Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Aušra Baubienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. sausio 31 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant gynėjai advokatei Živilei Urbonavičienei, prokurorei Danai Rutkauskaitei, išteisintajam V. L., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą ir VĮ Kauno miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl 2007 m. lapkričio 9 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. L. išteisintas BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. požymių (epizode dėl vagystės 2006 m. liepos 20-22 d.), ir nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 178 str. 4 d. požymių (epizode dėl vagystės 2006 m. liepos 26 d.). Tuo pačiu nuosprendžiu VĮ Kauno miškų urėdijos civilinis ieškinys dėl 95,16 litų nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. buvo kaltinamas tuo, kad įvykdė vagystes, o būtent:

2006 m. liepos 20-22 d. tyrimo metu nenustatytu laiku, (neskelbtini duomenys), iš Vytėnų girininkijos 129 kvartale esančio miško sandėlio, pavogė 3,86 kietmetrio eglės plokščių malkų, kurių vertė 250,90 Lt, ir 8,64 kietmetrio III gr. dviejų metrų ilgio malkų, kurių vertė 362,88 Lt, padarydamas VĮ Kauno miškų urėdijai 613,78 Lt turtinės žalos t.y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. padarymu.

2006-07-26 apie 13 val. iš to paties miško sandėlio pavogė 6,25 kietmetrio III gr. dviejų metrų ilgio malkų, padarydamas VĮ Kauno miškų urėdijai 262,50 Lt, turtinės žalos, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. padarymu.

Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliacinu skundu skundžia 2007 m. lapkričio 9 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, kadangi teismo nuosprendis išteisinti V. L. dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių yra neteisėtas, todėl naikintinas. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai išteisino V. L. pagal BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., atsižvelgdamas tik į kaltinamojo parodymus. Apeliantas teigia, kad nuosprendžio aprašomoji dalis neatitinka LR BPK 305 str. 3 d. reikalavimų. Teismas, išdėstęs kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nemotyvuodamas įrodymų vertinimo, iš karto daro išvadą dėl kaltinamojo V. L. išteisinimo. Teismas neįvertino įrodymų, surinktų parengtinio ir teisminio tyrimo metu, nepaneigė įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas. Teismas, pripažindamas, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. L. paėmė svetimą turtą - VĮ Kauno miškų urėdijai priklausančią medieną, neįvertino jo siekimo suklaidinti teismą bei išvengti atsakomybės. Apelianto teigimu, kaltinamojo V. L. kaltę patvirtina civilinio ieškovo VĮ Kauno miškų urėdijos atstovo T. R., įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, liudytojų S. Ž., V. J., L. A., R. S., R. K., B. B., K. B. parodymai. Skunde nurodoma, kad V. L. suprato, jog neteisėtai gabeno ne jam priklausančią medieną. Kauno rajono apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra surinkta įrodymų, jog V. L. pavogė medieną, o tik galėjo suklysti, jog savavališkai gabena ne jo nukirstą medieną, manydamas, jog mediena yra iš jo miško, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo teiginys, kad kaltinamasis V. L. yra garbaus amžiaus, neteistas, nėra pagrindas daryti išvadą, jog jis nesuvokė, jog daro vagystę. Dėl paminėtų aplinkybių apeliantas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m lapkričio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. V. L. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 4 d., ir nuteisti j į pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. - 6 MGL (750 Lt) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - 3 MGL (375 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti 8 MGL ( 1000 Lt) baudą. Priteisti iš V. L. 95,16 litų civilinį ieškinį VĮ Kauno miškų urėdijai. Daiktus : III grupės 16,83 m³ 2 m ilgio rąstus, saugomus VĮ Kauno miškų urėdijoje, grąžinti VĮ Kauno miškų urėdijai.

V. L. atsikirtimuose neigia, jog vogė medieną, nes jis nekaltas. Nurodo, kad malkos buvo vežamos turint visus reikiamus dokumentus. Mano, kad urėdas Jarmalavičius sąmoningai bando suklaidinti teisėjus. Neigia liudytojų S. Ž. ir T. R. parodymus.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus patenkinti, išteisintasis V. L. ir jo gynėja prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno rajono apylinkės prokuratūros ir VĮ Kauno miškų urėdijos apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai priėmė V. L. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. L. kaip naudotojui 2006 m. gegužės 20 d. buvo paženklintas miško sklypas 4,38 ha (neskelbtini duomenys), 2006 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/21071 bei įsakymu atkuriant nuosavybės teises, tas pats miško plotas jam grąžintas natūra nuosavybėn.

