Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovams R. J., A. S. ir advokatei D. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl nutarimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje Utenos RATC atstovai R. J., A. S. ir advokatė D. L., iš esmės pakartoję skunde bei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamiesi šiuose dokumentuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti skunde suformuluotus reikalavimus.

Advokatė D. L. pabrėžė, kad Utenos RATC turėjo nustatyta tvarka išduotą TIPK leidimą, tačiau jame nustatytų sąlygų nesilaikė dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių. Atkreipė dėmesį, kad tokios pat nuomonės laikėsi ir Utenos RAAD pareigūnė, surašiusi Patikrinimo aktą Nr. 17-KD-48/2017 bei Protokolą. Advokatė D. L. tvirtino, kad Bendrovė neturėjo ketinimų sąmoningai pažeidinėti teisės aktų reikalavimus, jos pasirinktas elgesys degiąsias atliekas (kodas 19 12 10) šalinti sąvartyne, paliekant galimybę jas vėliau iškasti, susidariusioje situacijoje buvo logiškiausias ir ekonomiškiausias.

Utenos RATC direktorius R. J. papildomai paaiškino, kad Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartyne po žeme ir kitomis atliekomis yra užkasti plastikai (kodas 20 01 39) ir mediena (kodas 20 01 38), o degiosios atliekos (kodas 19 12 10) po žeme nėra užkastos, jos laikomos įleistos į žemę, turint tikslą ateityje, kai Vilniuje pradės veikti deginimo įrenginys, šias atliekas iškasti ir išvežti deginti. Be to, R. J. nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 6 d. TIPK leidimas Nr. TU(1)-59 yra pakeistas ir numatyta galimybė Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartyne degiąsias atliekas (kodas 19 12 10) laikyti trejus metus. Pabrėžė, kad Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartynas vykdo ypatingą svarbą turinčią veiklą ir todėl nepriimti šiukšlių ilgiau nei 3 dienas negali.

Utenos RATC atstovė A. S. naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis Bylos Nr. 17J-3/4J-11 duomenimis, nustatyta, kad Utenos RAAD 2017 m. gegužės 31 d. pradėto planinio patikrinimo metu patikrino Utenos RATC vykdomą veiklą ir jo rezultatus užfiksavo 2017 m. birželio 30 d. Patikrinimo akte Nr. 17-KD-48/2017. Šiame akte Utenos RAAD konstatavo, kad: 1) Bendrovė, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartyne, esančiame Utenos rajone, Mockėnų kaime, neteisėtai šalino 28,84 t degiųjų atliekų (iš atliekų gautas kuras), kodas 19 12 10), 2 196,52 t medienos (nenurodytos kodu 20 01 37), kodas 20 01 38, ir 185,1 t plastiko, kodas 20 01 39, t. y. šias atliekas tvarkė D1 atliekų šalinimo būdu – išvertimas ant žemės ar po žeme, nors tokiai nurodytų atliekų tvarkymo veiklai teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo Bendrovė nurodytuoju laikotarpiu neturėjo; 2) Bendrovė, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, 2017 m. birželio 13 d. Utenos rajone, Mockėnų kaime esančioje Utenos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje laikė susandėliuotas iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtas 4 876,5 t netinkamų perdirbti degiųjų atliekų (iš atliekų gautas kuras, kodas 19 12 10), nors nurodytų atliekų laikymas, pagal Bendrovei 2015 m. liepos 17 d. išduotą ir 2016 m. kovo 1 d. pakeistą TIPK leidimą Nr. T-U.4-3/2015, numatytas antrinių žaliavų stoginėje ir rūšiuojamojo surinkimo būdu antrinių žaliavų zonoje.

Utenos RAAD 2017 m. rugsėjo 26 d. įspėjimu juridiniam asmeniui Nr. 17J-3 nurodė Bendrovei iki 2017 m. spalio 25 d. gera valia pašalinti pažeidimą, t. y. atliekas (kodas 19 12 10), sutvarkyti ir laikyti taip, kad būtų nepažeisti TIPK leidimo Nr. T-U.4-3/2015 ir TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 reikalavimai. Utenos RAAD 2017 m. lapkričio 6 d. patikrinimo akte Nr. 17-KD-93/2017 konstatavo, kad įspėjimas Nr. 17J-3 tinkamai neįvykdytas, kadangi 2017 m. spalio 31 d. biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje buvo laikoma daugiau kaip pusę netinkamų perdirbti degiųjų atliekų (kodas 19 12 10).

