Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja V. Z. kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. spalio 23 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00102 ir Nr. PNSSP-20-191023-00103 įvykdymo terminą iki 2021 m. vasario 28 d.

Prašyme nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) darbuotojas 2019 m. rugpjūčio 20 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. surašė patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. FAK-1762-(15.2) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad apie 2000 metus žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas sandėlis pailgintas apie 1,03 m į šiaurės vakarų pusę daugiau nei numatyta projekto „Sandėlio rekonstravimas įrengiant baldų dirbtuves (duomenys neskelbtini)“, kuriam Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1999-04-27 išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 261-3-99. Apie 1,6 m sandėlio patenka į valstybinę žemę. Taip pat nustatyta, kad projekte sandėlio stogas numatytas dvišlaitis, o pastatytas trišlaitis (trečias šlaitas į šiaurės vakarų pusę). Atsižvelgiant į tai sandėlis rekonstruotas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Valstybinėje žemėje už sklypo ribų pastatyta apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvora, kurios dalis iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio sklype), dalis iš šiaurės vakarų pusės apie 68 m ilgio ir dalis iš pietryčių pusės apie 1,54 m ilgio, bei kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio tvoros dalis pastatyta iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m ilgio. Kita apie 1,8 m aukščio dalis tvoros iš pietvakarių ir pietryčių pusės apie 50,7 m ilgio pastatyta už sklypo ribos. Tvoros pastatytos ne pagal projekto sprendinius. Dalis betoninės aikštelės (aikštelės plotas apie 28 kv. m) ties sandėlio vartais patenka į valstybinę žemę.

Statybos inspekcijos pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2019 m. spalio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-1910117-00103 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas 1), kuriame konstatavo, kad sandėlis (duomenys neskelbtini), rekonstruojant pailgintas apie 1,03 m (daugiau nei numatyta projekte) į šiaurės vakarų pusę, kur apie 1,6 m sandėlio patenka į valstybinę žemę. Sandėlio stogas projekte numatytas dvišlaitis, o pastatytas trišlaitis (trečias šlaitas į šiaurės vakarų pusę). Taip pat 2019 m. spalio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-1910117-00104 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas 2), kuriame konstatavo, kad valstybinėje žemėje už sklypo ribų (duomenys neskelbtini), pastatyta apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvora, kurios dalis iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio žemės sklype (duomenys neskelbtini)), dalis iš šiaurės vakarų pusės apie 68 m ilgio ir dalis iš pietryčių pusės apie 1,54 m ilgio, bei kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio tvoros dalis pastatyta iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m ilgio. Pažeisti esminiai projekto sprendiniai, reikalingas naujas statybos leidimas ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimas.

Statybos inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjai 2019 m. spalio 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00102 (toliau – Nurodymas 1), kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 23 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Išardyti valstybinėje žemėje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iš šiaurės vakarų pusės apie 1,03 m pastatyto sandėlio dalį, kuri pastatyta nukrypstant nuo projekto sprendinių (per visą sandėlio plotį), bei performuoti sandėlio stogą iš trišlaičio į dvišlaitį, kaip numatyta projekte (šiaurės vakarų pusėje). Taip pat surašė ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00103 (toliau – Nurodymas 2), kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 23 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini), pastatytą apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvorą: dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio žemės sklype (duomenys neskelbtini)); dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 68 m; dalį tvoros iš pietryčių pusės apie 1,54 m; kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio dalį tvoros iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m. Iš viso apie 114,3 metro tvoros. Nugriovus tvorą sutvarkyti statybvietę. Statinys laikomas nugriautu, kai pašalinamos visos konstrukcijos ne mažiau kaip 0,5 m po žeme.

