Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1176-614/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-12
Bylos Nr.
2S-1176-614/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04258-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Autoerdvė“
Ieškovas
B. S.
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1176-614/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04258-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autoerdvė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės B. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. S. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovių akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ vienašališką elektros energijos tiekimo objektui – gyvenamam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančiam (duomenys neskelbiami), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančiam (duomenys neskelbiami), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančiam (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Objektas) – sutarties nutraukimą su ieškove neteisėtu, negaliojančiu ab initio.

2. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėtas ieškinys įpareigoti atsakoves atnaujinti ir užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą Objektui. Nurodė, kad elektros energijos tiekimas į Objektą yra būtinas, nes šiame Objekte ieškovė gyvena su nepilnamečiais vaikais. Nutraukus sutartį, atjungus elektros tiekimą buvo apsunkintas šeimos gyvenimas Objekte. Atjungus elektros energijos tiekimą į Objektą, pats gyvenimas Objekte tapo nebeįmanomas, yra daroma materialinė žala Objektui. Ieškovė neturi įsiskolinimų atsakovėms už teiktas paslaugas. Sąskaitos yra apmokamos laiku. Be to, ieškovė ir jos mažamečiai vaikai neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl elektros energijos tiekimo nutraukimas Objektui sukėlė grėsmę ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų sveikatai. Netiekiant elektros energijos ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai bus priversti išsikelti iš Objekto. Nepilnamečių vaikų gerovė yra viešasis interesas, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir taip užtikrintas elektros energijos tiekimas į Objektą bei apsaugota nepilnamečių vaikų gerovė, viešasis interesas. Tenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, teismas pripažintų atsakovių atliktą elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimą neteisėtu, sutartis būtų galiojanti ir elektros energijos tiekimas Objekte būtų užtikrintas. Tačiau šiuo atveju dėl neteisėtų atsakovių veiksmų akivaizdžiai ieškovei trukdoma naudotis Objektu, siekiama ieškovę iškeldinti iš Objekto be jokio teisinio pagrindo atjungiant elektros energijos tiekimą ir sudarant situaciją, kurioje naudojimasis Objektu tampa neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovės B. S. reikalavimų užtikrinimui įpareigoti atsakoves UAB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Ignitis“ atnaujinti ir užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą objektui, esančiam (duomenys neskelbiami).

4. Teismas sprendė, kad ieškinio faktinis pagrindas yra suformuluotas tinkamai. Taigi pareikšti reikalavimai laikytini tikėtinai pagrįstais.

5. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje įvestais duomenimis teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad šiuo metu dėl Objekto vyksta teisminiai ginčai. UAB „Autoerdvė“ nuo 2021 m. birželio 8 d. yra naujoji Objekto savininkė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-2490-967/2021 ieškovės B. S. ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti antstolio I. G. 2021 m. birželio 8 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-8-23339, pagal kurį Objektą įsigijo UAB „Autoerdvė“, negaliojančiu, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į Objektą, atmetė. Šis sprendimas už akių nėra įsiteisėjęs. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1159-1099/2022 pagal ieškovės UAB „Autoerdvė“ ieškinį atsakovams B. S., I. Č., O. Č. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

6. Teismas nurodė, kad pareikštu reikalavimu dėl atsakovių UAB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Ignitis“ vienašališko elektros energijos tiekimo Objektui sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ieškovė siekia, kad būtų tinkamai užtikrintas elektros energijos tiekimas Objektui. Ieškovė nurodė, kad atsakovės nuo 2022 m. vasario mėn. vienašališkai nutraukė elektros energijos tiekimą į Objektą, nors atsakovėms ir buvo pateikti dokumentai, kad dėl Objekto nuosavybės teisių vyksta ginčas tarp UAB „Autoerdvė“ ir ieškovės. Ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – kad iki ginčo išsprendimo iš esmės Objekte būtų atnaujintas ir užtikrintas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas. Tiek iš ieškovės pateiktų dokumentų, tiek iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje įvestų duomenų matyti, kad Objekte ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku ir kitu šeimos nariu.

