Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2019-12-22, apie 4.50 val., Jonavos g. 1 B, Kaune, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiam V. L. į kairį skruostą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. S. teisme kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad 2019-12-22, galimai apie 3.20 val., jis kartu su savo broliais D. S. ir A. S. išėjo iš naktinio klubo (duomenys neskelbtini) Išėję iš šio klubo nuėjo iki greito maisto užkandinės, esančios Jonavos g. 1, Kaune, kadangi čia yra taksi stotelė ir jie ketino važiuoti namo. Šioje vietoje stovėjo kažkokie jaunuoliai su kuriais jie pradėjo konfliktuoti. Prisimena, kad pasižiūrėjo į A. S. pusę ir pamatė, kaip jis krenta ant žemės. Tada jis skubiai pribėgo prie savo brolio A. ir instinktyviai arčiausiai jo buvusiam žmogui sudavė kumščiu į veidą. Tą pačią akimirką iš karto buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Sunkiai prisimena įvykio aplinkybes, kadangi buvo neblaivus. Ar tas vaikinas, kuriam jis vieną kartą sudavė į veidą dalyvavo šiame konflikte ar ne, jis nežino. Labai gailisi, kad nepažįstamam vaikinui sudavė į veidą. Su ieškiniu sutinka tik iš dalies.

Kaltinamajam E. S. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš nukentėjusio V. L. parodymų matyti, kad 2019-12-22, apie 3.30 val. jis vienas atėjo į kebabinę (duomenys neskelbtini) esančią Jonavos g. 1, Kaune, kur užsisakė maisto. Belaukdamas užsakyto maisto pastebėjo, kad lauke prie kebabinės tarp jam nepažįstamų asmenų vyksta muštynės, buvo atvykę policijos pareigūnai, ant grindinio gulėjo nepažįstamas vyras, šalia buvo du nepažįstami agresyvūs vyrai. Su šiais vyrais bendravo policijos pareigūnai. Jam ramiai stovint šalia, vienas iš šių vyrų be jokios priežasties jam sudavė kumščiu į kairį skruostą, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Pastarasis vyras kažką minėjo ,,čia tau už brolį“, ką tai reiškė jis nežino, nes šių asmenų nepažįsta, tarp jų joks konfliktas nevyko. Šis paminėtas vyras buvo iškarto sulaikytas policijos pareigūnų. Praėjus kelioms minutėms, prie jo priėjo antrasis vyras, kuris taip pat prieš jį norėjo smurtauti, tačiau pareigūnams pamačius, pastarasis buvo sulaikytas. Dėl suduoto smūgio jis buvo pristatytas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, jam diagnozuotas veido sumušimas, po apžiūros buvo išleistas į namus. Tą vakarą buvo išgėręs alkoholio, jam buvo nustatyta 2,11 promilių girtumas (b. l. 41-42).

Iš liudytojų G. L. ir M. R. parodymų matyti, kad jie yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio pareigūnai. 2019-12-22, apie 4.44 val. patruliuodama kartu iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kaune, Jonavos g. prie 1B, vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu pastebėjo konfliktuojančius, besistumdančius jaunuolius. Aiškinantis konflikto aplinkybes, staiga vienas vaikinas, t. y. E. S., kumščiu sudavė į veidą netoliese stovėjusiam V. L., kuris konflikte nedalyvavo. E. S. kitų patrulių buvo sulaikytas, jis buvo parverstas ant žemės, buvo uždėti antrankiai bei jis buvo nuvestas į tarnybinį automobilį. V. L. teigė, kad patyrė fizinį skausmą ir rašys pareiškimą. Jam buvo iškviesta greitoji med. pagalba, kuri jį apžiūrai nuvežė į LSMUL Kauno klinikas (b. l. 62, 67).

Specialisto išvadoje Nr. G3456/2019(02) konstatuota, kad V. L. padarytas kairio skruosto sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą vietą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2019-12-22. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas nebūdingas griuvimui (b. l. 59).

Vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kaip E. S. suduoda vieną smūgį V. L. į veidą (b. l. 35-37).

2019-12-22, 5.33 val., asmens testo alkoholiui metu, E. S. nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 99).

Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.

Kaltinamojo, nukentėjusių bei liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad E. S. įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams pasireiškė tuo, kad jis kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiam V. L. į kairį skruostą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu šiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešą tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir įrodyta anksčiau aptartais įrodymais.

Skirtina bausmė.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jo sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas skirdamas bausmę E. S., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, E. S. neteistas, tačiau anksčiau baustas administracine tvarka (b. 1. 104-107), jis sveikas (b. l. 110,112), registruotas Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, skiriant papildomus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė (b. l. 34), paliktina saugoti byloje.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjęs V. L. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį (b. l. 52) neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo E. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam V. L. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs V. L. patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo atsiradusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę pripažino, teisme nukentėjusio atsiprašė, dirba. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę, turtinę, padėtį, į tai, kad kaltinamasis yra jauna darbingo amžiaus, dirba, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais bei realias kaltinamojo galimybes šį ieškinį atlyginti, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 500 eurų.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiam padarytą sužalojimą (nežymus) ir teismų praktikos tendencijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), tęsti darbą arba pradėti dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 5 mėnesius neatlygintinai dirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusio V. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. S. 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teikiant apeliacinį skundą nurodyti dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.