Statybos inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir tenkindama pareiškėjos 2020 m. vasario 17 d. prašymą pratęsti Nurodymo 1 ir Nurodymo 2 įvykdymo terminą, 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. SDPN-20-200221-00008 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – Sprendimas 1) bei 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. SDPN-20-200221-00007 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ (toliau – Sprendimas 2) Nurodymo 1 ir Nurodymo 2 įvykdymo terminus pratęsė iki 2020 m. liepos 23 d. V. Z. su pareiškimu pratęsti terminą kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, nepraleidusi nustatytų terminų, t. y. dar nepasibaigus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti V. Z. prašymą kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ir išaiškino, kad su prašymu reikėtų kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Prašyme pažymėta, kad V. Z. neprivalėjo padaryti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Tačiau, kilus ginčui, ji užsakė atlikti naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir pažymėti žemės sklypo ribas pagal šiuos kadastrinius matavimus. Kadastriniai matavimai buvo atlikti, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius nesutiko, kad kadastro duomenų nustatymo darbai būtų tęsiami pagal matininko pateiktą situacijos brėžinį. Atsižvelgiant į tai, kad V. Z. inicijavo pakartotinių kadastrinių matavimų procedūrą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra įpareigota išnagrinėti Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo prašymą nustatyti žemės sklypo ploto skirtumo priežastis ir pateikti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projekte būtinumo, patikslinti duomenys turi būti įregistruoti vietovės kadastriniame žemėlapyje, tik tuomet bus galima spręsti, ar V. Z. statiniai ir pastatas yra užėmę valstybinę žemę ir kokį plotą. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl privalomųjų nurodymų terminų pratęsimo, ji prašė atsižvelgti į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2020 m. rugsėjo 27 d. pateikė išvadą Kauno miesto savivaldybei dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje pagal patikslinto detaliojo plano sprendinius.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismo prašė pareiškėjos V. Z. prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Statybos inspekcija 2019 m. rugpjūčio 20 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. surašė patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. FAK-1762-(15.2) (b. l. 68–87).

Statybos inspekcijos pareigūnas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2019 m. spalio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-1910117-00103, kuriame konstatavo, kad sandėlis (duomenys neskelbtini), rekonstruojant pailgintas apie 1,03 m daugiau nei numatyta projekte į šiaurės vakarų pusę, kur apie 1,6 m sandėlio patenka į valstybinę žemę. Sandėlio stogas projekte numatytas dvišlaitis, o pastatytas trišlaitis (trečias šlaitas į šiaurės vakarų pusę). Taip pat 2019 m. spalio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-1910117-00104, kuriame konstatavo, kad valstybinėje žemėje už sklypo ribų (duomenys neskelbtini), pastatyta apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvora, kurios dalis iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio žemės sklype (duomenys neskelbtini)), dalis iš šiaurės vakarų pusės apie 68 m ilgio ir dalis iš pietryčių pusės apie 1,54 m ilgio, bei kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio tvoros dalis pastatyta iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m ilgio. Pažeisti esminiai projekto sprendiniai, reikalingas nauja statybos leidimas ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimas (b. l. 133–138).

Statybos inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjai 2019 m. spalio 23 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00102, kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 23 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Išardyti valstybinėje žemėje, už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), iš šiaurės vakarų pusės apie 1,03 m pastatyto sandėlio dalį, kuri pastatyta nukrypstant nuo projekto sprendinių (per visą sandėlio plotį), bei performuoti sandėlio stogą iš trišlaičio į dvišlaitį taip, kaip numatyta projekte (šiaurės vakarų pusėje) (b. l. 14–19). Taip pat surašė ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191023-00103, kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 23 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribų (duomenys neskelbtini), pastatytą apie 2,2 m aukščio akmenų ir metalinių segmentų tvorą: dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 1,25 m ilgio (ir apie 4,2 m ilgio žemės sklype (duomenys neskelbtini)); dalį tvoros iš šiaurės rytų pusės apie 68 m; dalį tvoros iš pietryčių pusės apie 1,54 m; kintamo nuo 1,05 m iki 3,2 m aukščio dalį tvoros iš šiaurės vakarų pusės apie 39,3 m. Iš viso apie 114,3 metro tvoros. Nugriovus tvorą sutvarkyti statybvietę. Statinys laikomas nugriautu, kai pašalinamos visos konstrukcijos ne mažiau kaip 0,5 m po žeme (b. l. 121–126).

