- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- AN2-6-361/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 8.2Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (ANK 127 str.)
- 21.1.2Administracinių nusižengimų teisenos procesinės taisyklės (ANK 564 str.)
- 2.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. D. atstovo advokato E. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria nutarta A. D. administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos transporto saugos administracijai (toliau – LTSA), administracinio nusižengimo tyrimui atlikti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. D. LTSA Teisės skyriaus vyriausias specialistas R. S. S. 2018 m. liepos 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą (toliau – Protokolas), kuriuo A. D. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 3 punkto ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kelių transporto kodeksas) 18 straipsnio 14 dalies reikalavimus ir padariusi administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje, o būtent už tai, jog ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir būdama atsakinga už keleivių vežimą įmonėje bei veždama keleivius už atlygį lengvuoju automobiliu, neturėjo atitinkamo leidimo ir neužtikrino keleivių kultūringo aptarnavimo. Protokole nurodyta, jog vadovaujantis keleivės G. J. 2018 m. gegužės 23 d. skundu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekokybiškų paslaugų suteikimo, buvo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 28 d. buvo vykdomas aštuonių keleivių vežimas maršrutu Marijampolė-Danija UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), priklausančiu M1 klasės lengvuoju automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš prie skundo pridėto pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikusi deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą ir todėl neturi leidimo vykdyti šią veiklą. Taip pat nustatyta, kad vieni iš keleivių vartojo alkoholį, kiti ne. Tarp minėtų keleivių kilo konfliktas, vieni kitus įžeidinėjo. Vairuotojas nesiėmė visų būtinų priemonių užtikrinti tinkamą keleivių vežimą. Protokole įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo A. D. buvo siūloma iki 2018 m. liepos 27 d. sumokėti 150 Eur baudą.
2. LTSA Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas R. S. S. 2018 m. spalio 5 d., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, dalyvaujant A. D., jos atstovui advokatui E. R., priėmė nutarimą, kuriame nurodė, kad A. D. ėmėsi visų būtinų veiksmų užtikrinti vežamų keleivių kultūringą aptarnavimą, todėl jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, požymių. Motyvavo, jog keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugos, neturint atitinkamo leidimo, negali užtraukti administracinės atsakomybės, numatytos ANK 150 straipsnyje, nes ši veika nesusijusi su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Už šią veiką atsakomybė numatyta ANK 127 straipsnio 1 dalyje, todėl A. D. veiką perkvalifikavo į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir bylą perdavė nagrinėti apylinkės teismui (ANK 617 straipsnio 2 dalis, 619 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarta A. D. administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą LTSA administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Šalies argumentai
4. Apeliantas skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Teigia, jog iš LTSA Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 5 d. nutarimo turinio matyti, kad LTSA konstatavo, kad dėl vieno epizodo administracinio nusižengimo teisena apeliantei nutraukiama, o dėl kito administracinė atsakomybė pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį neatsiranda. Kitaip tariant, LTSA pagrįstai konstatavo, kad apeliantės padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), tačiau nepagrįstai administracinio nusižengimo teisenos nenutraukė (ANK 617 straipsnio 1 dalis, kasacinės nutartys Nr. 2AT-84-942/2016; Nr. 2AT-97-942/2017). Apylinės teismas konstatavo nurodytas aplinkybes ir nurodė į ANK 617 straipsnio 2 dalies nuostatas. ANK 627 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 591 straipsnyje numatytais atvejais teismas nutraukia administracinio nusižengimo teiseną nutarimu. Nepriklausomai nuo to, kad skundžiamoje nutartyje konstatuota, jog institucijos surašytas protokolas neteisėtas, be to, nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 150 straipsnio 1 dalį, teismas administracinio nusižengimo teisenos nenutraukė, nors tokią teisę turėjo dar rengimosi bylos nagrinėjimui stadijoje.
4.2. Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje jokių argumentų apie esminius įrodymų trūkumus teismas nenurodė, priešingai, teismas ištyrė ir pasisakė dėl apeliantės į bylą pateiktų naujų įrodymų, pagrindžiančių jos įmonės vykdomos veiklos teisėtumą. Nutartyje nėra jokių argumentų, susijusių su administracinio nusižengimo fakto objektyvumu. Todėl, mano, kad teismas turėjo bylą išspręsti iš esmės – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Byloje pateikti įrodymai bei apeliantės paaiškinimai, pagrindžia, jog apeliantės įmonė nuo 2011 m. vykdo vežimus užsakomaisiais tarptautinio susisiekimo reisais; apeliantė yra išsilaikiusi keleivių ir krovinių vežimo kelių transportu profesinės kompetencijos egzaminą; kai įmonė įsisteigė, ji turėjo keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais licenciją, tačiau po 6 mėn., pasikeitus teisiniam reglamentavimui, veiklai vykdyti licencija tapo nebereikalinga, t. y. veikla tapo nebelicencijuojama; UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai vykdo veiklą, moka mokesčius.
