- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- I-2810-463/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Balčytienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Balčytienės ir Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. P. (toliau – pareiškėja) 2017 m. kovo 8 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 14–19), kurį vėliau patikslino (b. l. 47–52), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2017 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (11.1E)I-742 (toliau – VSDFV sprendimas); 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 6-24-369 (toliau – VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. gegužės 7 d. (toliau – ginčo laikotarpis) paskirta ne nuo jos dienos kompensuojamojo uždarbio (99,75 Eur), o nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, nustatytosios 2015 m. birželio 1 d. (65,68 Eur); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu pareiškėjai už ginčo laikotarpį paskirtą motinystės pašalpą pagal visą jos dienos kompensuojamąjį uždarbį (99,75 Eur) bei išmokėti pareiškėjai už ginčo laikotarpį susidariusią neišmokėtos motinystės pašalpos dalį (toliau – skundas). Pareiškėja skundu taip pat prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Pareiškėja skunde paaiškina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Nurodo, kad pareiškėjai motinystės pašalpa buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 6 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir pareiškėjos uždarbio neatitinkančia suma (65,68 Eur). Pareiškėja mano, kad išmoka turėjo būti apskaičiuota vadovaujantis Draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, taikant dienos kompensuojamojo uždarbio sumą (99,75 Eur). Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) dar 2012 m. vasario 27 d. nutarime išaiškino, kad pagal Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį, dirbančioms motinoms jų nėštumo ir gimdymo metu turi būti užtikrintas išmokų, kurių dydis atitiktų per protingą laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, mokėjimas. Be to, Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino Draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį prieštaraujančia Konstitucijai.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 58–61). Nurodo, kad motinystės išmoka už ginčo laikotarpį pareiškėjai buvo skirta 2017 m. sausio 9 d. sprendimu pagal pareiškėjos 2017 m. sausio 3 d. prašymą. Paaiškina, kad pareiškėjai kompensuojamasis uždarbis (39,68 Eur) buvo apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., t. y. šiuo laikotarpiu turėtas draudžiamąsias pajamas padalinus iš to paties laikotarpio darbo dienų skaičiaus. Nurodo, kad pareiškėja 2017 m. sausio 3 d. prašyme prašė apskaičiuoti išmoką pagal palankesnį kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirminė) motinystės pašalpa. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnė motinystės pašalpa buvo apskaičiuota, taikant 65,68 Eur kompensuojamąjį uždarbį, pareiškėjai ir buvo pritaikytas šis (palankesnis) uždarbis. Paaiškina, kad ankstesnė (pirminė) motinystės pašalpa pareiškėjai buvo apskaičiuota, taikant maksimalų kompensuojamąjį uždarbį, nes apskaičiuotas kompensuojamasis uždarbis (99,75 Eur) buvo didesnis už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, kuris pagal tuo metu galiojusią Draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies redakciją, negalėjo viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos. Nurodo, kad taikant Draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies išimtį kompensuojamasis uždarbis imamas toks, koks buvo faktiškai pritaikytas skiriant pirmąją išmoką, pakartotinai nevertinant laikotarpio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė motinystės pašalpa, draudžiamųjų pajamų. Pasak VSDFV Vilniaus skyriaus, tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1843/2012.
2017 m. gegužės 5 d. teisme gautas VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimo papildymas (b. l. 77–78), kuriame nurodoma, kad 2017 m. balandžio 27 d. įsigaliojo Draudimo įstatymo 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Pakeitimo įstatymas), pagal kurį asmenims nuo 2016 m. kovo 15 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės išmoką, motinystės išmokos, kurio buvo apskaičiuotos taikant kompensuojamąjį uždarbį, apribotą maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu, galiojusiu teisės į ankstesnę (pirmesnę) motinystės išmoką atsiradimo dieną, per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo perskaičiuojamos pagal faktinį asmens kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą teisės į atitinkamą ankstesnę motinystės išmoką įgijimo dieną. Susidaręs išmokos skirtumas išmokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės išmoka.
2017 m. birželio 1 d. teisme gautas dar vienas VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimo papildymas (b. l. 84–86), kuriuo teismas informuojamas, kad 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. PA_SP5-4256 pareiškėjai buvo perskaičiuota motinystės išmoka už ginčo laikotarpį, taikant faktinį pareiškėjos kompensuojamąjį uždarbį (99,75 Eur). Nurodo, kad pareiškėjai buvo išmokėtas išmokos skirtumas (2 341,62 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu neatliko, mano, kad bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai neturėtų būti priteistos.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 70–72). Nurodo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu pareiškėjai paskirta motinystės pašalpa bus perskaičiuota, atsižvelgiant į Pakeitimo įstatymą, tačiau minėtas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas nebus panaikintas, nes juo remiantis pareiškėjai bus apskaičiuotas mokėtinos motinystės išmokos skirtumas. Pasak VSDFV, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimų, nes jie turi būti įvykdyti pagal Pakeitimo įstatymą iki 2017 m. gegužės 27 d. Atitinkamai, mano, kad iki šios datos byla turėtų būti sustabdyta.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 18). VSDFV Vilniaus skyrius tam neprieštaravo (b. l. 61). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl motinystės išmokos dydžio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. sausio 3 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydama už ginčo laikotarpį (nėštumo ir gimdymo atostogas) skirti motinystės pašalpą (toliau – motinystės išmoka) (b. l. 62–63). Pareiškėja prašė motinystės išmoką paskaičiuoti pagal palankesnį kompensuojamąjį uždarbį.