Išteisintasis nurodė, kad šiame, jam grąžintame miško sklype buvo daug išvirtusių medžių. 2006 m. pavasarį jis pastebėjo, kad jam priklausiusiame miško sklype nėra išvirtusių medžių, tad pamatęs savo sklypo ribose pamiškėje sukrautą malkinę medieną, jis suprato, kad tai be jo žinios išvežta ir sukrauta jam priklausanti mediena. Taip jis paprašęs pažįstamo Z. P. 2006 m. liepos 20 d. ir 2006 m. liepos 22 d., t.y. du kartus parsivežė į namus po mašiną malkų, ir 2006 m. liepos 26 d. vėl vežant mašiną malkų buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Tapačias aplinkybes, kad tris kartus iš tos pačios vietos vežė po 6 kubinius metrus 2 metrų ilgio malkų į V. L. namus patvirtino ir liudytojas Z. P.. Be kita ko liudytojas Z. P. nurodė ir tai, kad iš V. L. paaiškinimo jam buvo žinoma, kad tai pastarojo malkos, ir kurias išpjovė nežinomi asmenys. Z. P. nurodė, kad išpjauti medžiai buvo įvairių rūšių, apie jų specialų sužymėjimą jam nežinoma.

Kad išteisintasis V. L. be teisėto pagrindo tris kartus iš miško sandėliavimo vietos išvežė VĮ Kauno miškų urėdijai priklausiusios medienos (3,86 kietmetrio eglės plokščių malkų 250,90 Lt vertės ir 14,89 kietmetrio III gr. dviejų metrų ilgio malkų 625,38 Lt vertės) patvirtina ir liudytojų I. R., L. A., A. Č., V. J., L.R. K., R. R. S., B. B., K. B., S. Ž., L. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai (T-1. b.l. 22-23, 34-36,38).

Įvertinęs šiuos nustatytus duomenis pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į vieno iš būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių- subjektyviosios pusės buvimą, t.y. ar išteisintasis V. L. suvokė savo veikos nusikalstamą pobūdį, ar jis veikė sąžiningai suklydęs, ar jis turėjo tyčią pagrobti svetimą turtą.

Būtent įvertinęs tai, kad VĮ Kauno miškų urėdijai priklausiusi mediena buvo sukrauta (sandėliuojama) prie išteisintajam priklausiusio miško, kas davė pagrindą V. L. įtarti, jog sukrauta mediena yra išvežta iš jam prilausančio miško, tai, kad ne visi medžių rąstai buvo specialiai pažymėti ir kad toks žymėjimas (rastų galų žymėjimas dažais, specialiu žymeliu) būtų leidęs apibrėžti medienos priklausomybę, tai, kad V. L. medieną vežė viešai, neslepiant to nuo kitų asmenų, kad jis ir neslėpė parvežtos į savo namus medienos (sandėliavo ją tiesiog kieme), savo kėslus paimti savo medieną deklaravo viešai to neslėpdamas nuo kitų asmenų, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. L. veiksmuose paimant svetimą turtą, nebuvo tyčios (kaltės) pagrobti svetimą turtą, jo veiksmai buvo nukreipti į tariamai jam priklausančio turto susigrąžinimą.

Spręsdamas išteisintojo V. L. kaltės klausimą, pirmos instancijos teismas greta virš aptartų aplinkybių visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į V. L. asmenybės bruožus (senyvą amžių, teistumų nebuvimą), kas taipogi turėjo įtakos išteisintojo sąmonės susiformavimui, klaidingam aplinkybių suvokimui.

Tadgi pagal pateiktus kaltinimus dėl svetimo turto vagystės V. L. išteisintas pagrįstai (BPK 3 str. 1d.1p. 2d., 303 str. 5d. 1p.) ir tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Nors aprašomojoje nuosprendžio dalyje tiksliai nesilaikyta BPK 305 str. numatytos dėstymo tvarkos, kaip tai teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, ši teismo padaryta klaida nėra esminė ir įtakos nuosprendžio pagrįstumui bei teisėtumui neturi.

Priimdamas sprendimą, VĮ Kauno miškė urėdija civilinį ieškinį dėl 95,16 Lt priteisimo, palikti nenagrinėtu, pirmos instancijos teismas pasielgė teisingai, nes priimant išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, šiuo konkrečiu atveju, nesant nusikaltimo požymių turinčios veikos, ieškinys tik gali būti paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str., 115 str. 3d.2p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir VĮ Kauno miškų urėdijos apeliacinius skundus atmesti.