4.3. Protokolo surašymą dieną galiojusi Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numatė, kad keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalyje nurodytos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos, o vykdo užsakomuosius reisus tarptautinio susisiekimo maršrutais, todėl neturi pareigos teikti savivaldybei deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą pagal įmonės buveinės registracijos vietą. Motyvuoja, jog vien tik tai, kad asmuo pradėjo vykdyti veiklą, tačiau apie tai nepranešė (negavo leidimo), nedaro šios veiklos per se neteisėta. Reikalavimas informuoti apie veiklos vykdymo pradžią, tai dėl individualios veiklos vykdymo atsirandanti papildoma (šalutinė) mokesčių mokėtojo teisinė pareiga, susijusi su būtinybe užtikrinti efektyvų mokesčių administravimą. Todėl atsakomybė pagal minėtą straipsnį už nepranešimą apie veiklos vykdymo pradžią atsirasti negali. Teismas turėjo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, išnagrinėti bylą iš esmės, o ne grąžinti LTSA tirti iš naujo.
Atsiliepimas
5. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos transporto saugos administracija, atsiliepimu iš dalies nesutinka ir su skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytais argumentais, jog Protokolo trūkumai nelaikytini esminiais ir teismas privalėjo savo iniciatyva juos ištaisyti ir išnagrinėti bylą. Prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teismui.
5.1. Išanalizavus Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies, Taisyklių 27, 28, 29 punktų nuostatas, konstatuotina, jog, siekiantys teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas (nepriklausomai nuo to, kur teikia šias paslaugas), savivaldybės institucijai privalo pateikti deklaraciją. Vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai diena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikusi deklaracijos Klaipėdos miesto savivaldybei pagal įmonės buveinės vietą. Teismas konstatavo, jog nusižengimo faktas nekelia abejonių, todėl konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas neturėdama leidimo. Apeliantė sutinka, jog tokiai veiklai reikalinga turėti leidimą ir teisme prisipažino, jog jau pateikė deklaracijas savivaldybės administracijai.
5.2. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai grąžino bylą nagrinėti LTSA. Teismas įpareigojo LTSA surinkti įrodymus, jog aptarta deklaracija nepateikta, nors apeliantė ir jos atstovas teisme paaiškino, jog deklaracija nusižengimo užfiksavimo metu savivaldybei nebuvo pateikta ir pažymėjo, jog deklaracijas savivaldybės administracijai pateikė tik 2018 m. rugsėjo 25 d. LTSA 2018 m. gruodžio 7 d. gavo savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.76)-P2-3316, kuriame nurodė, jog apeliantė pateikė 3 prašymus priimti deklaracijas apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą 2018 m. rugsėjo 25 d. Taip pat teismas nurodė LTSA surinkti įrodymus apie tai, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pajamų teikdama keleivių vežimo paslaugas. LTSA raštas Nr. (12)15B-4437 ir mokesčių inspekcijos raštas patvirtina, jog LTSA siekė gauti tokius įrodymus, tačiau jų negavo. Todėl teismo įpareigojimas surinkti įrodymus, kurių LTSA negali gauti, užkerta kelią tolesnei administracinei teisenai. Atsižvelgiant į tai, teismas savo iniciatyva privalėjo išsireikalauti aptariamus įrodymus arba išduoti liudijimą jiems gauti. Be to, 2018 m. gruodžio 12 d. mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamos iš keleivių vežimo veiklos, už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. liepos 12 d. sudarė 83 700 Eur. Todėl teismo sprendimą grąžinti bylą LTSA vertina kaip formalų, nes įpareigojimai surinkti papildomus įrodymus yra be pagrindo, o nurodyti trūkumai yra neesminiai (ANK 567 straipsnio 1 dalis).
