- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-253-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Alma Urbanavičienė, Andžej Maciejevski (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., M. V., O. S., V. A., K. B., J. S.
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. S. ir jos atstovei adv. Jolitai Vilutytei, M. V. ir jos atstovui adv. Eimantui Šriupšai, J. S. atstovei adv. Ingridai Ivanovienei, O. S. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pareiškimą dėl J. S. pripažinimo neveiksnia ir globos nustatymo, suinteresuoti asmenys G. S. , M. V. , O. S. , V. A. , K. B. , J. S. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas pripažinti neveiksnia J. S. , o G. S. skirti jos globėja. Nurodė, kad J. S. yra neįgali, serga Alzhaimerio liga, lėtine smegenų išemija, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei didelių specialiųjų poreikių lygis, ji yra visiškai nesavarankiška, nesugeba pasirūpinti savimi. J. S. yra vieniša, našlė, vaikų neturi, ją daugelį metų prižiūri jos sesers V. A. dukra G. S. , kuri ir pageidauja tapti tetos globėja. 2006-03-20 J. S. ir G. S. sudarė Buto perdavimo už išlaikymą iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią G. S. nuolat prižiūri ir rūpinasi teta, aprūpina ją maistu, sumoka UAB „Senevita“ už J. S. teikiamas globos ir slaugos paslaugas. Kiti artimi J. S. giminaičiai yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos arba gyvena toli nuo Vilniaus, todėl rūpintis seserimi neįstengtų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono teismas 2008-09-15 sprendimu pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pareiškimą dėl J. S. pripažinimo neveiksnia atmetė. Teismas nustatė, kad 2006-03-20 tarp J. S. ir G. S. buvo pasirašyta notarinė buto perdavimo už išlaikymą iki gyvos galvos sutartis, sutartyje buvo numatyta, jog G. S. įsipareigojo išlaikyti J. S. jai gyvenant šiame bute iki gyvos galvos. Sutarties pasirašymo metu J. S. buvo visiškai veiksni. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad G. S. gali perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti butą, tik turėdama J. S. rašytinį sutikimą. Teismo nuomone, tai reiškia, kad tol, kol J. S. gyva ir veiksni – G. S. neturėjo galimybės visiškai ar iš dalies disponuoti minėtu butu. 2008-01-21 G. S. kreipėsi į Socialinės rūpybos skyrių su prašymu kreiptis dėl J. S. pripažinimo neveiksnia, o ją skirti jos globėja ir turto administratore. 2008-01-11 pranešime tam pačiam skyriui G. S. nurodė, kad ji nuolat prižiūrėjo ir teikė išlaikymą J. S. . Teismas pažymėjo, jog šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Pareiškėjas pateikė teismui 2007-04-19 apmokėjimo už socialines paslaugas sutartį, kuria G. S. perka J. S. naudai iš UAB “Senevita“ globos ir slaugos paslaugas. Prie bylos buvo pateikti dokumentai, kad G. S. užmokėjo tik už 23 pirmas dienas 1200 litų globos ir slaugos namams. Taip pat byloje buvo pateiktos dvi J. S. ligos istorijos iš VĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikos. 2007-09-20 buvo įrašytas pirmas įrašas, jog J. S. atvyko gyventi į „Senevita“. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad G. S. priėmė neracionalų sprendimą dėl J. S. patalpinimo į globos namus, nes abejotina, kad J. S. būtų sutikusi gyventi įstaigoje „Senevita“. Teismas padarė išvadą, jog G. S. buvo materialiai suinteresuota tapti J. S. turto administratore, tai įrodė jos elgesys ir veiksmai, ji pati gydytojui nurodė, kad nėra kam prižiūrėti J. S. , nors tai buvo jos pareiga pagal sutartį. Teismui kilo abejonių dėl to, jog nebuvo pateikta byloje duomenų, kad G. S. nebuvo skolinga UAB “Senevita“ už J. S. buvimą šioje įstaigoje, nes G. S. pajamos negalėjo būti pakankamos, kad išlaikytų J. S. globos namuose. Teismas pripažino, kad J. S. yra pakankamai senyvo amžiaus žmogus, 1919 m. gimimo, serga psichine liga, todėl akivaizdu, kad tokios būsenos ir amžiaus žmogui yra sunkiau bendrauti, orientuotis aplinkoje. Teismas konstatavo, kad J. S. vaikšto pati, sugebėjo pasirašyti, reagavo pagal galimybes į aplinką, o būtent į teismo metu išreikštą G. S. nuomonę apie jos būseną. Atsižvelgdamas į J. S. duotus paaiškinimus posėdžio metu, teismas padarė išvadą, jog ji nors ir netiksliai, tačiau suvokia savo padėtį, prieštarauja jos pripažinimui neveiksnia, nori gyventi savo namuose. