Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-09 · Administracinė byla Nr. I-9414-821/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-09
Bylos Nr.
I-9414-821/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03093-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9414-821/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03093-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo teismo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K), priteisti 20 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. buvo apribota laisvė pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių plotas apie 20 kv.m., kartus su 4-6 asmenimis. Pilnos informacijos apie kalinimą pateikti negali, todėl prašo ją išreikalauti iš atsakovo. Pažymi, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, dėl to patyrė didelę neturtinę žalą, t.y. didelį psichologinį sukėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sutriko pilnavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia baimę aplinkai, todėl sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimuose (b.l. 12-17, 142-146) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieškinio senatį.

Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo šiais laikotarpiais: nuo 2008-02-04 iki 2008-02-06, nuo 2008-09-19 iki 2008-09-23, nuo 2008-11-18 iki 2008-11-19, nuo 2008-12-24 iki 2008-12-30, nuo 2009-01-27 iki 2009-01-28, nuo 2009-04-02 iki 2009-04-04, nuo 2009-05-26 iki 2009-05-27, nuo 2009-08-06 iki 2009-08-11, nuo 2009-09-01 iki 2009-09-02, nuo 2009-11-10 iki 2009-11-11, nuo 2010-01-12 iki 2010-01-13, nuo 2010-01-20 iki 2010-01 -26, nuo 2010-04-20 iki 2010-04-21, nuo 2010-10-26 iki 2010-11-16, nuo 2010-11-30 iki 2010-12-21, nuo 2011-04-05 iki 2011-04-06, nuo 2011-04-20 iki 2011-04-26, nuo 2011-06-07 iki 2011-06-08, nuo 2011-06-23 iki 2011-06-28, nuo 2011-09-06 iki 2011-09-07, nuo 2011-09-20 iki 2011-09-27, nuo 2011-10-04 iki 2011-10-05, nuo 2011-10-19 iki 2011-10-25, nuo 2012-03-27 iki 2012-03-28, nuo 2012-04-02 iki 2012-04-10, nuo 2012-09-25 iki 2012-10-01, nuo 2012-10-08 iki 2012-10-09, nuo 2013-02-05 iki 2013-02-11, nuo 2013-02-18 iki 2013-02-19, nuo 2013-03-12 iki 2013-03-18, nuo 2013-03-25 iki 2013-03-26, nuo 2013-04-02 iki 2013-04-09. Atsakovės atstovas atsiliepimuose taip pat nurodė kokiose, kokio dydžio kamerose buvo laikomas pareiškėjas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Tam yra reikalingas inventorius. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K sudaro sutartis dėl buitinių kenkėjų naikinimo. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Pažymi, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Šalys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 131-135). Pareiškėjas pageidavo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 4). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2015-07-13 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 136). 2015-07-31 nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas, įpareigojant atsakovės atstovą pateikti duomenis apie pareiškėjo kalinimą Lukiškių TI-K nuo 2010-04-21 iki 2013-04-08 (b.l. 137). Apie 2015-08-14 nutartimi paskirtą kitą posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b.l. 149-154).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta (b.l. 12-26, 144-146), kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2008-02-04 iki 2013-04-08. Pareiškėjas teigia, kad buvimo Lukiškių TI-K metu jis buvo laikomas perpildytose kamerose.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad skundą pareiškėjas surašė 2015-06-04, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2015-06-04 skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2015-06-04, taigi reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2008-02-04 iki 2012-04-10, pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo kalinamas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant nacionalinės teisės aktus ir Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau ir EŽTK) 3 straipsnį. Pareiškėjo teigimu, EŽTK dėl jos nuostatų pažeidimų jokių senaties terminų nenustato, todėl jų negali nustatyti ir nacionalinė teisė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir teismui nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas kildindamas žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų turėjo suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2015-06-04, t.y. praleidęs nagrinėjamu atveju taikytiną trejų metų senaties terminą dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2008-02-04 iki 2012-04-03, kuriais periodiškai buvo laikomas Lukiškių TI-K.

Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Pareiškėjas teiginys, kad nacionalinėje teisėje negali būti nustatytas senaties terminas ieškiniams dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl neturtinės žalos priteisimo už periodinius laikotarpius nuo 2008-02-04 iki 2012-04-03.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2008-02-04 iki 2012-04-03 galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012-09-25 iki 2013-04-08

Kaip jau buvo minėta, šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, skunde iš esmės akcentuodamas tik teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimus.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2012-09-25 į Lukiškių TI-K atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 110, kurios plotas 7,48 m² (6 asmenys kameroje). Tą pačią dieną (2012-09-25) perkeltas į kamerą Nr. 400, kameros plotas - 40,40 m² (1 asmuo). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-09-26 iki 2012-09-30, kameroje laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 10. 2012-10-01 išvyko į Anykščių areštinę.

2012-10-08 atvyko iš Anykščių areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, plotas - 7,28 m² (2 asmenys), o 2012-10-09 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-02-05 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 m² (5 asmenys). Tą pačią dieną (2013-02-05) perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas - 40,40 m² (1 asmuo). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2013-02-06 iki 2013-02-10 (2013-02-06 - 2013-02-07 kameroje buvo 1-3 asmenys; 2013-02-08 - 2013-02-10 kameroje buvo 10 asmenų). 2013-02-11 išvyko į Anykščių areštinę.

2013-02-18 atvyko iš Anykščių areštinės ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 121, kurios plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje), 2013-02-19 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-03-12 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 116, kurios plotas - 7,49 m² (6 asmenys kameroje). 2013-03-13 perkeltas į kamerą Nr. 254, plotas - 34,71 m² (kameroje buvo 2-4 asmenys), kurioje buvo laikomas iki 2013-03-17. Šioje kameroje 2013-03-14 buvo 4 asmenys, 2013-03-15 – 11 asmenų, 2013-03-16 – 2013-03-17 nuo 11 iki 13 asmenų. 2013-03-18 pareiškėjas išvyko į Anykščių areštinę.

2013-03-25 atvyko iš Anykščių areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, plotas - 6,43 m² (2 asmenys kameroje), o 2013-03-26 išvyko į Alytaus pataisos namus.

2013-04-02 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas - 7,49 m², (6 asmenys kameroje). 2013-04-03 išvyko į Anykščių areštinę.

2013-04-08 atvyko iš Anykščių areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje). 2013-04-09 išvyko į Alytaus pataisos namus.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-09-25 iki 2013-04-08 Lukiškių TI-K buvo laikomas 22 dienas.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau ir Įsakymas) 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-09-25 iki 2013-04-09 (su pertraukomis), pareiškėjui nepilnai aštuonias dienas nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui t.y. 2012-09-25 (dalį dienos) pareiškėjui teko 1,25 kv.m., 2013-02-05 (dalį dienos) – 1,48 kv.m., 2013-03-12 – 1,25 kv.m., laikotarpiu 2013-03-15 – 2013-03-17 pareiškėjui teko 2,67 -3,16 kv.m., 2013-03-25 – 3,21 kv.m., 2015-04-02 - 1,25 kv.m. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 kv.m), t.y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Pareiškėjui neužtikrinus minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, kartu buvo pažeistos ir sanitarinės kalinimo sąlygos. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu (periodiškai laikotarpiu nuo 2012-09-25 iki 2013-04-08) nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Pareiškėjas dėl netinkamų kalimo sąlygų prašo priteisti iš atsakovės 20 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad patyrė didelį psichologinį sukėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, sutriko pilnavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia baimę aplinkai, todėl sumažėjo bendravimo galimybės. Aplinkybė, kad pareiškėjui kalint nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis, pareiškėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Taigi, nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Kamerų perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą, sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą minimalų gyvenamąjį plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 20000 EUR suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (ne ištisai, o periodiškai nepilnas 8 dienas iš 22 dienų) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 60 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 60 EUR (šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė