- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-16
- Bylos Nr.
- 1-767-899/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18899-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- I. J.
- Nukentėjusysis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vieną deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – broliui G. J., o būtent: 2025-05-31 apie 00.10 val. daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmė nukentėjusį G. J., dėl ko šis nukrito ant laiptų bei susitrenkė abiejų kojų kelius, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, namo kieme tyčia kumščiu smogė vieną kartą į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimus dešiniame rieše ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą dešinio kelio priekiniame paviršiuje, pereinantį į blauzdą.
Kaltinamasis I. J. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gegužės 31 d. vyko išgertuvės su broliu G.. Brolis buvo atvykęs pas jį į namus. Pats buvo išgėręs 0,7 l stipraus gėrimo. Susipyko su broliu G., įvykis galėjo būti po vidurnakčio. Jautėsi apsvaigęs įvykio metu. Girtumas turėjo įtakos jo elgesiui, blaivus nebūtų taip elgęsis. Sutinka, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, kad tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį, po to kumščiu smogė jam į veidą. Sutinka, kad G. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Su broliu susipyko dėl skolų, pats yra skolingas G.. Skolą G. jau grąžino po įvykio. Jų tarpusavio santykiai iki įvykio buvo geri, broliški. Šiuo metu santykiai nėra labai geri, nes dar vyksta šis procesas. Reikia su broliu susitikti, pakalbėti, vėl pradėti bendrauti, be išgėrinėjimų. Atlygino broliui padarytą 150 Eur neturtinę žalą. Atsiprašo nukentėjusiojo dėl netinkamo elgesio. Savo veiksmus vertina blogai, ateityje padarys išvadas. Prašo bylą nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Sutinka išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes I. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, I. J. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- policijos duomenų bazės informacija apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės: 07.43 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus gautas med. slaugytojos telefoninis pranešimas, kad dėl abiejų kelių sumušimų 01.56 val. GMP ekipažas iš (duomenys neskelbtini) pristatė neblaivų (1,62 prom.) G. J., kuris teigė, kad sumušė brolis. Gydymas ambulatoriškai (b. l. 7-10);
- 2025-05-31 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) priešais matomas dviejų aukštų daugiabutis. Apžiūrėtas daugiabučio kiemas. Priėjus arčiau matomas įėjimas į daugiabučio laiptinę. Į laiptinę užeita pro rudos spalvos medines duris. Praėjus pro minėtas duris, priešais matosi dar vienos metalinės rudos spalvos durys, pro kurias patekta į daugiabučio laiptinę. Laiptinėje pasukus į kairę pusę ir priešais matosi mediniai laiptai, kurie veda į antrąjį aukštą. Antrame aukšte matomi trys butai. Apžiūrint įvykio vietą, t. y. laiptinę ir kiemą nusikalstamos veikos požymių ar pėdsakų nestebėta. Įvykio vieta fotografuota, niekas nepaimta (b. l. 11-19);
- 2025-05-31 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame pareiškėjas G. J. nurodė, kad 2025-05-31 apie 00.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje žodinio konflikto metu neblaivus brolis I. J. jį pastūmė, dėl ko jis nugriuvo ir susižalojo abu kojų kelius. Tokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Toliau konfliktas tęsėsi lauke, kurio metu brolis jam vieną kartą rankos kumščiu smogė į veido sritį, dėl ko jam vėl buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą, jam buvo diagnozuoti abiejų kelių sumušimai. Sveikata nedrausta. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta. Civilinį ieškinį pateiks vėliau, kai žinos, kokia jam padaryta fizinė žala. Prašo nubausti brolį dėl netinkamo elgesio įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 27-35). Apklaustas G. J. parodė, kad 2025-05-22 atvyko pas savo brolį I. J., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pas brolį buvo atvykęs su tikslu šiam pagelbėti, padėti darbuotis. 2025-05-30 nuo 19.00 val. minėtu adresu kartu su broliu bei jo žmona S. J. