- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- S. J.
- Ieškovas
- D. R.
- Advokatai
- Vilma Raklevičienė
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2182-798/2010 pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo S. J. 125 000 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2005 m. balandžio 25 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 1, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 125 000 Lt, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2005 m. liepos 1 d. Atsakovas ieškovui iki šiol skolos negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 20,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl negražintų 125 000 Lt pagal 2005-04-25 paskolos sutartį Nr.1. Atsakovas nesutiko, kad yra skolingas pagal paskolos sutartį ir nurodė, kad paskolos sutartis dėl 125 000 Lt sumokėjimo yra kilusi iš 2003-11-14 namo statybos sutarties Nr.2003/11-14. Teismo teigimu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2003-11-14 atsakovas su ieškovu sudarė namo statybos sutartį Nr.2003/11-14 (b. l. 17-18), pagal kurią ieškovas įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir parduoti žemės sklypą, namą, atliktus statybos darbus, statybines medžiagas bei prietaisus už 195 000 Lt (sutarties 7.1 p.). Atsakovas pagal 2003-11-14 namo statybos sutartį Nr.2003/11-14 ieškovui sumokėjo 70 000 Lt, remiantis atsiskaitymų pagal sutartį Nr.2003/11-14 aktu (b. l. 19). 2005-01-18 šalys pasirašė priedą prie 2003-11-14 namo statybos sutarties Nr.2003/11-14, kuriame numatoma, jog po žemės sklypo notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, pirkėjo įsipareigojimą sumokėti pardavėjui likusią sumą pagal sutartį Nr. 2003/11-14 sutarta užtikrinti pasirašant paskolos sutartį likusiai sumokėti sumai (b. l. 46). Ieškovo įsipareigojimas sumokėti 125 000 Lt pagal statybos sutartį buvo įformintas 2005-04-25 Paskolos sutartimi Nr.1, kurios prieraše ieškovas (kreditorius) nurodė, jog sutartis pratęsiama iki bus išduotas leidimas namo statybai (b. l. 5). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad tarp šalių 2005-04-25 pasirašyta paskolos sutartis dėl 125 000 Lt atsirado iš ankstesnių šalių sutartinių santykių ir buvo tų sutartinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių, tąsa, nes CK 6.880 straipsnis nustato, kad šalių susitarimu skola, kilusi iš pirkimo-pardavimo, nuomos ar kitos sutarties, gali būti pakeista paskolos prievole pagal CK 6.141-6.144 straipsnių nustatytas taisykles. Taip pat teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2005-04-26 tarp šalių buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas D. R. pardavė, o pirkėjas S. J. nupirko nuosavybės teise 0,01455 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-50). Teismas sprendė, kad 2003-11-14 namo statybos sutartyje Nr.2003/11-14 ieškovo nustatyta prievolė parduoti namą nebuvo įvykdyta, o atsakovas tapo statytoju ir savininku, atsakovas išdavė ieškovui įgaliojimą tvarkyti visus su namo statyba susijusius reikalus 2005-04-27 (b. l. 20), bet ieškovas įgaliojime numatytų veiksmų iki termino pabaigos 2005-09-27 neatliko. Šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai – 2005-09-26 atliktas statytojo (užsakovo) pakeitimas prašyme projektavimo sąlygoms gauti (b. l. 53-55); 2005-10-03 atsakovo vardu išduotas statybos leidimas (b.l. 51-52); 2008-04-28 gautas statybos leidimas (b.l. 21-22), 2008-09-08 namas pripažintas tinkamu naudoti (b.l. 56-57); 2008-09-10 atlikta ieškovo vardu teisinė registracija (b.l. 23-24). Teismas sutiko su atsakovo pateiktais įrodymais ir sprendė, kad atsakovas įrodė, jog atsiskaitymas su ieškovu pagal 2005-04-25 paskolos sutartį Nr.1 buvo vykdomas per antstolių kontorą pagal antstolės I. B. 2008-09-26 patvarkymą Nr.0115/08/01602 (Vykdomoji byla Nr.0115/08/01602). Atsakovas 103 176,05 Lt sumą pagal 2003-11-14 namo statybos sutartį Nr. 2003/11-14 pervedė į antstolės I. B. kontoros depozitinę sąskaitą 2008-10-20. Ieškovas D. R. antstolių kontoroje patvirtino, kad 20 000 Lt jam yra sumokėta, sutiko apie sumos išieškojimą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu ir įstatymu nustatyta tvarka tai neapskundė (b.l 26).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas D. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo įsipareigojimas sumokėti 125 000 Lt pagal statybos sutartį buvo įformintas 2005-04-25 paskolos sutartimi Nr. 1. Tarp šalių kilo ginčas dėl negrąžintų 125 000 Lt pagal 2005-04-25 paskolos sutartį Nr. 1, tačiau ši sutartis nesietina su 2003-11-14 namo statybos sutarties Nr. 2003/11-14 vykdymu. Paskolos sutarties 1 p. nurodyta, kad kreditorius suteikia paskolos davėjui sutartyje nurodytomis sąlygomis 125 000 Lt sumos paskolą, o sutarties 7.1 p. nustatyta, kad paskolos gavėjas, pasirašydamas sutartį, patvirtina, kad 125 000 Lt sumą gavo iš pirkėjo sutarties pasirašymo dieną. 2005-04-25 paskolos sutartis Nr. 1 nenuginčyta, galiojanti, joje neminima jokia kita sutartis. Atsakovo patvirtinimas sutartyje, kad sutarties pasirašymo dieną gavo 125 000 Lt įrodo, kad tai visiškai kita sutartis, kuri nesietina su 2003-11-14 namo statybos sutartimi. Tai, kad atsakovas pagal 2003-11-14 namo statybos sutartį sumokėjo visą sumą, įrodo, kad ieškovas visus savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas S. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog 2005-04-25 paskolos sutartis nesietina su 2003-11-14 namo statybos sutartimi. Nesumokėta 125 000 Lt suma pagal 2003-11-14 namo statybos sutartį buvo pakeista paskolos prievole 2005-04-25 paskolos sutartimi, kurią atsakovas įvykdė atsiskaitydamas per antstolės depozitinę sąskaitą. Kaip matyti iš ginčijamos paskolos sutarties, jos suma identiška skolos pagal 2003-11-14 sutartį sumai. Nors paskolos suma yra didelė, atlyginimas (palūkanos) už paskolos suteikimą nenumatytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje ginčas kildinamas iš tarp šalių sudarytos paskolos sutarties. Nustatyta, kad 2005 m. balandžio 25 d. šalys sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas (ieškovas) suteikė paskolos gavėjui (atsakovui) 125 000 litų paskolą, kurią pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2005 m. liepos 1 d. (b. l. 78).
