Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10616-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.3.2; 3.2.6.6.3; 3.3.2.5

2024 m. gegužės 23 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19489-454/2023 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bandelių namai“ ieškinį atsakovei R. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino visiškai ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – bankrutuojanti UAB) „Bandelių namai“ ieškinį atsakovei R. S. dėl žalos atlyginimo.

2. 2024 m. kovo 1 d. atsakovė R. S. (toliau – pareiškėja/atsakovė) pateikė teisme pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19489-454/2023 peržiūrėjimo pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Bandelių namai“ ieškinį atsakovei R. S. dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos (atsakovės) R. S. pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19489-454/2023 peržiūrėjimo.

4. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių priimtas 2023 m. lapkričio 3 d., išsiųstas tą pačią dieną pareiškėjai per EPP sistemą. 2023 m. lapkričio 3 d. priimtas sprendimas už akių 2023 m. lapkričio 24 d. įsiteisėjo. Pareiškėja teismui pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19489-454/2023 peržiūrėjimo pateikė 2024 m. kovo 1 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog yra praėjęs terminas sprendimo už akių peržiūrėjimui bei prašymo atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą, pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19489-454/2023 peržiūrėjimo atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja R. S., atstovaujama advokatės Jūratės Šlitės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d priimtą nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos pareiškimą dėl 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19489-454/2023 peržiūrėjimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pareiškėja neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti atsiliepimą į ieškinį teismo nustatytu terminu, nes, pareiškėjai įteikiant procesinius dokumentus, teismas tik formaliai atliko pareigą išsiųsti procesinius dokumentus per teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Pareiškėja EPP nesinaudoja ir neturėjo žinių bei praktikos, jog kokie nors procesiniai dokumentai ar pranešimai jai, kaip fiziniam asmeniui, būtų siunčiami per teismų elektroninių paslaugų portalą. Teismas turėjo įsitikinti, ar pareiškėja, kaip fizinis asmuo, turi pareigą gauti procesinius dokumentus per EPP, ar yra davusi sutikimą, ar buvo numatyta, jog apie procesinių dokumentų įteikimą pareiškėja bus informuojama jos el. paštu ir kt.

5.2. 2023 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-874-1043/2023 UAB „Bandelių namai“, kurios vadove pareiškėja buvo nuo 2016 m., pripažinta nemokia įmone. Ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškėjai buvo teikiamas būtent BUAB „Bandelių namai“ nemokumo administratoriaus UAB „Projektų investicijos“, kuris arba sąmoningai, arba dėl suklydimo netinkamai nurodė kokiu būdu, adresais įteikti procesinius dokumentus pareiškėjai. Teismas, tikėtina, nepatikrino, ar pareiškėja, kaip fizinis asmuo, o ne kaip buvusi juridinio asmens vadovė, t. y. UAB „Bandelių namai“ atstovė, EPP sistemoje yra registruota ir turi aktyvią paskyrą, privalo gauti pranešimus EPP sistemoje, davusi sutikimus, nurodžiusi asmeninį el. paštą. Teismas registruotu laišku neinformavo pareiškėjos apie pareigą aktyvuoti LITEKO VEP posistemio paskyrą ir tam atlikti nenustatė ne trumpesnio nei 7 kalendorinių dienų termino.

5.3. Visų prieinamų galimybių informuoti pareiškėją apie teismo procesą neišnaudojimas ir CPK 130 straipsnio nuostatų netinkamas taikymas lėmė pareiškėjos teisės gintis nuo ieškinio suvaržymą bei visiškai formalų įrodymų patikrinimą ir vertinimą. Iš pareiškėjos buvo atimta teisė apsiginti nuo nepagrįstų reikalavimų, pateikti rašytinius duomenis paneigiančius ieškinio pagrįstumą.

5.4. Teismai pripažįsta, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą ir aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja apie sprendimą sužinojo tik tuomet, kada jau nebegalėjo atsiskaityti bankiniais pavedimais, t. y. ne anksčiau nei 2024 m. sausio pabaigoje. Pareiškėja neturėjo nei kokių nors dokumentų ir duomenų apie tai, kad ieškovas kreipėsi į pareiškėją su pretenzijomis, į teismą su ieškiniu ir kt. Priešingai, pareiškėja visą laiką buvo įsitikinusi, kad perdavus dokumentus, kurių prašė bankroto administratorius, šis nebeturi jokių pretenzijų ir reikalavimų.