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. degtinę. Kiek pamena, trise išgėrė du 0,7 l degtinės butelius. Išgėrus alkoholį, brolis ėmėsi darytis agresyvus, jį užgauliojo. Dėl ko tiksliai įvyko žodinis konfliktas, nepamena. Neapsikentęs brolio įžeidinėjimų, šiam pasiūlė išeiti į lauką ir viską išsiaiškinti. I. sutiko ir nusiėmęs akinius, pasakė „einam į lauką“. Tik išėjus į daugiabučio namo laiptinę, I. tyčia jį pastūmė, dėl ko jis nukrito laiptais į pirmo aukšto aikštelę. Šitokiu būdu jis susižalojo abu kojų kelius. Atsistojus brolis priėjo ir jie abu išėjo į kiemą. Kieme toliau tęsėsi žodinis konfliktas, I. jį įžeidinėjo. Pamena, kaip žodinio konflikto metu kieme brolis jį pervertė ant žemės ir jam gulinčiam vieną kartą rankos kumščiu smogė į veido sritį ir tokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtainėje skalėje (10 skaudžiausia) vertina 8 balais. Po smūgio sąmonės praradęs nebuvo. Po šio smūgio brolis atsitraukė ir pasakė „Ar nori dar gauti?“. Tuo konfliktas su broliu ir pasibaigė. Gali nurodyti, kad S. konflikto metu buvo bute ir paties įvykio nematė. Kuomet brolis grįžo į butą, į lauką išėjo brolio žmona S., kuri pamačiusi kruvinus kelius, parsivedė jį į butą. Tik grįžus į butą, pamatė, kad abiejų kojų keliai yra sužaloti, bėgo kraujas. Šiuo sužalojimus patyrė kuomet brolis jį tyčia nustūmė nuo laiptų. Kadangi buvo streso būsenoje, nejuto, kad jam yra sužaloti kojų keliai, tačiau grįžus į butą, kelius jam ėmė skaudėti stipriai, nebegalėjo ištiesti kojų. Kadangi jam labai skaudėjo kojų keliai, S. iškvietė medikus. Atvykęs greitosios medicinos ekipažas apžiūrai jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas abiejų kelių sumušimas. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Gali nurodyti, kad tai buvo pirmas kartas, kuomet brolis prieš jį smurtavo. Su I. sutaria gerai, bendrauja dažnai. Kodėl šis jį sumušė, nesuprato. Po įvykio daugiau su broliu susisiekęs nebuvo. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (b. l. 27-35). Papildomai apklaustas nukentėjusysis G. J. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių duotų parodymų. 2025-05-30 atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas brolį I. J.. Atvyko su tikslu šiam pagelbėti, padėti darbuotis. Su broliu dirbo, gėrė degtinę, brendį, abu buvo neblaivus. Kažkuriuo metu, apie vidurnaktį, dabar jau tikslaus laiko pasakyti negali, su broliu susipyko dėl skolų, brolis yra jam skolingas. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas namuose minėtu adresu ir tada brolis jam pasakė, kad išeitų į lauką išsiaiškinti, jie išėjo iš buto, jam lipant laiptais laiptinėje brolis tyčia jį pastūmė, dėl ko jis nukrito laiptais į pirmo aukšto aikštelę. Taip jis susižalojo abu kojų kelius, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtainėje skalėje (10 skaudžiausia) vertina 10 balais. Atsistojus brolis priėjo ir jie abu išėjo į kiemą. Kieme toliau tęsėsi žodinis konfliktas, I. jį įžeidinėjo. Pamena, kaip žodinio konflikto metu kieme brolis jį pervertė ant žemės ir jam gulinčiam vieną kartą rankos kumščiu smogė į veido sritį ir tokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimtainėje skalėje (10 skaudžiausia) vertina 8 balais. Pas teismo medicinos ekspertus buvo nuvykęs, į gydymo įstaigą daugiau nesikreipė ir nesikreips, civilinio ieškinio nereikš, jei brolis atsiprašys ir pažadės daugiau taip nesielgti, atiduos skolas, jis jam atleis ir tada galės susitaikyti (b. l. 38-41);
- 2025-05-31 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis G. J. apžiūros metu mūvi raudonos spalvos šortus, vilki juodos spalvos megztinį, ant kurio priekio yra baltos spalvos užrašas ir ženklas „(duomenys neskelbtini)“. Vaikino rūbai yra purvini, dulkėti. Toliau apžiūrėta vaikino veido sritis. Kairėje skruosto pusėje matomas patinimas, tačiau akivaizdaus sumušimo ar sužalojimo nestebėta. Tęsiant asmens apžiūrą, ant vyriškio dešinės plaštakos, išorinės dalies matomi apie 1 cm pločio įbrėžimai, sumušimas. Toliau apžiūrėti asmens kojų keliai. Abu kojų keliai sužaloti, matomos akivaizdžios žaizdos. Įvardintas sumušimų plotas. Daugiau sužalojimų ant asmens kūno nestebėta. Asmens apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (b. l. 52-62);
- 2025-07-10 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. J. nustatyti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai dešiniame rieše ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas dešinio kelio priekiniame paviršiuje pereinantis į blauzdą. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai gavosi kontaktuojat su kietais bukais paviršiais galimai griuviminės ar kritiminės traumos metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. G. J. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 75-77);