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduota kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 1, 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog paskolos sutarties sudarymui konstatuoti svarbu nustatyti paskolos pinigų perdavimo faktą ir perdavimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis Lietuvos ir Belgijos UAB „Lenaers ir Co“ v. L. V. byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis J. A. L. v. B. V. byloje Nr. 3K-3-558/2007; kt.).
Aiškinant kiekvieną sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, byla Nr. 3K-3-813/2003; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., byla Nr. 3K-3-349/2010; kt.)
Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodė, jog paskolos sutartimi jam nebuvo perduota paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma, o sutarties pasirašymu buvo įforminti kiti šalių santykiai – o būtent, skola pagal kitą sutartį, t. y. 2003 m. lapkričio 14 d. tarp tų pačių šalių sudarytą namo statybos sutartį (b. l. 17).
Pirmosios instancijos teismas palaikė tokią atsakovo poziciją ir ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, šalių tikruosius ketinimus, jų santykius iki sutarties sudarymo, kitas aplinkybes, padarė išvadą, kad įvyko skolos pakeitimas (novacija) paskolos prievole pagal Civilinio kodekso 6.141-6.144 straipsnių nustatytas taisykles (CK 6.880 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada, ją patvirtina ne tik atsakovo paaiškinimai, bet ir byloje esantys įrodymai. Šalys 2005 m. sausio 18 d. pasirašė priedą prie 2003 m. lapkričio 14 d. sutarties Nr. 2003/11-14 (b. l. 46), kuriame nurodė, kad likusią nesumokėtą sumą pagal sutartį Nr. 2003/11-14 sutarta užtikrinti pasirašant paskolos sutartį. Ieškovas nenurodė, kad kokia kita, be ginčo paskolos sutarties, šalių būtų pasirašyta.
Todėl laikytina, kad šalių valia įvykdyti skolos novaciją paskolos prievole buvo aiškiai išreikšta (CK 6.141 str. 2 d.). Kad paskolos sutartis sietina su namo statybos sutartimi, įrodo ir ieškovo ranka padarytas įrašas paskolos sutartyje, jog sutarties grąžinimas pratęsiamas iki datos, kada bus išduotas leidimas namo statybai (b. l. 79). Taip pat šią aplinkybę patvirtina netrukus po paskolos sutarties sudarymo ieškovui išduotas atsakovo įgaliojimas tvarkyti visus su namo statyba susijusius reikalus (b. l. 20). Tai paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog namo statybą ieškovas užbaigė laiku ir tinkamai, todėl neva įsipareigojimai pagal paskolos sutartį su namo statybos sutartimi nesietini.
Atsakovas nurodė, jog jis prievolę pagal 2003 m. lapkričio 14 d. statybos sutartį ir perkeltą prievolę pagal 2005 m. balandžio 25 d. paskolos sutartį D. R. visiškai įvykdė. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo raštas antstolės I. B. , vykdžiusios išieškojimą ir D. R. , kontorai (b. l. 58), kuriame jis išvardino mokėjimus pagal minėtas sutartis, kas visiškai sutampa su paskolos sutartyje nurodyta suma – 125 000 litų.
Atsakovo nurodomus mokėjimus patvirtina mokėjimo dokumentai (b. l. 59, 60, 61-65, 95). Pastarajame dokumente – mokėjimo pavedime (b. l. 95), atliktame per Nordea banką, nurodoma, kad mokama 103176,05 Lt suma pagal antstolės 2008 m. rugsėjo 26 d. patvarkymą Nr. 0115/08/01602. Iš antstolės I. B. patvarkymo (b. l. 25) ir iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad prašoma sumokėti suma sietina būtent su paties ieškovo antstolei pateikta ginčo paskolos sutartimi (vykdomoji byla, b. l. 46).
Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį nepagrįstu ir jį atmetė. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.