- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-143-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26880-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Skolininkas
- E. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės E. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018-11-02 gautas UAB „Legal Balance“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-33085-996/2018 pagal teismo 2018-09-04 nutartimi patvirtintą UAB „Legal Balance“ ir E. T. sudarytą taikos sutartį.
Šalies argumentai
2. UAB „Legal Balance“ prašyme nurodė, kad teismas 2018-09-04 nutartimi patvirtino jos ir E. T. sudarytą taikos sutartį, tačiau E. T. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties tinkamai nevykdo, laiku nemoka nustatytų įmokų, prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo dieną nėra padengusi 2018-09-28 ir 2018-10-28 įmokų, todėl skolos suma – 200,03 Eur, be to, ji turi mokėti 1,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą mokėti dieną.
3. E. T. atsiliepimo į UAB „Legal Balance“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-29 nutartimi UAB „Legal Balance“ prašymą tenkino. Nurodė, kad E. T. teismo 2018-09-04 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktu įsipareigojo sumokėti UAB „Legal Balance“ 200,03 Eur skolą taikos sutartyje nustatytomis dalimis ir terminais (pirmoji 50,03 Eur įmoka turėjo būti sumokėta 2018-09-28, antroji 50 Eur įmoka turėjo būti sumokėta 2018-10-28 m.), taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad E. T. nevykdant arba netinkamai vykdant šios taikos sutarties 2 punkte numatytus įsipareigojimus, ji moka UAB „Legal Balance“ 1,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą mokėti dieną bei privalo atlyginti kitus UAB „Legal Balance“ patirtus nuostolius; taikos sutarties 5 punktu šalys susitarė, jog E. T. ilgiau kaip 7 kalendorines dienas vėluojant vykdyti bent vieną taikos sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą, UAB „Legal Balance“ įgyja teisę reikalauti iš jos vykdyti visus taikos sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus prieš terminą (įskaitant teisę reikalauti visų taikos sutartyje numatytų sumų sumokėjimo prieš sutartyje nurodytus terminus).
Šalies argumentai
5. Teismas, įvertinęs UAB „Legal Balance“ teismui pateiktame prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad E. T. tinkamai teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdo, pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį pirmųjų dviejų įmokų nustatytais terminais nesumokėjo, atsižvelgęs į tai, jog E. T. įrodymų, patvirtinančių tinkamą taikos sutarties sąlygų vykdymą, ar kitų argumentų, kodėl prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamu atveju neturėtų būti tenkinamas, nepateikė (CPK 178, 179 straipsniai), tenkino UAB „Legal Balance“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė vykdomąjį raštą pagal teismo 2018-09-04 nutartimi patvirtintą UAB „Legal Balance“ ir E. T. sudarytą taikos sutartį visai 200,03 Eur skolos sumai bei nustatytai baudai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Skolininkė E. T. pateikė atskirąjį skundą. Nurodo, kad šiuo metu yra atlikusi įmokas pagal taikos sutartį, prašo, kad nebūtų išduotas vykdomasis raštas. Teigia, jog taikos sutarties negalėjo vykdyti, kadangi yra netekusi darbo, kad vėluoja buvo pranešusi UAB „Legal Balance“.
Atsiliepimas
7. Kreditorius UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad 2018-11-02 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kadangi kreipimosi dieną atsakovė buvo pradelsusi mokėti dvejas taikos sutarties įmokas (pradelsusi sumokėti 2018-09-28 50,03 Eur įmoką bei 2018-10-28 50,00 Eur įmoką).
8. Atsakovė minimą 150,03 Eur mokėjimą atliko tik 2018-11-16, todėl remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-04 nutartimi atsakovė nesilaikė sutarto ir teismo patvirtinto mokėjimo grafiko, ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovės sumokėti visą likusią sumą prieš terminą – 200,03 Eur bei reikalauti iš atsakovo mokėti po 1,00 Eur baudą už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, skaičiuojant nuo 2018-09-28 įmokos pradelsimo dienos.
9. Atsakovė 2018-11-16 atliko 150,03 Eur mokėjimą, ši suma dengiama tokia tvarka: 49,00 Eur skiriami dengti numatytoms 1,00 Eur baudoms už kiekvieną pradelstą mokėti dieną; 101,03 Eur skiriami dengti pagrindinei atsakovės 200,03 Eur prievolei. Likusi atsakovo nepadengta prievolės dalis – 99,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – mokėjimo nurodymą Nr. 859. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamais naujais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad kadangi atskirasis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, jog skolininkė yra įmokėjusi įmokas pagal taikos sutartį, todėl yra pagrindas apeliantės teikiamus naujus įrodymus priimti ir prijungti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
13. Šiuo atveju apeliantė nurodo, jog ji yra atlikusi įmokas pagal taikos sutartį, prideda 150,03 Eur mokėjimą patvirtinantį kvitą. Teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog apeliantė 150,03 Eur mokėjimą atliko tik 2018-11-16, todėl ji nesilaikė 2018-09-04 nutartimi patvirtinto mokėjimo grafiko, kadangi pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį pirmąjį 50,03 Eur mokėjimą skolininkė turėjo atlikti 2018-09-28.
14. Apeliantė nurodo, jog yra netekusi darbo, apie vėlavimą buvo pranešusi kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios aplinkybės negali turėti reikšmės taikos sutarties sąlygų vykdymui, kadangi apeliantė, sudarydama taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis, turėjo įvertinti ne tik savo galimybes ją įvykdyti, o turėjo numatyti ir kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sutarties įvykdymui, o taip pat numatyti ir taikos sutarties neįvykdymo teisines pasekmes. Duomenų, jog apeliantė būtų sutarusi dėl įmokų mokėjimo termino pratęsimo į bylą nepateikta.
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Skolininkės E. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.