamas V. A. peiliu.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad, kad J. J. nukentėjusiajam dūrė iš pykčio, nes nerado cigarečių. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pagrįsta jokiais neginčijamais byloje surinktais įrodymais. Tokią konflikto priežastį nurodė tik pats nukentėjusysis V. A.. Tuo tarpu kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad sukonfliktavo su V. A. ne dėl cigarečių, o dėl to, kad nukentėjusysis miegamajame papurškė dujų. V. A. neneigė, kad įvykio dieną namuose purškė priemonę nuo vabzdžių, tačiau, pasak jo, tai nebuvo konflikto tarp jo ir J. J. priežastis, t. y. V. A. pripažino patį purškimo faktą. Taigi, byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo nurodytas konflikto priežastis, aplinkybė, kad J. J. peiliu dūrė V. A. iš pykčio, nes nerado cigarečių, iš kaltinimo šalintina. Tačiau akivaizdu, jog J. J. V. A. peiliu dūrė jų tarpusavio konflikto metu, o konflikto priežastis šiuo atveju jokios reikšmės sprendžiant kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimą neturi.

Baudžiamoji byla aptariamoje dalyje perduota teismui J. J. kaltinant padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad jis durdamas peiliu V. A. pasikėsino pastarąjį nužudyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvusi L. J. šaukdama atsistojo tarp konflikto dalyvių bei išvarė J. J. lauk.

Kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, t. y. tai, jog į šį konfliktą įsikišo L. J., nurodė V. A., tačiau pastarasis nurodė nežinantis, ar J. J. taip elgdamasis norėjo jį nužudyti, ar tik sužaloti, taip pat nežino, ar, jei į konfliktą nebūtų įsikišusi L. J., J. J. būtų toliau prieš jį smurtavęs. Tuo tarpu kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai nurodė, jog jis, durdamas peiliu V. A. į petį tikslo pastarąjį nužudyti neturėjo, po įdūrimo jis iš karto nuo nukentėjusiojo atsitraukė ir daugiau jokių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko išimtinai savo valia, o šio įvykio metu L. J. apskritai buvo kitame kambaryje ir gulėjo lovoje, ir į jo su V. A. konfliktą nebuvo įsikišusi.

BK 22 straipsnio 1 dalyje pasikėsinimas padaryti nusikaltimą yra tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Tai reiškia, kad pasikėsinimas yra kryptinga, tikslinga veika, todėl gali būti padarytas tik tiesiogine apibrėžta tyčia – atlikdamas atitinkamus veiksmus kaltininkas turi siekti konkrečių nusikaltimo padarinių, pasikėsinimo nužudyti atveju – nukentėjusiojo mirties.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių abejonių nekeliančių kaltinamojo J. J. įvykio versiją – kad konflikto metu betarpiškai įvykio vietoje buvo tik jis ir nukentėjusysis – paneigiančių įrodymų, taip pat abejonių nekeliančių įrodymų, paneigiančių jo nurodytą tyčios kryptingumą – kad durdamas peiliu V. A. jis turėjo tyčią ne pastarąjį nužudyti, o tik sužaloti, teismas neturi pagrindo kaltinimo grįsti jokiais kitais įrodymais nepatvirtintais nukentėjusiojo parodymais, kad į šį konfliktą įsikišo L. J., ir juo labiau daryti išvadą, kad J. J. turėjo konkretų tikslą – V. A. nužudyti ir kad šio tikslo jis nepasiekė tik dėl L. J. veiksmų, t. y. kad jei L. J. nebūtų įsikišusi į konfliktą J. J. būtų toliau smurtavęs prieš V. A. iki kol būtų atėmęs pastarojo gyvybę, nes visos abejonės dėl nusikalstamos veikos kaltinamo asmens kaltės, kurių neįmanoma pašalinti, vertinamos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad aptariamo įvykio metu J. J., durdamas peiliu V. A., turėjo tiesioginę tyčią pastarąjį nužudyti ir kad tokio tikslo jis nepasiekė tik dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl daroma išvada, kad aptariamoje J. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje sudėties.

Tuo pačiu nustatytos įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje J. J. nusikalstamos veikos padarinių atžvilgiu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jo tyčia aiškiai buvo nukreipta į V. A. sužalojimą ar fizinio skausmo sukėlimą, tad durdamas vieną kartą virtuviniu peiliu nukentėjusiajam galimybę atsirasti įvairiems šios veikos padariniams jis numatė bendrai, jų nedetalizuodamas ir šiuo atveju jį tenkino bet kokie padariniai – tiek V. A. sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas, tiek ir jo mirtis, todėl jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusius padarinius.

Nukentėjusysis parodė, kad dėl J. J. jam padaryto sužalojimo jis juto fizinį skausmą, iš žaizdos stipriai bėgo kraujas, tačiau patvirtino ir tai, kad dėl sužalojimo medicininės pagalbos nesikreipė, po įvykio nebuvo nedarbingas, galėjo dirbti namuose ir darže. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad padarytas sužalojimas V. A. gyvybei pavojaus nesukėlė. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, dėl J. J. padaryto sužalojimo nustatyti V. A. sveikatos sutrikdymo masto nebėra jokios galimybės, tačiau neabejotina, kad J. J. padarytas sužalojimas V. A. sukėlė fizinį skausmą ir ši J. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Sutinkamai su BK 140 straipsnio 4 dalies nuostata, asmuo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas. 2019-11-27 V. A. papildomos apklausos metu išreiškė pageidavimą, kad dėl jo sužalojimo J. J. atžvilgiu būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir atsakytų už padarytą veiką (1 t. b.l. 82-83). Ši nukentėjusiojo apklausa laikytina jo skundu, todėl J. J. baustinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad L. J. mirė dėl jai padaryto kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimo su širdies kairio skilvelio pažeidimu, dėl ko įvyko ūminis vidinis nukraujavimas į krūtinės ertmę.

