Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) I. K., atstovaujamos advokatės Gabrielės Masiokaitės, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams V. K., V. K. bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir kt., tretieji asmenys O. K., A. S., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. K. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir kt., kurio vienas iš pareikštų reikalavimų yra pripažinti, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausančiame žemės sklype (600/1820 dalys), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas priklauso ieškovei ir kitam atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, namą priteisti atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti kompensaciją už 1/2 dalį gyvenamojo namo.Ieškovės atstovė advokatė Gabrielė Masiokaitė 2017 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo: įpareigoti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pateikti patikslintą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą arba užtikrinti įrodymus ir leisti ieškovei bei jos pasirinktam matininkui patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus; įpareigoti atsakovus V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), užtikrinti ieškovės bei jos pasirinkto matininko patekimą į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasirinktu laiku, apie kurį ieškovė informuos atsakovus iš anksto;paskirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertei Irmantai Krikščiūnienei;teismo ekspertei pavesti atsakyti į klausimą, kokia gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jam priskirtinos dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nekilnojamojo turto vertinimo dienai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės atstovės prašymo dėl teismo ekspertizės atitinkamų objektų rinkos vertei nustatyti skyrimo ir prašymo dėl įrodymų užtikrinimo netenkino; įpareigojo atsakovą V. K., a. k (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. lapkričio 24 d. pateikti teismui duomenis, ar laikotarpiu nuo 2011 m. iki šiol buvo tikslinami gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, jei taip, pateikti šių kadastrinių matavimų duomenis; pasiūlė ieškovei I. K. iki 2017 m. gruodžio 1 d. apsvarstyti ekspertizės gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), sukūrimui turėtų sąnaudų (statybinės medžiagos ir pan.) dydžiui (vertei) nustatyti atlikimo byloje, taip pat atitinkamo ieškinio reikalavimo tikslinimo klausimus.Teismas sprendė, kad prašomos skirti ekspertizės objektas yra neįregistruotas statinys, pastatytas žemės sklype, nepriklausančiame nei vienam iš sutuoktinių; kad toks statinys negali būti savarankišku civilinės apyvartos objektu ir neturi rinkos vertės, kaip ją apibrėžia teisės aktai, reglamentuojantys turto vertinimą, todėl ieškovės prašymo skirti ekspertizę ginčo objekto rinkos vertei nustatyti netenkino. Pažymėjo, kad ieškovės prašymas užtikrinti įrodymus – sudaryti sąlygas ginčo statinio kadastriniams matavimams atlikti – yra tiesiogiai susijęs su ekspertizės skyrimu, t. y. kadastrinius matavimus norima atlikti minėto statinio rinkos vertės nustatymo tikslais. Todėl, nesant pagrindo skirti objekto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, prašymo dėl kadastrinių matavimų atlikimo, kaip įrodymų užtikrinimo, tenkinimas būtų savitikslis, taigi nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė I. K., atstovaujama advokatės Gabrielės Masiokaitės, teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovės I. K. prašymas dėl įrodymų užtikrinimo, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – užtikrinti įrodymus ir leisti ieškovei bei jos pasirinktam matininkui patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus; įpareigoti atsakovus V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)), ir V. K. (a. k (duomenys neskelbtini)), užtikrinti ieškovės bei jos pasirinkto matininko patekimą į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasirinktu laiku, apie kurį ieškovė informuos atsakovus iš anksto. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties dalis, kuria atmestas ieškovės prašymas užtikrinti įrodymus, yra nepagrįsta ir neteisėta.Teismas nurodydamas, kad ieškovės prašymas savitikslis, todėl netenkintinas, o toliau teigdamas, kad siekiant atskleisti visapusiškai bylai reikšmingas aplinkybes, ir įpareigodamas pateikti duomenys dėl namo kadastrinių matavimų patikslinimo nuo 2011 m. prieštarauja pats sau.Pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Netenkindamas ieškovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo, tokiu būdu užkirto kelią ieškovei identifikuoti ginčo objektą, nustatyti jo realią faktinę būklę šiai dienai.Pažymėjo, kad net ieškovei ir patikslinus reikalavimus šioje byloje bei prašant pripažinti bendrąją jungtine nuosavybe statybines medžiagas, panaudotas ginčo namo statybai, patikslinti ginčo namo kadastriniai matavimai būtų aktualūs sprendžiant ir minėtą patikslintą reikalavimą, nes juose būtų nurodyti ir visiškai baigto statyti namo atkūrimo kaštai (statybinė vertė), pagrindinio pastato ir jo dalių kadastro duomenys.Nagrinėjamu atveju tikslūs ir realią bylos nagrinėjimo metu esančią ginčo turto padėtį patvirtinantys kadastriniai matavimai yra tiesiogiai susiję su byloje pareikštais reikalavimais, todėl juos privaloma atlikti ir pateikti į bylą. Atlikus kadastrinius matavimus, nustačius visišką baigtumą, objektą bus galima identifikuoti.Mano, jog atsakovai galimai tyčia neregistruoja baigto statyti namo Nekilnojamojo turto registre, taip siekdami, kad ieškovė negalėtų nustatyti ginčo namo rinkos vertės ir atitinkamai ieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją už dalį ginčo gyvenamojo namo rinkos vertės negalėtų būti patenkintas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašymas užtikrinti įrodymus – sudaryti sąlygas ginčo statinio kadastriniams matavimams atlikti – yra tiesiogiai susijęs su ekspertizės skyrimu, t. y. kadastrinius matavimus norima atlikti minėto statinio rinkos vertės nustatymo tikslais. Todėl, nesant pagrindo skirti objekto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, prašymo dėl kadastrinių matavimų atlikimo, kaip įrodymų užtikrinimo, tenkinimas būtų savitikslis, taigi nepagrįstas.Ieškovė atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais, t. y. šalys turi pareigą rinkti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir kad, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl įrodymų užtikrinimo, užkirto ieškovei kelią identifikuoti ginčo objektą, nustatyti jo realią faktinę būklę šiai dienai ir tokiu būdu pagrįsti reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė, prašydama teismo pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe bei priteisti piniginę kompensaciją už ½ dalį gyvenamojo namo, prašė leisti jai ir jos pasirinktam matininkui patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus; įpareigoti atsakovus užtikrinti ieškovės bei jos pasirinkto matininko patekimą į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasirinktu laiku, apie kurį ieškovė informuos atsakovus iš anksto. Teismas, netenkindamas šio ieškovės prašymo, tačiau siekdamas visapusiškai atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes, žemės sklypo dalies savininką ir ginčo objekto statytoją įpareigojo pateikti teismui duomenis, ar laikotarpiu nuo 2011 m. iki šiol buvo atlikti ginčo statinio kadastriniai matavimai, jei taip, pateikti šių kadastrinių matavimų duomenis, o ieškovei pasiūlė apsvarstyti ekspertizės gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), sukūrimui turėtų sąnaudų (statybinės medžiagos ir pan.) dydžiui (vertei) nustatyti atlikimo byloje, taip pat atitinkamo ieškinio reikalavimo tikslinimo klausimus.Įrodymų užtikrinimas – tai įstatymo nustatyta tvarka vykdomas įrodymų užfiksavimas ir išsaugojimas. Įrodymų užtikrinimu siekiama sudaryti sąlygas, kad teismas galėtų surinkti duomenis, nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą byloje. Įrodymų užtikrinimo institutas taikytinas tuomet, kai yra realus pagrindas baimintis ar abejoti, kad pateikti reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku. Įrodinėjant būtinybę užtikrinti įrodymus, turi būti pagrindžiama, jog atsirado aplinkybės, dėl kurių esami įrodymai gali išnykti arba juos pateikti vėliau pasidarys negalima ar sunku (CPK 221 straipsnis). Prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 straipsnis). Įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu iki ieškinio padavimo ar jį jau padavus teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į faktinę situaciją bei egzistuojančių aplinkybių visetą, vertina, ar yra būtinybė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones ir ar egzistuoja reali grėsmė, kad neužtikrinus įrodymų, susijusių su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, jie gali neišlikti. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims, tuo tarpu teismas gali išreikalauti tik tuos įrodymus, kurių dėl tam tikrų priežasčių teismui negali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys.Nagrinėjamu atveju ieškovės teismui pateiktas prašymas (leisti jai ir jos pasirinktam matininkui patekti į gyvenamąjį namą ir atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus), kaip pagrįstai teigiama ieškovės atskirajame skunde, nelaikytinas savitiksliu ir nepagrįstu. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio ir ieškovės pateikto prašymo formuluotės matyti, jog ieškovės prašymas leisti jai ir jos pasirinktam matininkui patekti į gyvenamąjį namą ir atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus vertintinas kaip prašymas taikyti įrodymų užtikrinimo priemonę ir teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, ieškinio dalyką ir pagrindą, (ne)tenkindamas tokį ieškovės prašymą, turėjo taikyti įrodymų užtikrinimo institutą ir jo taikymo būtinybę nagrinėjamu atveju, o ne nepagrįstai sutapatinti ieškovės pareikštą prašymą dėl objekto rinkos vertės nustatymo ekspertizės skyrimo su prašymu dėl įrodymų užtikrinimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tarp kitų reikalavimų yra pareiškusi ir reikalavimą pripažinti turtą bendrąja jungtine nuosavybe bei priteisti piniginę kompensaciją už ½ dalį gyvenamojo namo. Būtent šiam ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovė ir siekia atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir pateikti teismui rašytinį įrodymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą, teismas įvertina prašomus užtikrinti įrodymus sąsajumo aspektu, tačiau nėra saistomas pareigos jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje įvertinti byloje esančių įrodymų pakankamumą sprendimui byloje priimti. Pareiga rinkti įrodymus yra nustatyta proceso šalims (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 177 straipsnyje numatytų civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo. Ieškovė, siekdama pateikti teismui rašytinį įrodymą (kadastrinius matavimus) dėl atliktų gyvenamojo namo pagerinimų ir jų vertės nustatymo, pareiškė prašymą, kuriuo siekia užsitikrinti galimybę atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, kad būtų galima jį identifikuoti kaip civilinės apyvartos objektą ir nustatyti objekto vertę. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomi užtikrinti įrodymai yra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimais ir faktinių aplinkybių pagrindimu, o kadangi ieškovė nėra ginčo objekto savininkė, ji neturi galimybės nevaržomai patekti į ginčo objektą (tarp ieškovės ir atsakovų teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisės į statinį), todėl be teismo įsikišimo negali surinkti šių įrodymų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas užtikrinti nurodytus įrodymus iš esmės atitinka įstatymo numatytas sąlygas ir yra tiesiogiai susijęs su ieškinyje keliamais reikalavimais.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nurodė įrodymus, kuriuos reikia užtikrinti, aplinkybes, kurias įrodymais patvirtins, priežastis, dėl kurių prašo užtikrinti įrodymus bei sąsajumą su nagrinėjama byla, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo, dėl to atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl įrodymų užtikrinimo tenkintinas, leistina ieškovei bei jos pasirinktam matininkui patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kadastrinius matavimus; įpareigotini atsakovai V. K. ir V. K. užtikrinti ieškovės bei jos pasirinkto matininko patekimą į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasirinktu laiku, apie kurį ieškovė informuos atsakovus iš anksto (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl įrodymų užtikrinimo tenkinti ir leisti ieškovei bei jos pasirinktam matininkui patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus; įpareigoti atsakovus V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)), ir V. K. (a. k (duomenys neskelbtini)), užtikrinti ieškovės bei jos pasirinkto matininko patekimą į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), pasirinktu laiku, apie kurį ieškovė informuos atsakovus iš anksto.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.