5.3. LTSA Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. spalio 5 d. nutarimu, priešingai nei nurodė teismas, Protokole suformuluotas kaltinimas nebuvo keičiamas, o konstatuota, kad apeliantės veika ištirta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio, susijusio su ekonomika ir verslo tvarka, kontekste. Be to, tiek minėtame nutarime, tiek Protokole nurodyti tie patys Kelių transporto kodekso straipsniai ir Taisyklių nuostatos, kuriuos galbūt pažeidė apeliantė. Todėl nesutinka su teismo teiginiais, jog nutarimu pakeistas administracinio nusižengimo kvalifikavimas ir taip apsunkina apeliantės teisinę padėtį, užkirstas kelias tinkamai pasiruošti gynybai (ANK 566 straipsnio 1 dalis). Aptariamas nutarimas priimtas 2018 m. spalio 5 d., o teismas bylą nagrinėjo 2018 m. lapkričio 2 d., o nagrinėjant bylą tiek LTSA, tiek teisme dalyvavo apeliantės advokatas. Todėl apeliantės teisė žinoti kaltinimo esmę ir tinkamai pasiruošti gynybai nebuvo pažeista. Teismas nurodė, jog LTSA turėjo administracinę teiseną pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį nutraukti ir surašyti apeliantei naują administracinio nusižengimo protokolą. Tačiau, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 dalies nuostatomis, bylą pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį nutraukus, apeliantei dėl to paties fakto nebebus galima pradėti naujos administracinio nusižengimo teisenos. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teigia, jog skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o apeliantės prašymas nutraukti teiseną netenkintas, nes teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir nusprendė, jog apeliantė padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Teismas grąžino administracinio nusižengimo bylą LTSA, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, motyvuodamas tuo, jog esami esminiai Protokolo trūkumai užkerta kelią tolimesnei teisenai, o būtent Protokolo surašymo metu buvo netinkamai pritaikytas ANK straipsnis, atitinkantis apeliantės padaryto teisės administracinio nusižengimo sudėtį – Protokolas turėjo būti surašytas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu LTSA nesilaikė kasacinio teismo suformuluotų reikalavimų, taikant ANK 617 straipsnio 2 dalies normą, užtikrinti, kad nebūtų pabloginta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingumo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės (teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt.). Šiuo atveju LTSA turėjo administracinę teiseną pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį apeliantei nutraukti ir surašyti naują administracinio nusižengimo protokolą. LTSA nutarimu, prieš tai neįspėjus apeliantės, pakeitė Protokole suformuluoto kaltinimo turinį ir administracinio nusižengimo kvalifikavimą, nurodė kitus teisės aktus, kurių pažeidimu kaltinama apeliantė. Nutarimo išvados, teismo nuomone, yra prieštaringos. Nurodžius, jog apeliantė ėmėsi visų būtinų veiksmų užtikrinti vežamų keleivių kultūringą aptarnavimą, todėl jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, požymių, kartu nurodoma, kad jos veika perkvalifikuota į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje, nes nusižengimo esmė įrodyta, tik suklysta nurodant šio kodekso straipsnį. ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas yra priskiriamas administraciniams nusižengimams, susijusiems su ekonomika ir verslo tvarka, o ANK 150 straipsnio 1 dalyje – prie nusižengimų, susijusių su prekyba, finansų sistema ir statistika. Apeliantės veiksmai nusižengimo, susijusio su ekonomika ir verslo tvarka, kontekste apskritai nebuvo tiriami ir vertinami, tik Protokole nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikusi deklaracijos apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą ir todėl neturi leidimo vykdyti šią veiklą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė deklaracijos. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju buvo ne suklysta nurodant straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, o buvo tiriamas visai kitas galbūt apeliantės padarytas administracinis nusižengimas. Todėl, teismo manymu, apeliantei administracinė teisena pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį turėjo būti nutraukta ir surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį. LTSA nesurinko ir nepateikė duomenų, kiek pajamų apeliantės vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo teikdama keleivių vežimo paslaugas. Konstatavo, kad Protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nurodyti jo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme. Todėl, vadovaudamasis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo bylą teismas nusprendė grąžinti LTSA nusižengimo tyrimui atlikti (papildyti), o surinkus papildomus duomenis, surašyti administracinio nusižengimo protokolą, atitinkantį ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių pažeidimų, teismo teigimu, negalima ištaisyti teisme, nes apeliantei turi būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paimtas paaiškinimas, tam, kad ji galėtų tinkamai gintis nuo kaltinimo.
7. Apygardos teismas su 6 punkte išdėstytu apylinkės teismo bylos aplinkybių vertinimu ir išvadomis nesutinka, sprendimą grąžinti bylą LTSA bei motyvus dėl Protokolo trūkumų, įrodymų stokos, apeliantės teisių į teisingą bylos nagrinėjimą ir pan., vertina kaip formalius ir nepagrįstus.