Statybos inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi ir tenkindama pareiškėjos 2020 m. vasario 17 d. prašymą pratęsti Nurodymo 1 ir Nurodymo 2 įvykdymo terminą, 2020 m. vasario 21 d. Sprendimu 1 bei 2020 m. vasario 21 d. Sprendimu 2 Nurodymo 1 ir Nurodymo 2 įvykdymo terminus pratęsė iki 2020 m. liepos 23 d. (b. l. 20–26, 127–129).

„Liteko“ duomenys patvirtina, kad į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus pratęsti termino pareiškėja pirmą kartą kreipėsi 2020 m. liepos 20 d., tačiau 2020 m. liepos 27 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos V. Z. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ji su prašymu turėtų kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (b. l. 37). Į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus V. Z. kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 1–4).

Ginčo teisinius santykius, susijusius su reikalavimo vykdymo termino pratęsimu, reglamentuoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos. Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, kurį Statybos inspekcija, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir t. t.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Taigi, paminėtas teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjui teisę kreiptis į atsakovą, o vėliau ir į teismą dėl termino pratęsimo, tačiau tokio klausimo išsprendimas siejamas su įstatyme apibrėžtomis svarbiomis ir tik su atliekamomis procedūromis susijusiomis priežastimis, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir taip pat pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1– dalių nuostatas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT. Į LVAT išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai, kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju – tai, kas yra pasibaigę, bet gali būti atnaujinama aplinkybėmis, paprastai nepriklausančiomis nuo suinteresuoto asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013). Lingvistinis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio aiškinimas bei šios teisės normos sukūrimo tikslo įvertinimas duoda pagrindą padaryti išvadą, kad minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Iš to plaukia, kad ginčo situacijoje turi būti taikoma bendra imperatyvi taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (naikinamasis terminas). Teisės aktai taip pat nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui arba Statybos inspekcijai nebetenka juridinės prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Paminėtos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, jog Privalomojo nurodymo įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja 2 elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) iki 6 mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į Statybos inspekciją ir prašyti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Statybos inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012). Iš nurodytų nutarčių turinio matyti, kad LVAT jurisprudencijoje suformuota vienareikšmiška pozicija šios situacijos teisės aktų aiškinimo ir taikymo prasme.

Įvertinęs, kad pareiškėjai konkretus Statybos inspekcijos nustatytas 6 mėnesių terminas Nurodymui 1 ir Nurodymui 2 įvykdyti buvo pratęstas dar 3 mėnesiams – iki 2020 m. liepos 23 d., tačiau pareiškėja prašymą pratęsti šį terminą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateikė tik 2020 m. rugpjūčio 10 d., teismas daro išvadą, kad Nurodymo 1 ir Nurodymo 2 pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl jų pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (tai naikinamasis terminas), jo atnaujinimas ir pratęsimas iš esmės negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1532/2014). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos kreipimasis į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu terminui pratęsti, nepraleidus nustatytų terminų, t. y. dar nepasibaigus Nurodymų įvykdymo terminui, o Kauno apylinkės teismui 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakius priimti V. Z. prašymą kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nesudaro pagrindo išvadai, kad V. Z. į teismą kreipėsi nepraleidusi Nurodymų įvykdymo termino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjos nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių ji praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Nurodymo 1 ir Nurodymo 2 įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjos prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Statybos inspekcijos prašymas įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos netenkintinas, nes, teisėjų kolegijos nuomone, jos teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas įtakos neturės (ABTĮ 46 str. 2 d.).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir Statybos inspekcijos argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. Z. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.