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad artimiausi J. S. giminaičiai – jos seserys - aktyviai reiškia savo poziciją, kad jos rūpinsis, prižiūrės ją, nurodė, kad bendravo globos namuose su ja. Tai reiškė, kad J. S. , kaip sutrikusios psichikos asmeniui maksimalaus veiksnumo išsaugojimo principo įgyvendinimo atveju yra kam padėti išlaikyti ją visuomenės tarpe. Teismas pažymėjo, jog psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis teismas pripažino, kad J. S. nėra konstatuoti patys sunkiausi psichikos sveikatos sutrikimai, tai reiškia, kad teismas pripažįsta, jog neįrodytas juridinis asmens neveiksnumo kriterijus, todėl pareiškimą atmetė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo G. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-09-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – J. S. pripažinti neveiksnia. Nurodo, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, jog gydytojų konsultacinė komisija diagnozavo J. S. Alzhaimerio ligą, lėtinę smegenų išėjimą. J. S. nesiorientuoja laike, nesugeba rūpintis savimi, jai yra nustatyti organiniai kliedesiai, negali gyventi savarankiškai, jai reikalinga pastovi globa. Teismo posėdyje UAB „Senevita“ apklausta atstovė nurodė, kad J. S. yra nesavarankiška, turi suvokimo problemų, ligonės elgesio negalima numatyti. Nors ekspertizės metu buvo nustatyta, jog J. S. negali dalyvauti teismo posėdyje, ji buvo apklausta, o jos atsakymai leido suprasti, jog ji nesugeba teisingai atsakyti į klausimus, teismas padarė neteisingą išvadą, jog ji gerai suvokia aplinką. Teismo išvada, jog ekspertizė buvo padaryta paviršutiniškai, neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymi, kad teismo teisės aktų citavime visiškai buvo neatsižvelgiama į tikrąją jų esmę, t.y. būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju teismui imtis visų priemonių psichikos ligonio teisėms užtikrinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas padarė tinkamą išvadą dėl J. S. veiksnumo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir turimus įrodymus. Mano, jog J. S. teismo posėdyje išreiškė savo nuomone, jog nori gyventi namuose, suprato ją supančią aplinką. Pažymi, kad J. S. yra senyvo amžiaus, todėl natūralu, kad jai šiek tiek sunkiau bendrauti, prisiminti tam tikrus dalykus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pagal LR CK 2.5 str. fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Pagal LR CK 2.10 str. 1 d. fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Taigi, kad asmenį pripažinti neveiksniu, turi būti įrodytos šios 3 sąlygos: asmens psichinė liga ar silpnaprotystė, asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti bei priežastinis ryšys tarp asmens psichinės ligos ar silpnaprotystės ir negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pirmosios instancijos teismas byloje 2008-02-11 nutartimi buvo paskyręs J. S. teismo psichiatrinę ekspertizę. Teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad J. S. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija sergant mišria Alzheimerio liga, dėl tokios savo psichikos sveikatos būsenos ji negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, jai reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra ir dėl tokios būsenos ji negali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimų (b.l.65-66). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertizės aktas yra paviršutiniškas, teismas nepagrindė, kuo tas paviršutiniškumas pasireiškė. Priešingai, ekspertizės aktas yra išsamus, visapusiškas, nuoseklus ir logiškai argumentuotas, todėl nekeliantis abejonių. Medicinos moksle pripažįstama, kad Alzheimerio liga yra pirminė degeneracinė smegenų liga, kuri pasireiškia didėjančia smegenų atrofija ir kurią lydi žievinių smegenų funkcijų sutrikimas, pereinantis į visišką silpnaprotystę (Psichiatrija, A.Dembinskas, Vilnius, 2003). Ekspertizės akte nurodoma, kad J. S. psichikos sutrikimas progresuoja, t.y. jos psichinės sveikatos būklė