Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-02-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-390-1033/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-28
Bylos Nr.
A6.-390-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00153-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rolandas Bužinskas (pirm.)
Pažeidėjas
R. P.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-390-1033/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00153-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei 31 682,21 eurų įsiskolinimą valstybės biudžetui (2020 m. sausio 9 d.), privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų teikėjais ar kitais žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditoriais, tuo pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. P. nusižengimą pripažino ir paaiškino, kad jo įmonės jautrus verslas, pajamos skiriasi priklausomai nuo metų sezono. Tuo metu verslo išlikimas sprendėsi, siekė vykdyti veiklą, todėl pasirinko atsiskaityti su antros eilės kreditoriais, nes reikėjo pirkti prekes. Tikėjosi, kad neįklimps į skolas, kad galėtų toliau vykdyti veiklą, nes buvo nemažas įsiskolinimas kreditoriams, kreditoriai būtų kreipęsi dėl išieškojimo. Bandė tokiu būdu spręsti, buvo padaryta klaidų. Dabar geriau žino, kaip optimizuoti darbą. Jo verslas - naktinis baras, pardavimai žiemos metu nukrenta tris kartus ir neturi apyvartinių lėšų, o vasarą pajamos padidėja. Šiai dienai dar turi nepriemokų, yra pasirašyti mokėjimo grafikai. Laukia balandžio mėnesio, kai prasideda sezonas, kad galėtų padengti skolas. Gailisi dėl to kas įvyko, supranta, kad reikia laikytis įstatymų. Nusižengimą padarė ne specialiai, buvo sunki situacija, todėl priėmė sprendimą dėl veiklos išlaikymo. Prašo minimalios baudos ir išdėstyti mokėjimą dalimis.

Šalies argumentai

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškime nurodė, kad Bendrovė mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020-01-09 duomenimis turi įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui 31 682,21 Eur sumai. Bendrovės prašymu 10 810 Eur mokestinės nepriemokos (750,88 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 10 059,12 Eur pridėtinės vertės mokesčio) mokėjimas išdėstytas dalimis, sumokant nuo 2020-01-28 iki 2020-11-28 pagal periodinių mokėjimų grafiką. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Bendrovės atžvilgiu pradėti vykdyti 2019-07-19, kredito, mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigoms pateikiant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų. 2019-09-09 ir 2019-11-05 buvo priimti VMI sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Išieškojimą šių sprendimų pagrindu vykdo antstolis R. K.. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, Bendrovės įsiskolinimas biudžetui nebuvo padengtas (2019-10-29 įsiskolinimas biudžetui buvo 23 480,26 Eur), 2019-10-30 VMI priėmė sprendimą atlikti operatyvų Bendrovės patikrinimą, kurio metu buvo patikrintas piniginių lėšų judėjimas bankų sąskaitose, buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės avanso apyskaitų duomenimis, ji 2019-07-01 – 2019-10-31 įvykdė atsiskaitymų su prekių/paslaugų tiekėjais, t. y. žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, už daugiau kaip 113 tūkst. eurų. Bendrovės kasos knygos išrašo duomenimis, 2019-07-10, 2019-08-12, 2019-09-10 ir 2019-10-10 dienomis iš Bendrovės kasos išmokėta 28 477,41 Eur darbo užmokesčio. Atlikus Bendrovės pateiktų dokumentų (bankų sąskaitų išrašų, kasos knygos, avansinių apyskaitų) analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-10-31 UAB (duomenys neskelbtini) turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų teikėjais ar kitais, žemesnės eilės nei VMI kreditoriais. R. P., būdamas Bendrovės vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad Bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises. 2020-01-09 duomenimis, operatyvaus patikrinimo metu nustatytos mokestinės nepriemokos Bendrovė nėra padengusi. Prašo pradėti R. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti minėto straipsnio sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, nagrinėti bylą VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 3-4).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, susipažinęs su VMI pareiškimu ir pateikta medžiaga, nustatė, kad yra požymių leidžiančių manyti, jog R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl 2020 m. sausio 20 d. nutartimi pradėjo administracinio nusižengimo teiseną (b. l. 32-33).

R. P. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: VMI pareiškimas (b. l. 3-4), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 5), „Sodros“ duomenys, Bendrovės balansas ir VMI pranešimas dėl periodinių mokėjimo grafiko Nr. (23.31-08) 325-5590, iš kurių matyti, kad Bendrovei nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 28 d. sudarytas nepriemokos periodinis mokėjimo grafikas (b. l. 6-8), VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-4776 (b. l. 8-10), Bendrovės avanso apyskaita, kasos knyga nuo 2019-07-01 iki 2019-10-31 (b. l. 10-17), 2019-07-01 – 2019-10-31 laikotarpiu avanso apyskaitų duomenų analizė, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 18-19), VMI likučių derinimo ataskaitos – suminės apie Bendrovės mokestinius įsiskolinimus valstybės biudžetui už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2019-10-31 (b. l. 19-28), R. P. rašytinis paaiškinimas (b. l. 29), taip pat jo paaiškinimai teisme.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009). R. P., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad R. P. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius ir kvalifikuoti teisingai, nes jo vadovaujama Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, pažeidė aukštesnės eilės kreditoriaus - VMI teises.

R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą R. P. teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes (įmonės veiklos specifiką ir lėšų trūkumą žiemos sezono metu, pažeidimo laikotarpiu valstybės biudžetui buvo mokami mokesčiai ir sumokėta 40 316,68 Eur suma, įmonės vadovas, atlikdamas kitus mokėjimus, siekė užtikrinti įmonės veiklą ir verslo išlikimą, taip pat ėmėsi veiksmų dėl įsiskolinimų VMI padengimo, buvo sudarytas periodinių mokėjimų grafikas likusiai nepriemokai sumokėti), į pažeidėjo asmenybę (dirba, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis administracine tvarka nebaustas, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje (nuo 2020-01-01 akto redakcijoje ANK 34 straipsnio 6 punktas) įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, N3-1900/2006).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus R. P. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Atsižvelgiant į R. P. prašymą ir nuobaudos dydį, baudos mokėjimas išdėstomas 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą R. P. išdėstyti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo bylos numerį: A6.-390-1033/2020. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

Teisėjas Rolandas Bužinskas