7.1. Iš bylos medžiagos matyti, jog ši byla apylinkės teisme gauta 2018 m. spalio 12 d., byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. lapkričio 2 d. ir išnagrinėta šiame posėdyje (truko 1 val. 15 min.), dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. D., jos atstovui advokatui E. R., LTSA atstovui R. S. S.. Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismui apeliantės atstovas pateikė apeliantei 2011 m. liepos 9 d. išduotą Profesinės kompetencijos pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, jog ji išlaikė keleivių ir (arba) krovinių vežimo kelių transportu profesinės kompetencijos egzaminą ir turi reikiamą kompetenciją vadovauti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais (b. l. 22), Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. balandžio 3 d. raštą, kuriame į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. kovo 19 d. paklausimą, atsakoma, jog pagal Kelių transporto kodekso 8 straipsnį, nuo 2011 m. gruodžio 4 d., licencija verstis keleivių vežimu reikalinga tik kai vežama autobusais; verstis keleivių vežimu lengvaisiais automobiliais licencija nereikalinga; kiti keleivių vežimo užsakomaisiais reisais reikalavimai nepasikeitė (b. l. 23); UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinę pelno mokesčių deklaraciją už 2017 m. (b. l. 24-25); Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio mėn. raštą „Dėl informacijos pateikimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo LTSA atsakoma, jog duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas iš keleivių vežimo veiklos pateikti negali, nes pelno ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose pateikiami visų vykdomų veiklos rūšių suminiai duomenys, nedetalizuojant pagal veikas, o tai galima nustatyti tik atlikus kontrolės veiksmą (b. l. 26).
7.2. 2018 m. lapkričio 2 d. teismo posėdyje LTSA atstovas neprieštaravo dėl minėtų advokato pateiktų duomenų pridėjimo ir teismas šiuos dokumentus pridėjo prie bylos.
8. Įvertinęs 7, 7.1. ir 7.2. punktuose aptartas bylos nagrinėjimo aplinkybes ir kartu vertindamas skundžiamos nutarties motyvus, apygardos teismas daro išvadą, jog viena vertus, apylinkės teismui pakako byloje nustatytų duomenų galbūt įžvelgti ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį A. D. veiksmuose, tačiau pakeisti nuorodą į šio straipsnio dalį bei spręsti dėl nuobaudos jai skyrimo (teisenos nutraukimo arba kt.) klausimą, teismui apsunkino neva LTSA 2018 m. spalio 5 d. nutarime pastebėti prieštaravimai. Akivaizdu, jog apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino LTSA nutarimo turinį, nors turėjo analizuoti ir ištirti būtent Protokole apeliantei inkriminuoto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes ir pateikti motyvuotą šių aplinkybių juridinį įvertinimą. Protokole aiškiai konkretizuoti apeliantės veiksmai, kurie, LTSA manymu, baustini administracine tvarka. Pažymėtina, jog tik teismas atlieka galutinį teisinį faktinių veikos aplinkybių įvertinimą, t. y. kvalifikuoja konkretaus teisės pažeidimo situaciją. Byloje esamų faktinių duomenų apylinkės teismui objektyviai turėjo pakakti aptartam juridiniam įvertinimui atlikti. Apylinkės teismas nepagrįstai įžvelgė kaltinimo turinio trūkumus ir juos vertino kaip apsunkinančius apeliantės teisę į gynybą ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantei teismo posėdyje atstovo teisininkas profesionalas – advokatas bei LTSA atstovas, teisiškai reikšmingos teisingam procesiniam sprendimui byloje priimti aplinkybės posėdyje galėjo būti atskleistos ir ištirtos. Todėl nėra pagrindo manyti, kad apeliantei buvo apsunkinta gynybos galimybės, o Protokolo trūkumas dėl galbūgt neteisingai inkriminuotos ANK 150 straipsnio 1 dalies normos, yra neesminis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.
9. Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju, teismui nekilo abejonių dėl ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo fakto, tačiau nepagrįstai susiaurindamas turimos kompetencijos ribas, teismas nepagrįstai įžvelgė esant esminių Protokolo trūkumų, kurių neva negalima nustatyti teisme, todėl priėmė neteisėtą sprendimą grąžinti bylą LTSA administracinio nusižengimo tyrimui atlikti ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti A. D. administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Nutartis neskundžiama.