- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-557-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03127-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- E. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. S. pateikė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, prašydama padidinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3395-465/2007 iš atsakovo E. S. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki 303,50 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2020 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
3. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
4. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė I. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
6. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pagrindinis ginčas, kuriam taikytinos MĮ 20 straipsnio 1 punkto nuostatos yra išspręstas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3395-465/2007. Nurodytu sprendimu santuoka tarp ieškovės ir atsakovo, sudaryta (duomenys neskelbtini), buvo išbraukta iš apskaitos civilinės metrikacijos skyriuje, buvo nustatyta nepilnamečio sūnaus E. S. gyvenamoji vieta su vaiko motina ir nustatytas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,36 Eur), kurį atsakovas turėjo mokėti kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
7. Pažymėjo, kad atsakovas gera valia nemokėjo teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui, dėl ko susidarė daugiau nei 9 000 Eur skola ir ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolius dėl išlaikymo priverstinio išieškojimo. Šių aplinkybių patvirtinimui buvo pateikta patvarkymo vykdomojoje byloje kopija. Pateikti įrodymai patvirtina, kad mediacija su atsakovu neįmanoma dėl atsakovo pozicijos vaiko išlaikymo klausimu. Kadangi antstolis, vykdydamas įsiteisėjusi teismo sprendimą, nepajėgė paveikti atsakovo įstatymo suteiktomis prievartos priemonėmis, tai mediatorius negalės nieko pakeisti.
8. Teigė, kad papildomos mediacijos taikymas užvilkins klausimo dėl išlaikymo padidinimo sprendimą bei sudarys papildomas išlaidas ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį ieškovei nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
12. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo dydžio, kuris buvo priteistas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3395-465/2007, pakeitimo, jo padidinimo. Nurodytas ginčas priskiriamas šeimos ginčams, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Taigi ginčui taikoma privalomoji mediacija.
15. MĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodyto straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
16. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nemoka nepilnamečiam vaikui išlaikymo, priteisto Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas nesutinka pasinaudoti privaloma mediacija.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, penkiolika darbo dienų terminas pareikšti sutikimą dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 5 dalis) neužvilkins klausimo dėl išlaikymo padidinimo sprendimo.
18. MĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai mediatorių privalomajai mediacijai iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka, mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Taigi privalomoji mediacija nesudarys papildomų išlaidų ieškovei.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.