Kaltinamasis J. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu padaręs šią jam inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino visiškai. Jo nurodytą įvykio versiją, kad asmeninio konflikto metu, namo prieškambaryje (prieangyje) vieną kartą peiliu dūrė L. J. į kairįjį šoną ir taip ją nužudė, po to peilį numatė į patalpos kampą, visiškai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada, įvykio vietoje rasto peilio apžiūros duomenys, šio įvykio liudytojo V. A. parodymai, bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Iš šio garso įrašo akivaizdu, jog J. J. betarpiškai prieš nusikaltimo padarymą buvo nusiteikęs agresyviai L. J. atžvilgiu ir pastaroji dėl to jautė grėsmę.

Taigi, aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad L. J. mirė dėl J. J. jai padaryto durtinio-pjautinio sužalojimo peiliu.

J. J. parodė, kad dūrė sugyventinei, nes pastaroji skambino policijai, be to, jis nebegalėjo pakęsti L. J. rėkimo. J. J. nenurodė, kad kokie nors L. J. veiksmai būtų kėlę realią grėsmę jo sveikatai ar gyvybei, dėl kurių jis būtų turėjęs pagrindą gintis.

Kadangi kaltinamasis sugyventinei L. J. sužalojimą padarė durdamas peiliu į pavojingą gyvybei kūno vietą ir sužalodamas vidaus organus, akivaizdu, jog jis suprato, kad tokiu savo veiksmu kelia realų pavojų L. J. gyvybei. Atsižvelgiant į tai, kad gyvybei pavojingas sužalojimas padarytas vienu veiksmu, kad po padaryto sužalojimo J. J. iš karto iš namų pasišalino, kad nuo padaryto sužalojimo iki L. J. mirties praėjo nuo kelių iki keliolikos minučių, kad nepaneigta J. J. versija, jog jis manė, kad dėl jo padaryto sužalojimo L. J. galėjo būti išvežta į ligoninę, darytina išvada, kad nėra pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad jis durdamas peiliu L. J. nesiekė jos mirties, t. y. neturėjo tiesioginės tyčios ją nužudyti, o jį tenkino bet kokios iš jo veikimo atsirasiančios pasekmės, tame tarpe ir jos mirtis, kas reiškia, kad J. J. L. J. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Byloje yra visetas duomenų, kad kaltinamasis ir L. J. bendrai gyveno neįregistravę santuokos, vedė bendra ūkį, jų finansai buvo bendri. Taigi, J. J. nužudė savo šeimos narį, todėl jos veika ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas J. J. bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Teismas atsižvelgia, jog J. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus J. J. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Papildomai atsakomybę dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sunkina tai, kad šį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai patvirtina paties kaltinamojo ir V. A. parodymai) ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui, kadangi, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, blaivas jis nebūtų taip pasielgęs (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors V. A. nurodė, kad įvykio, kurio metu jam buvo durta peiliu, metu J. J. buvo neblaivus, tačiau jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra, todėl daroma išvada, kad J. J. atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimų padarymo metu J. J. buvo bedarbis, nebaustas administracine tvarka, tačiau būdamas anksčiau teistas, tame tarpe ir už smurtą prieš tą pačią L. J., charakterizuojamas neigiamai, kad labai sunkus tyčinis baigtas nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kad šiuo nusikaltimu buvo sukeltos neatitaisomas pasekmės – L. J. mirtis, kad nusikaltimas prieš V. A. padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia ir juo buvo sukeltos lengviausios BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Esant visoms šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju J. J. skirtinos BK 129 straipsnio 2 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas, savo dydžiu artimos sankcijose numatytam bausmių vidurkiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu J. J. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms (nesunkus ir labai sunkus nusikaltimai).

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarę būdamas neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos viešųjų darbų bausmės, o pastaroji bausmė, sutinkamai su BK 65 straipsnio nuostatomis, į laisvės atėmimą negali būti keičiama, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi ir 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pridėtina dalis Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės, galutinai paskiriant dvi bausmes.

Į bausmę įskaitytinas visas J. J. iki šio nuosprendžio priėmimo suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai spręsti, likimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį – tris mėnesius viešųjų darbų, paskirtų Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirti J. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų ir tris mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: telefonus „Nokia“ ir „Samsung“ grąžinti V. A., peilį, L. J. drabužius ir avalynę (marškinėlius, sportines kelnes, liemenėlę, kelnaites, šlepetes), vokus su nagais ir panagių turiniu, plaukais, krauju marlėje, biologine nuoplova nuo peilio geležtės, dėžę su 5 vokais su biologinių pėdsakų nuopjovomis, 4 stiklainiais su kvapų pėdsakais, voką su 5 plokštelėmis su rankų pėdsakais, voką su 10 cigarečių nuorūkų sunaikinti, sportinius batus ir 13,98 Eur grąžinti J. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.