5.5. Teismas bet kokiu atveju turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis ir ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismui nepakako informacijos, apie tai, kada pareiškėja sužinojo apie priimtą sprendimą ir aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teismas pirmiausia turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumų pašalinimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). Šis procesinės teisės normų pažeidimas gali būti pašalintas tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Jau vien dėl šio pažeidimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

5.6. Teismas ne tik neanalizavo ir nevertino pareiškėjos pateiktų duomenų, tačiau apskritai nenagrinėjo pareiškėjos argumentų. Teismo nutartyje apsiribojama tik praleisto termino konstatavimu, tačiau teismas neatsakė nei į vieną pareiškėjos argumentą. Teismas neargumentavo bei nemotyvavo ar pranešimai apie teisminį procesą bei teismo sprendimas pareiškėjai buvo įteikti laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytos tvarkos, ar buvo įsitikinta, kad pranešimai ir sprendimas ne tik formaliai, bet ir faktiškai pareiškėjai buvo įteikti, ar teismas išnaudojo visas galimybes įteikti procesinius dokumentus pareiškėjai taip, jog įteikimas nebūtų tik formalus įteikimas, ar pareiškėjos teismui pateikti duomenys turi/neturi reikšmės sprendimo peržiūrėjimui ir kt.

5.7. Teismo priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir neteisėtas. Pareiškėja, kaip įmonės, kuriai kilo tikimybė tapti nemokiai, vadovė, atsakingai vykdė savo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnyje. Pareiškėja, kaip UAB „Bandelių namai“ vadovė, 2023 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visi BUAB „Bandelių namai“ dokumentai buvo perduoti gyvo susitikimo metu BUAB „Bandelių namai“ juridinio administratoriaus UAB „Projektų investicijos“ atstovei I. S., pareiškėjai nuvykus dokumentus perduoti juridinio administratoriaus atstovės nurodytu adresu. Perduodant dokumentus jokių pretenzijų nebuvo pareikšta, pasirašytas dokumentų perdavimo aktas liko pas juridinio administratoriaus atstovę. Administratorius galėjo pirmiausiai susisiekti su pareiškėja ir aiškintis situaciją, o ne pačiu paprasčiausiu būdu, deklaratyviai nurodant aplinkybes ir prašant taikyti formalų įrodymų vertinimą, kreiptis į teismą.

6. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą, prie civilinės bylos prijungti ieškovės BUAB „Bandelių namai“ pateikiamus dokumentus, kadangi jų pateikimo būtinumas atsirado tik pareiškėjai atskirajame skunde nurodžius naujas aplinkybes. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Pareiškėja visiškai nepagrįstai nurodo, kad ji apie pranešimą ir teisminį procesą nežinojo. Visi teismo procesiniai dokumentai, tame tarpe ir sprendimas už akių, pareiškėjai buvo įteikti per teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Sprendimas už akių buvo priimtas 2023 m. lapkričio 3 d. ir tą pačią dieną išsiųstas atsakovei per EPP sistemą. Be to, 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą už akių ieškovės atstovė išsiuntė atsakovei 2023 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė visuomet komunikavo su ieškovės atstove. Tai patvirtina pridedami elektroninių laiškų išrašai. Atsakovė teismo sprendimą už akių gavo tą pačią dieną, kai jis buvo priimtas. Atsakovė teismui pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19489-454/2023 peržiūrėjimo pateikė tik 2024 m. kovo 1 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad yra praėjęs terminas sprendimo už akių peržiūrėjimui, o atsakovė nepateikė prašymo atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė atsakovės pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19489-454/2023 peržiūrėjimo.

6.2. Visiškai nepagrįsti ir nelogiški atsakovės paaiškinimai, kad ji neva tai nėra prisijungus prie EPP sistemos, kadangi tai neatitinka tikrovės. Atsakovė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bandelių namai“ padavė per EPP sistemą. Atsakovė, paduodama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bandelių namai“, tinkamai prisijungė prie EPP sistemos, per EPP sistemą stebėjo įmonės bankroto bylos eigą bei per ją gavo teismo procesinius dokumentus. Todėl esant situacijai, kuomet atsakovė yra tinkamai prisijungusi prie EPP sistemos, ji visiškai nepagrįstai nurodo, kad ji „EPP nesinaudoja ir neturėjo žinių bei praktikos, jog kokie nors procesiniai dokumentai ar pranešimai jai, kaip fiziniam asmeniui, būtų siunčiami per teismų elektroninių paslaugų portalą.“ Atsakovei turint EPP paskyrą ir 2023 metais ja kuo puikiausiai naudojantis, teismas pagrįstai teismo procesinius dokumentus išsiuntė atsakovei per EPP ir neturėjo pareigos jų siųsti jokiais kitais jos kontaktiniais duomenimis.

