Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

nukentėjusiajai, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei L. R. , jų atstovei advokatei Angelei Fominienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės L. R. ir nuteistojo O. O. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo O. O. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;pagal BK 144 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir O. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir O. O. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal BK pagal 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;pagal BK 144 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Š. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš Š. P. ir O. O. solidariai priteista 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai L. R. , o nuteistiesiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį subsidiariai priteista atlyginti iš jų tėvų D. V. , R. P. , L. J. P.

Iš Š. P. ir O. O. solidariai priteista 14 967,50 Lt (keturiolika tūkstančių devyni šimtai šešiasdešimt septyni litai penkiasdešimt centų) Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006-06-01, laikotarpiu nuo 22 val. iki 22 val. 55 min., Nemuno upės pakrantėje, apie 150 metrų atstumu nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, siekdami užvaldyti svetimą turtą, paniekindami elementarias moralės ir elgesio taisykles, įžūliais veiksmais tyčiodamiesi iš E. R. , tyčia bendrais veiksmais sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis, kojomis bei pneumatiniu pistoletu „IŽ-40“, Nr. E20131 jam į galvą, sprandą, krūtinę, nugarą, prievarta tempė jį žeme, tuo padarė jam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, kaktoje, su sunkiu galvos smegenų sukrėtimu, galvos smegenų paburkimu, sukėlusį komą, kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, odos nubrozdinimus sprande, krūtinėje, nugaroje, pjautines žaizdas nugaroje, išangės plyšimą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos sumušimo su sunkiu galvos smegenų sukrėtimu, galvos smegenų paburkimu, sukėlusio komą, kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Po to Š. P. ir O. O. pagrobė E. R. priklausantį turtą - mobilojo ryšio telefoną „Nokia 351 Oi“, 200 litų vertės, rankinį laikrodį „Philip Persio Quartz“, 50 litų vertės, raktų pakabuką-šratinuką, 10 litų vertės, pinigus-5 litus, tuo būdu bendrininkų grupe vartodami fizinį smurtą pagrobė svetimą 265 litų vertės turtą. Taip pat jie, tęsdami nusikalstamą veiką, nurengė ir išmėtė E. R. drabužius, paguldė nukentėjusįjį Nemuno upėje, po ko Š. P. apšlapino E. R. galvą, apipylė jo galvą degtine, taip dėl savanaudiškų ir chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Taip pat Š. P. ir O. O. tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, po to, kai bendrais veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė E. R. sveikatą ir nurengė nuo jo drabužius, dėl patirtų sužalojimų nesąmoningą nukentėjusįjį paguldė Nemuno upėje, tuo sukėlė grėsmę jo gyvybei, nukentėjusiajam nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą.

Civilinė atsakovė R. P. atsikirtime į apeliacinę skundą prašo netenkinti nukentėjusiosios L. R. apeliacinio skundo. Mano, jog jos sūnui Š. P. paskirta bausmė nėra per švelni, jis suprato savo kaltę, labai gailisi padaręs nusikaltimą, anksčiau nebuvo padaręs jokių nusižengimų ir neteistas. R. P. nesutinka su skundo teiginiais, jog sūnus vartoja alkoholį, juo labiau narkotikus, mano, jog tai nukentėjusioji nurodė siekdama, kad teismas jam paskirtų griežtesnę bausmę. Jos nuomone, sūnus daugiau tokių klaidų nedarys.

Nuteistojo O. O. , nukentėjusiosios, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės L. R. skundai atmetami. Kauno apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl nuteistiesiems O. O. ir Š. P. neteisingai nustatytos pataisos namų rūšies (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeidamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. O. O. ir Š. P. kaltė padarius BK 180 str. 1 d., BK 135 str. 2 d. 8 p., 135 str. 2 d. 9 p. bei 144 str. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik paduotų apeliacinių skundų ribose. Kadangi apeliantai neginčija faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikacijos, įrodymų vertinimo bei civilinių ieškinių, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau - BVK) numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos, o pataisos įstaigos rūšį nustato teismas, remdamasis BK 50 str. (BVK 62 str., 63 str.). BVK 77 str. numatyta, kad už nusikaltimų padarymą nepilnamečiai bausmę atlieka nepilnamečių pataisos namuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji Š. P. , gim. 1989-12-24, ir O. O. , gim. 1990-02-16, nusikaltimo padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu apygardos teisme buvo nepilnamečiai. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai jiems laisvės atėmimo bausmes nustatė atlikti pataisos namuose, nors turėjo nustatyti nepilnamečių pataisos namuose. Tai yra svarbu, nes neteisingas pataisos įstaigos rūšies nustatymas turi reikšmės bausmės atlikimui. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės pataisos įstaigos rūšį, todėl ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