7. Iš pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku vis dar gyvena UAB „Autoerdvė“ įsigytame Objekte ir nesutinka išsikraustyti, vyksta ginčas dėl Objekto, į kurį turėtų būti tiekiama elektros energija, valdymo, nuosavybės teisių. Elektros energijos tiekimo į Objektą atjungimas iš esmės pablogina gyvenimo gyvenamosiose patalpose sąlygas. Kad būtų užtikrinta, jog nebūtų padaryta neproporcinga žala ieškovės šeimos interesams, spręstina, kad yra pagrindas procesinėmis priemonėmis užtikrinti ieškovės šeimos interesų, susijusių su tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, apsaugą iki pareikštų reikalavimų išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtų nukreiptos tiek į nepilnamečio vaiko interesų, susijusių su tinkamomis gyvenimo sąlygomis, užtikrinimą, tiek į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

9. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatleidžia ieškovės nuo pareigos tinkamai vykdyti prievolę atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Jeigu ieškovė teisminio proceso eigoje iš esmės pažeistų šią prievolę, atsakovės turės teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Trečiasis asmuo UAB „Autoerdvė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir ieškovės B. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodė:

10.1. ieškovė sąmoningai klaidina teismą, ieškinyje nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad ji nuolat moka už suvartotą elektros energiją ir neturi įsiskolinimų. Objekte, esančiame (duomenys neskelbiami), paskutinį kartą deklaruoti suvartotos elektros energijos rodmenys: dieninės skalės deklaruotas rodmuo – 11 262 kWh; naktinės skalės deklaruotas rodmuo –13024 kWh. 2022 m. vasario 17 d. atlikto patikrinimo metu yra nustatyta, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbiami), suvartotos elektros energijos rodmenys yra: dieninės skalės fiksuotas rodmuo – 13 813 kWh; naktinės skalės fiksuotas rodmuo – 15 735 kWh. 2022 m. vasario 28 d. UAB „Autoerdvė“ vardu buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbiami) bendrai 1294,66 Eur sumai. Pažymėjo tai, kad ieškovė neneigia, kad nuolat gyvena UAB „Autoerdvė“ priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbiami), vadinasi ieškovė kartu su šeima naudojasi elektros energija, tačiau už suvartotą elektros energiją nemoka. Nuo 2021 m. birželio 8 d. UAB „Autoerdvė“ yra sumokėjusi 194,34 Eur sumą už naudojamos elektros energijos, kuria naudojasi ieškovė su šeima, skirstymą. Šios faktinės aplinkybės paneigia ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus, kad ieškovė neva įsiskolinimų už suvartotą elektros energiją neturi;

10.2. UAB „Autoerdvė“ yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbiami), savininkė nuo 2021 m. birželio 8 d., UAB „Autoerdvė“ nuosavybės teisės į turtą, kuriame gyvena ieškovė su šeima, nėra panaikinta. Ieškovė šiuo metu gyvena UAB „Autoerdvė“ gyvenamajame name be jokio teisėto pagrindo – iškovė nėra nei turto savininkė, nei turto nuomininkė, taip pat nėra sudaryta ir minėto turto panaudos sutartis. 2021 m. birželio 8 d. tarp UAB „Autoerdvė“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartis Nr. (duomenys neskelbiami) dėl paslaugų teikimo objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbiami). 2021 m. birželio 8 d. elektros energijos tiekimo sutartis, sudaryta su ieškove buvo nutraukta. Ieškovė naujos sutarties su AB „Energijos skirstymo operatorius“ nesudarė ir nuo 2021 m. birželio 8 d. ieškovė naudojasi gyvenamajam namui tiekiama elektros energija, tačiau už suvartotą elektros energiją nemoka. Tuo tarpu UAB „Autoerdvė“ nuolat moka už gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbiami), teikiamą elektros energiją pagal Elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartį Nr. (duomenys neskelbiami). Pažymėjo tai, kad atsakovės nutraukė elektros energijos tiekimo sutartį su ieškove dar 2021 m. birželio 8 d., tuo tarpu elektros energijos tiekimas objektui, kuriame gyvena ieškovė, buvo nutrauktas 2022 m. vasario 17 d. konstatavus, kad ieškovė nemoka už suvartotą elektros energiją ir yra įsiskolinimas. Vertinant ieškovės veiksmus, kuriuos jis atliko kitose civilinėse bylos, akivaizdu, kad ieškovė nelaiko elektros energijos sutarties nutraukimą neteisėtu, nes nuo 2021 m. birželio 8 d. nutraukus elektros energijos tiekimo sutartį ieškovė nesiėmė jokių veiksmų šiam atsakovių veiksmui apskųsti, o šį klausimą iškėlė tik 2022 m. vasario 24 d., po to, kai elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dėl susidariusio įsiskolinimo už suvartotą elektros energiją. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ne kartą buvo įspėta ir dėl elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimo ir dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, tačiau jokių veiksmų savo prievolių tinkama įgyvendinimui nesiėmė – ieškovė reikalauja savo teisių užtikrinimo, tačiau pati nevykdo prievolių ir nemoka už suvartojamą elektros energiją. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 179 punkte nustatyta, kad vartotojo ir tiekėjo ar operatoriaus ginčai nagrinėjami Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Vartotojų skundai nagrinėjami Energetikos įstatymo 34¹ straipsnyje nustatyta tvarka (Taisyklių 180 p.);