6.3. Visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovės atstovė sąmoningai klaidino teismą neteisingai nurodydama atsakovės kontaktinius duomenis. Ieškovė nenurodė atsakovės elektroninio pašto bei neprašė teismo siųsti teismo procesinius dokumentus per EPP sistemą. Įmonės bankroto proceso pradžios ir jo metu su atsakove bendravo per el. paštą (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovei buvo žinomas vienintelis atsakovės el. paštas – (duomenys neskelbtini) ir atsakovės nurodomo el. pašto (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovė nežinojo. Be to, aplinkybes, kad atsakovė naudojasi el. paštu (duomenys neskelbtini), patvirtina ir jos pridėti elektroninių laiškų išrašai, iš kurių matyti, kad ji su ieškovės administratore susirašinėjo šiuo paštu. Atsakovės argumentai apie tai, kad ji neva tai nesinaudojo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės ir yra tik gynybinė atsakovės pozicija.

6.4. Atsakovė sutartį su advokate sudarė 2024 m. sausio 23 d. ir neabejotinai dar tuomet turėjo žinoti, kad vadovaujantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Todėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo paduoti nedelsiant, kai anot atsakovės sužinojo apie sprendimą už akių, t. y. vėliausiai dar 2024 metų sausio pabaigoje.

6.5. Kaip nurodo pati atsakovė, ji apie priimtą sprendimą už akių sužinojo dar nepasibaigus naikinamajam trijų mėnesių terminui. Todėl atsakovė prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą galėjo paduoti iki 2024 m. vasario 24 d., nepraleidus naikinamojo trijų mėnesių termino, tačiau, žinodama apie priimtą sprendimą už akių, operatyviai nesiėmė veiksmų savo procesinėms teisėms įgyvendinti ir pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą.

6.6. Atsakovė nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde nenurodė nei vieno konkretaus argumento ir įrodymais nepagrindė savo deklaratyvių teiginių apie žalos ir jos atsakomybės nebuvimą. Atsakovė, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, tuo metu, kai negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, turėjo suprasti, kad faktiškai įmonė yra nemoki ir privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Todėl atsakovė turi pareigą atlyginti įmonės nuostolius, kurie sudaro 36 595,12 Eur, kadangi tiek padidėjo kreditorių finansiniai reikalavimai po įmonės nemokumo momento ir pareigos atsakovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo. Atsakovė nėra kaltinama pareigos perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratoriui ir teismo priteista žala nėra kilusi iš įmonės dokumentų neperdavimo.

6.7. Atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl kokių ji nepadavė pareiškimo per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą, t. y. iki 2024 m. vasario 23 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninėmis ryšių priemonėmis

9. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, jog neturėjo jokių objektyvių galimybių pateikti atsiliepimą į ieškinį teismo nustatytu terminu, nes, pareiškėjai įteikiant procesinius dokumentus, teismas tik formaliai atliko pareigą išsiųsti procesinius dokumentus per EPP. Pareiškėja EPP nesinaudoja ir neturėjo žinių bei praktikos, jog kokie nors procesiniai dokumentai ar pranešimai jai, kaip fiziniam asmeniui, būtų siunčiami per teismų elektroninių paslaugų portalą. Teismas turėjo įsitikinti, ar pareiškėja, kaip fizinis asmuo, turi pareigą gauti procesinius dokumentus per EPP, ar yra davusi sutikimą, ar buvo numatyta, jog apie procesinių dokumentų įteikimą pareiškėja bus informuojama jos el. paštu ir kt.

10. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

11. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R- 332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 22 punkte, Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, kad, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

12. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).

13. Teismas, spręsdamas, aktyvi byloje dalyvaujančio asmens paskyra LITEKO VEP posistemyje ar ne, turi nustatyti: 1) atšaukė jis savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis konkrečioje byloje, pateikdamas bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą, ir teismas šį prašymą tenkino arba 2) deaktyvavo savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas). Atsakovė nurodė, kad EPP nesinaudoja ir neturėjo žinių bei praktikos, jog kokie nors procesiniai dokumentai ar pranešimai jai, kaip fiziniam asmeniui, būtų siunčiami per teismų elektroninių paslaugų portalą. Teismas pažymi, kad atsakovė, kaip įmonės vadovė, t. y. kaip fizinis asmuo, 2023 m. kovo 20 d. per EPP Kauno apygardos teismui teikė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bandelių namai“, civilinės bylos Nr. eB2-337-1043/2024, vadinasi atsakovė, aktyvuodama savo paskyrą, sutiko gauti į ją procesinius dokumentus. Duomenų, kad atsakovės paskyra deaktyvuota, byloje nėra, atsakovė taip pat nenurodė aplinkybių, dėl kurių ji nedeaktyvavo savo paskyros. Be to, atsakovė, kaip paslaugų vartotoja, turi pareigą susipažinti su Taisyklėmis, Paslaugų vartotojo vadovu ir laikytis juose nustatytų taisyklių, ko šiuo atveju, nepadarė.

14. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog teismas, tikėtina, nepatikrino, ar pareiškėja, kaip fizinis asmuo, o ne kaip buvusi juridinio asmens vadovė, t. y. UAB „Bandelių namai“ atstovė, EPP sistemoje yra registruota ir turi aktyvią paskyrą, privalo gauti pranešimus EPP sistemoje, davusi sutikimus, nurodžiusi asmeninį el. paštą.

15. Pažymėtina, kad pareiškėjos paskyra LITEKO VEP posistemyje yra registruota kaip fizinio asmens. pareiškėja, kaip paslaugų vartotoja, turėjo nurodyti teisingus duomenis, taip pat ir elektroninio pašto adresą savo paskyroje. Pasikeitus duomenims, pareiškėja privalėjo juos atnaujinti ne vėliau kaip kitą darbo dieną (Taisyklių 9.4 punktas). Pareiškėjos neveikimas, nesinaudojimas savo paskyra nėra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja neinformuota apie nagrinėjamą bylą, priimtą teismo sprendimą už akių.

16. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja pati pripažįsta, kad apie sprendimą sužinojo tik tuomet, kada jau nebegalėjo atsiskaityti bankiniais pavedimais, t. y. ne anksčiau nei 2024 m. sausio pabaigoje. Kaip minėta, į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pareiškėja kreipėsi tik 2024 m. kovo 1 d. Pareiškėja nenurodė priežasčių, kodėl ji, sužinojusi apie priimtą sprendimą, neprisijungė prie savo LITEKO VEP paskyros, netikrino, yra gautų teismo procesinių dokumentų ar ne, nesidomėjo bylos procesu. Pareiškėja pateikė teismui prašymą peržiūrėti sprendimą už akių 2024 m. kovo 1 d., t. y. praėjus daugiau negu vienam mėnesiui po to, kai ji sužinojo apie priimtą sprendimą, ir beveik keturiems mėnesiams nuo priimto sprendimo už akių.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakovei procesinius dokumentus siųsdamas į jos LITEKO VEP posistemio paskyrą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o priešingai – procesinius dokumentus išsiuntė tinkamai. Konstatuotina, kad šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Dėl termino paduoti pareiškimą peržiūrėti teismo sprendimą už akių atnaujinimo

18. Pirmosios instancijos teismas, gavęs šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, pareiškimą peržiūrėti tokį teismo sprendimą, pirmiausiai turi išspręsti jo priėmimo klausimą, taip pat ir patikrinti, ar asmuo, prašydamas taikyti sprendimo už akių peržiūrėjimo institutą, nepažeidė CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto dvidešimties dienų termino. Šį terminą teismas gali atnaujinti, jeigu šalis pagrindžia, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas, nenustatęs, kad priežastys, dėl kurių praleistas terminas, svarbios, atmeta prašymą jį atnaujinti.

19. Pareiškėja pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė 2024 m. kovo 1 d., t. y. praleidusi trijų mėnesių terminą pareiškimui paduoti. Pareiškime nenurodomos jokios kitos svarbios priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą, išskyrus argumentus, kad pareiškėjai teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti.

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimas už akių pareiškėjai įteiktas tinkamai ir pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti, pareiškėjai neprašant termino atnaujinti dėl svarbių priežasčių, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Dėl atskirojo skundo reikalavimų

21. Pareiškėja, atstovaujama profesionalaus teisininko - advokatės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. priimtą nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos pareiškimą dėl 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-19489-454/2023 peržiūrėjimo tenkinti.

22. Pažymėtina, kad sprendžiant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą nevertinamos ir nenagrinėjamos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, t. y. pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nenagrinėjamas iš esmės. Aplinkybes, kuriomis grindžiamas priimto sprendimo už akių neteisėtumas ir nepagrįstumas, teismas galėtų įvertinti tik priėmęs tokį pareiškimą nagrinėti ir gavęs kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimus (CPK 288 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su priimto sprendimo už akių neteisėtumu ir nepagrįstumu.

Dėl bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, kuriose reglamentuoti procesinių dokumentų įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių pagrindai, argumentus ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.