O. O. ir Š. P. nusikalstamas veikas, už kurias nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdami nepilnamečiai. Nuteistieji nusikalstamų veiksmų metu iš tikrųjų buvo 16 metų amžiaus. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimus reguliuoja BK VIII skyriaus „Bausmės skyrimas“ bei XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybė ypatumai“ nuostatos. Jos yra tokios: BK 91 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. Remiantis BK 54 str. 1, 2 d. teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, nepilnamečiui skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). BK 91 str. 3 d. nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į tai, kad BK 135 str. 2 d. 8 ir 9 p. numatyti nusikaltimai yra labai sunkūs, BK 180 str. 1 d. numatytas nusikaltimas - apysunkis, BK 144 str. - nesunkus. Šie nusikaltimai yra tyčiniai, plėšimas - savanaudiškas nusikaltimas. Apygardos teismas įvertino tai, kad nuteistieji nusikalstamais veiksmais E. R. sukėlė sunkias pasekmes - sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizines kančias ir skausmą, pažeminimą, dėl to nukentėjusiajam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 2008-07-08, taip pat tai, kad buvo kėsintasi ne tik į asmens sveikatą, bet ir turtą, įvykio metu naudotą įrankį, motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas O. O. ir Š. P. teisingai ir pagrįstai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė terminuotą laisvės atėmimą. Teismas pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie nusikaltimus padarė būdami nepilnamečiai. Sunkinančiomis nuteistųjų atsakomybę aplinkybėmis nuteistiesiems teismas pripažino tai, kad nusikaltimai buvo padaryti bendrininkų grupe bei nusikaltimus jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad nuteistieji nusikaltimą padarė apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, t. y. nuo „žolės“ rūkymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai šios aplinkybės nepripažino jų atsakomybę sunkinančia. Apygardos teismas, skirdamas bausmę, įvertino Š. P. asmenybę - neteistas, administracine tvarka nebaustas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad Š. P. yra padaręs teisės pažeidimų, tačiau nuo atsakomybės atleistas. Iš bylos medžiagos matyti, jog veiką, kuri atitinka BK 187 str. 1 d. numatytos veikos požymius, jis padarė nesulaukęs amžiaus, nuo kurio asmuo atsako už minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, todėl baudžiamasis procesas buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu. Tai negali būti vertinama kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl vertindamas Š. P. asmenybę teismas turėjo nurodyti, jog jis atsižvelgė į tai, kad jis nesulaukęs įstatymo numatyto baudžiamosios atsakomybės amžiaus, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau atsakomybėn nebuvo patrauktas (t. 2, b. l. 60, 76).

Teismas Š. P. pagal BK 180 str. 1 d. už plėšimą paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, pagal 135 str. 2 d. 8 p. ir 9 p. už sunkų kūno sužalojimą atitinkamai paskyrė po ketverius metus laisvės atėmimo, pagal 144 str. - vienerius metus laisvės atėmimo. Turint galvoje, kad teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į BK 91 str. 3 d. nuostatą, Š. P. už visas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes įstatymo sankcijos ribose. Apygardos teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimdamas švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog skirdamas Š. P. bausmę teismas teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, paskyrė teisingas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas bei teisingai jas subendrino. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas įvertino tai, kad nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio, pripažindamas šią aplinkybę Š. P. atsakomybę sunkinančia, taip pat tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę, kad nusikalstamas veikas padarė tyčiodamasis iš nukentėjusiojo, taip sukėlė jam kančias ir pažeminimą. Teismas nuosprendyje ne tik pažymėjo, jog nusikaltimais padarytos sunkios pasekmės, bet atkreipė dėmesį į tai, jog jos E. R. sveikatai ilgalaikės, nes jis šiuo metu yra neįgalus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad O. O. teistas du kartus, teistumai neišnykę, nusikaltimus padarė praėjus trumpam laiko tarpui po paskutinio teistumo ir nuosprendžio priėmimo bei bausmės vykdymo metu, charakterizuojamas neigiamai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas, skirdamas O. O. bausmę, taip pat teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes bei teisingai jas subendrino. Teisėjų kolegijos nuomone, dar kartą vertinant tas pačias nukentėjusiosios skunde nurodytas aplinkybes O. O. griežtinti bausmę nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios skundo argumentais, kad nuteistųjų nusikalstami veiksmai įrodo jų negailestingumą, beširdiškumą ir ciniškumą, tačiau tai taip pat nėra pakankamas pagrindas jiems griežtinti bausmes, nes smurtiniai nusikaltimai daugeliu atvejų yra tokio pobūdžio. Tai, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras prašė skirti griežtesnes bausmes, nėra pagrindas nuteistiesiems jas griežtinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio proceso metu prokuroras prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o nukentėjusiosios skundą atmesti. Pažymėtina, kad prokuroras tik prašo teismo skirti atitinkamą bausmę, tačiau išimtinę teisę parinkti bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį turi teismas baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose.

Tai, kad O. O. gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nėra pakankamas pagrindas švelninti bausmę, kadangi jis nevisiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, duodamas parodymus neatskleidė visų faktinių aplinkybių, stengėsi sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad jis nepakankamai kritiškai vertina savo elgesį ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigaili. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apygardos teismas minėtos aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, Š. P. ir O. O. skirdamas bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, paskirtos bausmės yra teisingos, jos atitinka padarytų veikų pavojingumą bei nuteistųjų asmenybes, jų švelninti ar griežtinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria O. O. ir Š. P. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose. Nuteistiesiems O. O. ir Š. P. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo O. O. ir nukentėjusiosios, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą bei civilinės ieškovės L. R. apeliacinius skundus atmesti.