10.3. UAB „Autoerdvė“ neturi pareigos išlaikyti ieškovės ir jos vaiko, tuo labiau mokėti už jos ieškovės naudojamus elektros energijos išteklius. Įgyvendindama savo kaip savininko teises, UAB „Autoerdvė“ kreipėsi į atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, kadangi UAB „Autoerdvė“ elektros energija objekte, esančiame (duomenys neskelbiami), nesinaudoja, tačiau yra priversta mokėti mokesčius už ieškovės vartojamą elektros energiją. UAB „Autoerdvė“ kaip turto savininkės prašymas nutraukti elektros energijos tiekimą į jai nuosavybės teise priklausantį pastatą yra pagrįstas bei teisėtas, be to, yra nustatyta, kad ieškovė už suvartotą elektros energiją nemoka, todėl elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas pagrįstai;

10.4. ieškovės reikalavimas, pareikštas atsakovėms, yra elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu. Jeigu teismas tenkintų tokį reikalavimą, tai būtų konstatuota, kad atsakovės nutraukė sutartį su ieškove neteisėtai, tačiau šio reikalavimo patenkinimo atveju ieškovei neatsiras teisė į elektros energijos tiekimo sutarties pratęsimą objekte (duomenys neskelbiami), nes ieškovė nėra objekto savininkė, nuomininkė, neturi jokio teisėto pagrindo valdyti šį turtą. Vadinasi, teismui konstatavus, kad atsakovės galimai neteisėtai nutraukė sutartį su ieškove, ieškovei viso labo atsirastų tik teisė į žalos atlyginimą, jeigu jai buvo padaryta žala. UAB „Autoerdvė“ laiko, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurias taikė pirmosios instancijos teismas, neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl turi būti nedelsiant panaikintos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: 2022 m. vasario 17 d. atlikto patikrinimo aktą; 2022 m. vasario 28 d. UAB „Autoerdvė“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbiami) bendrai 1294,66 Eur sumai; PVM sąskaitos faktūros už Objekte suvartotą elektros energiją nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2022 m. kovo 2 d.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad naujų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu ir šalys turėjo galimybę su jais susipažinti, apeliantės pateiktus įrodymus prie bylos prijungia ir juos vertins kartu su kitais įrodymais.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės B. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

16. Pažymėtina, jog teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.

17. Teisės doktrinoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Šiuo atveju ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl pripažinimo (prašo pripažinti atsakovių vienašališką elektros energijos tiekimo objektui – gyvenamam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančiam (duomenys neskelbiami), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančiam (duomenys neskelbiami), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančiam (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Objektas) – sutarties nutraukimą su ieškove neteisėtu, negaliojančiu ab initio). Pagal pareikštus ieškinius dėl pripažinimo paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Dėl šios priežasties pripažintina, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti teismo galimo sprendimo vykdymą pagal ieškinyje išdėstytą reikalavimą neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir paskirties. Nustačius, jog šiuo atveju prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su ieškinio reikalavimu ir neužtikrina būsimo teismo sprendimo, jei šis reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymo, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad šiuo atveju ne UAB „Autoerdvė“, kuriai priklauso ginčo objektas, turi pasirūpinti atsakovės nepilnamečio vaiko gerove, o pati ieškovė ir ši pareiga neturi būti perduota kitam asmeniui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog aktualiu laikotarpiu būtų mokėjusi už naudotą elektros energiją, o trečiojo asmens kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kad ieškovė už suvartotą elektros energiją nemoka.

19. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Apeliantė prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą.

22. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

trečiojo asmens UAB „Autoerdvė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės B. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Eglė Surgailienė