blogėja. Ekspertizės akto išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t.y. įrašas iš J. S. medicinių dokumentų (b.l.7-8), 2007-10-29 specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma (b.l.9), taip pat apeliantės pateiktos UAB „Senevita“ gydytojos L.Pauliukonienės 2009-01-28 ir 2009-01-26 pažymos, patvirtinančios J. S. psichinį susirgimą bei jos psichinės sveikatos būseną. Medikai bei teismo psichiatrai ekspertai turi reikalingų specialių žinių, kurių dėka gali nustatyti asmenų psichinius susirgimus bei spręsti apie jų sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tuo tarpu teismas tokių specialių žinių neturi, todėl negali pats paneigti tokių išvadų, nesant byloje kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių ekspertų padarytas išvadas. Ekspertizės išvadoje buvo nurodyta, kad J. S. negali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs teismo posėdyje J. S. , padarė išvadą, kad ji orientuojasi aplinkoje ir nėra pagrindo ją pripažinti neveiksnia, tuo paneigdamas ekspertų išvadas. Teismo posėdyje, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, ekspertas Rimas Augaitis, kuris atliko byloje ekspertizę, patvirtino, kad J. S. serga Alzheimerio liga, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, o jos paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai. Abejoti teismo psichiatro eksperto R.Augaičio kompetencija nėra pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. S. dėl savo psichinės sveikatos būsenos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl pripažintina, kad yra visos LR CK 2.10 str. 1 d. nurodytos sąlygos J. S. pripažinti neveiksnia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad esant smegenų atrofijai, asmuo gali tapti pavojingas sau, nes jis negali savimi visiškai pasirūpinti, apsieiti be kitų žmonių priežiūros. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad asmens pripažinimo neveiksniu institutas susijęs su valstybės prievole užtikrinti asmeniui saugias gyvenimo sąlygas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti tarptautiniai teisės aktai nedraudžia pripažinti asmenį neveiksniu, tačiau tai atliekant turi būti laikomasi minėtuose aktuose nurodytų sąlygų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl J. S. pripažinimo neveiksnia, netinkamai įvertino įrodymus byloje, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus byloje priimtinas naujas sprendimas, pareiškimas dalyje dėl J. S. pripažinimo neveiksnia tenkintinas, J. S. pripažintina neveiksnia (LR CPK 185 str., 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Argumentai, susiję su apeliantės G. S. suinteresuotumu šioje byloje ir noru pačiai globoti J. S. ar perimti jos turtą, neturi jokio ryšio su J. S. psichikos sveikatos būsena ir neįtakoja J. S. neveiksnumo. Šie argumentai gali būti svarbūs, jeigu jie pasitvirtintų, ir gali įtakoti teismo procesinį sprendimą, sprendžiant klausimą dėl globėjo J. S. skyrimo. Tai, kad J. S. nori gyventi savo namuose, neįtakoja jos veiksnumo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienoje byloje buvo pareikšti du reikalavimai: pripažinti J. S. neveiksnia bei nustatyti jai globą ir paskirtį globėją. Tačiau šie du reikalavimai negali būti nagrinėjami vienoje byloje vienu metu, nes tik pripažinus asmenį neveiksniu ir teismo sprendimui šioje dalyje įsiteisėjus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl globos neveiksniam asmeniui nustatymo ir globėjo jam skyrimo (LR CPK str. 4 d., 505 str.). Kadangi apeliacijos dalykas buvo tik J. S. pripažinimo neveiksnia klausimas, ir pirmosios instancijos teisme iš viso net nebuvo svarstomas klausimas dėl globos jai nustatymo ir globos paskyrimo, todėl šioje dalyje byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos R. C. proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pareiškimą dalyje dėl J. S. pripažinimo neveiksnia patenkinti ir J. S. , a.k (duomenys neskelbtini) gyv. UAB „Senevita“, Ryšininko k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., pripažinti neveiksnia.
Civilinę bylą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo J. S. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.