Ginčijamu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu pareiškėjai už ginčo laikotarpį buvo priskaičiuota 5 714,16 Eur dydžio motinystės išmoka, taikant 65,68 Eur dienos kompensuojamąjį uždarbį (b. l. 64).
Nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. sausio 9 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė skundą, kuriuo prašė perskaičiuoti motinystės išmoką pagal 2015 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 6-25-8548 (toliau – 2015 m. birželio 1 d. sprendimas), taikant 99,75 Eur dienos kompensuojamąjį uždarbį (b. l. 76). Ginčijamu VSDFV sprendimu (b. l. 73–74) pareiškėjai buvo atsakyta, kad ankstesnė motinystės išmoka pareiškėjai buvo apskaičiuota pagal 65,68 Eur kompensuojamąjį uždarbį. VSDFV nurodė, kad įstatymas nenumato, jog asmens kompensuojamasis uždarbis skiriant naują motinystės išmoką būtų lyginamas su asmens turėtu kompensuojamuoju uždarbiu, kuris nebuvo taikytas apskaičiuojant ankstesnę (pirmesnę) motinystės išmoką. Atsižvelgdama į tai, VSDFV nurodė, kad neturi pagrindo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą. Nesutikdama su tokiu VSDFV sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą.
Pareiškėja, kaip minėta, mano, kad motinystės išmoka už ginčo laikotarpį turėtų būti apskaičiuota, taikant 99,75 Eur dydžio kompensuojamąjį uždarbį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. PA_SP5-4256 „Dėl V. P. motinystės išmokos perskaičiavimo“ (toliau – 2017 m. gegužės 26 d. sprendimas), kuriuo pareiškėjos motinystės išmoka už ginčo laikotarpį buvo perskaičiuota ir nustatyta, kad jos dydis yra 8 678,25 Eur (b. l. 88). 2017 m. gegužės 26 d. sprendime nurodyta, kad taikomas 99,75 Eur dienos kompensuojamasis uždarbis, t. y. toks, kokį ir prašė taikyti pareiškėja. Iš teismui pateikto VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 30 d. išmokų mokėjimo 2017 m. gegužės mėn. žiniaraščio Nr. 7075 matyti, kad pareiškėjai 2017 m. gegužės 29 d. buvo išmokėtas susidaręs skirtumas (b. l. 92). VSDFV Vilniaus skyrius teismui paaiškino, kad 2017 m. gegužės 26 d. sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Pakeitimo įstatymo nuostatas, įsigaliojusias nuo 2017 m. balandžio 27 d. (b. l. 84).
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos skundu kelti pagrindiniai reikalavimai, susiję su motinystės išmokos perskaičiavimu (pareiškėjos nurodytu būdu) ir susidariusio skirtumo išmokėjimu, VSDFV Vilniaus skyriaus yra įvykdyti.
LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau bet kuriuo atveju pareiškėjas turi pagrįsti savo interesą ar jo teisių pažeidimą. Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas pašalintų padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą (LVAT 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Taigi, ABTĮ nuostatos, apibrėžiančios administracinių teismų kompetenciją, reikalauja konkretaus administracinio ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje. Šiuo atveju, VSDFV Vilniaus skyriui įvykdžius pareiškėjos jam keltus reikalavimus, pareiškėjos materialioji reikalavimo teisė išnyko.
LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad, jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, jog besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes bei aptartą LVAT praktiką, netenkina pareiškėjos reikalavimų įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti motinystės išmoką ir išmokėti susidariusį skirtumą (nes šie reikalavimai yra įvykdyti), taip pat netenkina ir pareiškėjos reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus (jų dalis), nes tai pareiškėjos teisių negalėtų apginti, t. y. pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis liktų nepasikeitusi. Šiuo aspektu taip pat svarbu tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo pagrindu pareiškėjai už ginčo laikotarpį buvo išmokėta didžioji dalis motinystės išmokos. Teisme šis išmokėjimas nėra ginčijamas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas pareiškėjos teisių nepažeidė, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti šį sprendimą netenkinamas. Atitinkamai, netenkinamas ir pareiškėjos išvestinis reikalavimas panaikinti VSDFV sprendimą, kuriuo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas buvo pripažintas pagrįstu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjos skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Kaip minėta, pareiškėja teismo taip pat prašė priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t. y. žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad atstovavimo išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas bus pateiktas vėliau (b. l. 18). Minėtas apskaičiavimas teismui nebuvo pateiktas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pastebi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, savo išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas buvo atmestas, laikytina, kad teismo sprendimas nėra priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja neįgijo teisės iš VSDFV Vilniaus skyriaus reikalauti savo išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.