- 2025-08-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajam G. J. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje, jis sutiko ir nurodė, kad įvykio vieta yra jo brolio I. J. gyvenamoji vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Išvykstama tarnybiniu automobiliu iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vidinio kiemo, esančio Purienų g. 48, Šiauliai, į nurodytą adresą – (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, buvo pastebėtas dviejų aukštų plytinis bendrabutis (nuotrauka Nr. 1). Priėjus arčiau prie bendrabučio, matomos atidarytos duris į bendrabučio bendro naudojimo laiptinę (nuotrauka Nr. 2). Nukentėjusysis G. J. nurodo, kad žodinio konflikto metu su broliu I. J. išėjo iš brolio I. J. 5 buto į bendrabučio bendro naudojimo laiptinę (nuotrauka Nr. 3). Paprašius nukentėjusio G. J. tiksliai papasakoti ir parodyti smurtinių veiksmų seką, nukentėjusysis G. J. paaiškino, kad jam išėjus pro duris iš minėto buto į bendrabučio bendro naudojimo laiptinę, brolis I. J. ėjo jam iš paskos ir su savo dešinės pusės kūnu pastūmė nukentėjusį G. J. iš nugaros (nuotrauka Nr. 4). Nukentėjusysis G. J. nurodo, kad kai brolis I. J. pastūmė su savo kūnu nukentėjusįjį G. J. iš nugaros, šis nukrito nuo laiptinės laiptų, krito iki laiptų apačios ir nusileido ant abiejų savo kojų kelių (nuotraukos Nr. 5 ir Nr. 6). Po ko nukentėjusysis G. J. atsistojo ir išėjo į lauką, pasak nukentėjusio G. J., paskui jį išėjo ir jo brolis I. J. (nuotrauka Nr. 7). Nukentėjusysis G. J. nurodo, kad su broliu I. J. išėjus iš bendrabučio bendro naudojimo laiptinės, toliau vyko žodinis konfliktas bendrabučio kieme, (žodinis konfliktas vyko netoli stovinčio policijos automobilio, nuotrauka Nr. 8). Jiems stovint bendrabučio kieme, pasak nukentėjusio G. J., jo brolis I. J. savo dešinės rankos kumščiu trenkė jam vieną kartą į kairės pusės veido sritį (nuotrauka Nr. 9). Po šio smūgio nukentėjusysis G. J. paėjęs kiek toliau, nukrito ant savo abiejų kojų kelių, o brolis I. J. jam priėjo prie nugaros, dešinėje pusėje (nuotrauka Nr. 10). Paprašius nukentėjusiojo G. J. parodyti, kas vyko toliau, šis nurodė, kad jam nukritus ant kelių, jis atsigulė ant pilvo ir jam ant nugaros atsisėdo brolis I. J. ir toliau vyko grumtynės (nuotraukos Nr. 11 ir Nr. 12). Grumtynių metu nukentėjusysis G. J. apsivertė ant nugaros, o brolis I. J. sėdėjo ant jo, pasak nukentėjusiojo G. J., šis abejomis savo rankomis laikė brolio I. J. rankas, kad brolis I. J. negalėtų jam trenkti. Pasak nukentėjusiojo G. J., kai jo brolis I. J. negalėjo jam trenkti, konfliktas baigėsi (nuotrauka Nr. 13). Šio veiksmo metu manekenas buvo naudojamas kaip nukentėjusiojo G. J. atvaizdas, siekiant tiksliai pavaizduoti situaciją. Parodymų patikrinimas įvykio vietoje buvo baigtas. Fiksuotas parodymų patikrinimo pabaigos laikas – 15.10 val. Po to išvykta atgal į policijos komisariatą protokolo surašymui (b. l. 80-95);
- 2025-07-18 I. J. ir G. J. akistatos protokolas, kuriame užfiksuotos akistatos aplinkybės. Klausimas nukentėjusiajam G. J.: ar tarp jo ir jo brolio I. J. įvyko žodinis konfliktas 2025-05-30 apie 00.10 val. adresu (duomenys neskelbtini). Jei taip, dėl kokių priežasčių? Atsakymas nukentėjusiojo G. J.: taip, tą dieną tuo adresu tarp jo ir jo brolio I. J. įvyko žodinis konfliktas. Su broliu sukonfliktavo dėl skolų, nes brolis yra jam skoloje. Klausimas įtariamajam I. J.: ar girdėjo liudytojui G. J. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar su atsakymu sutinka? Atsakymas įtariamojo I. J.: su pateiktu brolio G. atsakymu nesutinka. Jis broliui nėra skolingas, nežino, kodėl jis tai išsigalvojo, tačiau tą dieną jie dėl to ir susipyko, nes jis pradėjo sakyti, kad jis yra jam skoloje. Klausimas nukentėjusiajam G. J.: kokioje konkrečioje vietoje 2025-05-31 apie 00.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), prasidėjo žodinis konfliktas tarp jo ir jo brolio I. J.? Atsakymas nukentėjusiojo G. J.: tarp jo ir jo brolio I. J. prasidėjo žodinis konfliktas būnant brolio namuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, brolis I. jam pasiūlė išeiti į lauką. Jie išėjo iš brolio I. namų, konfliktas tęsėsi laiptinėje, o vėliau namo kieme. Klausimas įtariamajam I. J.: ar girdėjo liudytojui G. J. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar su atsakymu sutinka? Atsakymas įtariamojo I. J.: su pateiktu atsakymu sutinka iš dalies, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas būnant jo namuose, tai yra virtuvėje, o vėliau jie išėjo į namo kiemą, tarp jų jokio konflikto laiptinėje nebuvo. Klausimas nukentėjusiajam G. J.: kokius smurtinius veiksmus jo atžvilgiu atliko jūsų brolis I. J., kuo, kiek smūgių buvo suduota ir į kokias kūno vietas? Kokia buvo smurtinių veiksmų seka? Atsakymas įtariamojo I. J.: išėjus iš namų į laiptinę I. jį tyčia pastūmė vieną kartą, dėl ko jis nukrito laiptais į pirmo aukšto aikštelę. Tokiu būdu susižalojo abu kojų kelius. Nežino, kaip jis jį pastūmė nuo laiptų, gal krito ir pats. Atsistojus, brolis priėjo prie jo ir jie abu išėjo į kiemą. Kieme toliau tęsėsi žodinis konfliktas, žodinio konflikto metu kieme brolis jį pervertė ant žemės ir jam gulinčiam vieną kartą rankos kumščiu smogė į veido sritį ir taip jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Klausimas įtariamajam I. J.: ar girdėjo liudytojui G. J. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar su atsakymu sutinka? Atsakymas įtariamojo I. J.: su brolio G. atsakymu nesutinka. Parodo, kad laiptinėje brolio nestūmė, jie abu išėjo į lauką ir grumtynių metu krito abu ant žemės, namo kieme, ant jų abiejų kelių buvo sužalojimai. Gali parodyti, kad grumtynių metu abu ritosi ant žemės ir vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė broliui G. į petį. Daugiau klausimų nepateikta (b. l. 100-104).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo I. J. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, gailėjimasis dėl savo elgesio, nukentėjusiojo G. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti detalizuoti parodymai apie I. J. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti G. J. padaryti sužalojimai, bei kiti byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog I. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025-05-31 apie 00.10 val. daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmė G. J., dėl ko šis nukrito ant laiptų bei susitrenkė abiejų kojų kelius, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, namo kieme tyčia kumščiu smogė vieną kartą į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas G. J. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimus dešiniame rieše ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą dešinio kelio priekiniame paviršiuje, pereinantį į blauzdą. Kaltinamojo I. J. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš brolį G. J. pagal kilusius padarinius (fizinio skausmo sukėlimas bei nežymus sveikatos sutrikdymas) teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teisiamajame posėdyje I. J. ir jo gynėja prašė teismo atleisti I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiuoju.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
Kaltinamasis I. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė bei atlygino jam padarytą neturtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateiktas 2025-09-30 kaltinamojo I. J. ir nukentėjusiojo G. J. susitaikymo protokolas. I. J. nusikalto būdamas neteistas, per pastaruosius 3 metus nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (b. l. 111-112), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos mokamos, vykdantis individualią veiklą. I. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė – atlygino nukentėjusiajam padarytą 150 Eur neturtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad I. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir I. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju G. J..
Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė prieš brolį, tikslinga I. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).
I. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 157-160) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam I. J. buvo skirta gynėja advokatė Z. K.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-09-30 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad I. J. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 137,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjos dalyvavimas byloje buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 2 d.), į tai, kad I. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, šios išlaidos iš jo nėra išieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
I. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam G. J. susitaikius bei baudžiamąją bylą I. J. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, I. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
I. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Neišieškoti iš I. J. 137,50 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos advokatės dalyvavimo byloje.
Įspėti I. J., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.