Utenos RAAD 2017 m. gruodžio 4 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. 17J-3, kuriame nurodė, kad Utenos RATC, tvarkydamas atliekas, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 3 straipsnio, 19 straipsnio 2 dalies ir 19¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus ir taip padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Utenos RAAD 2018 m. sausio 4 d. priėmė nutarimą Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. 17J-3/4J-11 ir už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskyrė 3000 Eur baudą, už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą – 150 Eur baudą, o vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, paskyrė galutinę ekonominę sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų, - 3 000 Eur baudą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento priimto nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje teisėtumo ir juo paskirtos ekonominės sankcijos pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas, taikoma redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (taikoma redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.).

Teismas, išanalizavęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei teismo posėdyje Utenos RATC atstovų pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, jog Utenos RATC neneigė įvykdžiusi Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir neginčijo Protokole ir Nutarime nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą 2017 m. birželio 13 d. Utenos rajone, Mockėnų kaime esančioje Utenos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje laikė susandėliuotas iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtas 4 876,5 t netinkamų perdirbti degiųjų atliekų (iš atliekų gautas kuras, kodas 19 12 10), kurių laikymas, remiantis Bendrovei 2015 m. liepos 17 d. išduotu ir 2016 m. kovo 1 d. pakeistu TIPK leidimu Nr. T-U.4-3/2015, numatytas antrinių žaliavų stoginėje ir rūšiuojamojo surinkimo būdu antrinių žaliavų zonoje. Aplinkybę, kad Utenos RATC biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje laikė susandėliuota 4 876,5 t degiųjų atliekų (iš atliekų gautas kuras, kodas 19 12 10), patvirtina Utenos RAAD parengto 2017 m. birželio 30 d. Patikrinimo akto ir 2017 m. lapkričio 6 d. patikrinimo akto Nr. 17-KD-93/2017 duomenys.

Utenos RATC ginčijo padaręs Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir, nurodęs, kad turi nustatyta tvarka išduotą TIPK leidimą Nr. TU(1)-59, kuriame numatytos atliekų tvarkymo ir šalinimo sąlygos, tvirtino, jog atliekas, kurių kodai 20 01 39 (plastikai), 19 12 10 (degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras)) bei 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), tvarkė, pažeisdama šio leidimo 38 lentelėje nustatytas sąlygas. Pareiškėja vertino, kad jos įvykdyta veika kvalifikuotina pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį. Utenos RAAD tvirtino, kad tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti, nes TIPK leidime Nr. TU(1)-59 nėra numatyta jokių atliekų, kurių kodai 20 01 39 (plastikai), 19 12 10 (degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras)) ir 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), tvarkymo sąlygų, t. y. šiame administraciniame akte nėra išvardinti nei nurodytų atliekų kodai, nei maksimalūs vienu metu leistini ar per didesnį laikotarpį leistini atliekų kiekiai, nei nustatytas šių atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentavimas ir pan., todėl jokių TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 sąlygų Bendrovė negalėjo pažeisti, ji veikė, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalis nustato, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų. Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 10 punktas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 redakcija) nustato, kad veiklos vykdytojas leidimą naujam įrenginiui eksploatuoti privalo gauti iki įrenginio veikimo (eksploatavimo) pradžios. Aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintų Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių 49 punktas nustato, kad asmuo (pareiškėjas), norintis eksploatuoti sąvartyną, privalo gauti Leidimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o 46¹ punktas - kad atliekos į sąvartyną priimamos tik tada, jeigu jos atitinka priėmimo į atitinkamos klasės sąvartynus kriterijus, nustatytus 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimo 2003/33/EB pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą, nustatančio atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijus ir tvarką [4.20] priedo 2 skirsnyje, bei šių Taisyklių 2 priede ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, išduotame pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, nustatytas sąlygas.

Byloje nustatyta, kad Utenos RATC nepavojingų atliekų tvarkymo ir šalinimo veiklai vykdyti Utenos rajone, Mockėnų kaime veikiančiame Utenos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne ir atliekų priėmimo laikino saugojimo ir kompostavimo aikštelėje yra gavusi Utenos RAAD 2008 m. kovo 31 d. išduotą TIPK leidimą Nr. TU(1)-59 (leidimas atnaujintas 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. kovo 18), o Utenos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne veikiančio mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginio veiklai – Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. liepos 17 d. išduotą TIPK leidimą Nr. T-U.4-3/2015.

Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 64.1.1 ir 64.1.2 punktai nustato, kad TIPK leidimo bendrojoje dalyje nurodomi duomenys apie įrenginį ar įrenginius, jei išduodamas leidimas keliems įrenginiams, t. y. ūkinės veiklos objekto (įrenginio) pavadinimas, veiklos vietos aprašymas (adresas, įrenginio veikimo vietos aprašymas, kita informacija) ir konkreti kiekvieno ūkio subjekto (veiklos vykdytojo) atsakomybė pagal pateiktą deklaraciją; 64.2.1 ir 64.2.3 punktai - kad nurodoma informacija apie kiekviename įrenginyje vykdomą ūkinę veiklą, t. y. nurodomos įrenginyje vykdomos veiklos rūšys, dėl kurių išduodamas leidimas įrenginiui, ir pateikiamas ūkinės veiklos aprašymas.

Pagal TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 sąlygas, Utenos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne Bendrovė turi teisę vykdyti plastikų (kodas 20 01 39) ir medienos (kodas 20 01 38) naudojimo ūkinę veiklą S1 (surinkimas), S2 (vežimas), R13 (naudoti skirtų atliekų saugojimas) ir D15 (šalinti skirtų atliekų saugojimas) būdais (37 lentelė), o atliekų, kurių kodai 20 01 38, 20 01 39 ir 19 12 10, šalinimas Utenos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne D1 būdu, kaip Bendrovės vykdoma ūkinės veiklos rūšis, apskritai nenumatyta (38 lentelė).

Minėta, kad Utenos RAAD Patikrinimo akte Nr. 17-KD-48/2017 konstatavo, jog Utenos RATC 2016 m. rugpjūčio 2 d. - 2016 m. gruodžio 29 d. laikotarpiu Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartyne D1 būdu (išvertimas ant žemės ar po žeme) pašalino 28,84 t degiųjų atliekų (iš atliekų gautas kuras, kodas 19 12 10), 2 196,52 t medienos (nenurodytos kodu 20 01 37, kodas 20 01 38) ir 185,1 t plastikų (kodas 20 01 39). Teismo posėdyje Utenos RATC direktorius R. J., teikdamas paaiškinimus apie išvardintų atliekų tvarkymą, patvirtino, kad mediena ir plastikai yra užkasti ir jau atsidūrė po kitomis atliekomis, o degiosios atliekos (kodas 19 12 10) po žeme nėra užkastos.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Bendrovė atliekas, kurių kodai 20 01 39 (plastikai), 19 12 10 (degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras)) ir 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37) Utenos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne šalino, neturėdama šiai ūkinės veiklos rūšiai nustatyta tvarka išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, ir taip padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Utenos RATC skunde ir pareiškėjos atstovai teismo posėdyje nurodė, kad Nutarime Bendrovės įvykdyta veika pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį kvalifikuota neteisėtai, kadangi Patikrinimo akte Nr. 17-KD-48/2017 ir Protokole buvo nurodyta, jog Bendrovė, tvarkydama Utenos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne atliekas, kurių kodai 20 01 39 (plastikai), 19 12 10 (degiosios atliekos (iš atliekų gautas kuras)) ir 20 01 38 (mediena, nenurodyta 20 01 37), padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Pareiškėja vertino, kad Nutarime buvo nurodytas visiškai naujas teisės pažeidimas, taip pažeidžiant teisinio tikrumo, sąžiningumo principus.

Utenos RAAD atsiliepime ir atsakovo atstovai teismo posėdyje tokius pareiškėjos argumentus vertino kaip nepagrįstus. Atsakovas teigė, kad Nutarime jokių naujų Bendrovės įvykdytų veikų nebuvo aprašyta, tačiau nustačius, jog Protokole buvo netinkamai kvalifikuota viena iš jame nurodytų juridinio asmens įvykdytų veikų, Nutarime ši klaida buvo ištaisyta. Utenos RAAD nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog Aplinkos apsaugos įstatyme nėra aptarta situacija, kai yra būtina pakeisti nuorodą į pažeisto teisės akto dalį ar punktą, nagrinėjamu atveju taikė analogiją ir rėmėsi Administracinių nusižengimų kodekso 617 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kurios pareigūnui suteikia teisę pakeisti nuorodą į kitą straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už nusižengimą, jeigu protokole nurodyta nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant teisės normą ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Utenos RAAD teigė, kad tokia situacija ir buvo susidariusi nagrinėjamu atveju, nes Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo visos aplinkybės Protokole buvo nurodytos, šis pažeidimas įrodytas.

Protokole nurodyta, kad Bendrovė 2016 metais Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartyne atliekų šalinimo D1 būdu šalino atliekas (kodai 20 01 38, 20 01 39 ir 19 12 10), kurių šalinimas TIPK leidime Nr. TU(1)-59 nenumatytas; be to, Bendrovė Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje susandėliavo iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtas netinkamas perdirbti degiąsias atliekas (kodas 19 12 10). Išanalizavus Protokolą, daroma išvada, kad jis parengtas ir jame Utenos RATC įvykdytų teisės pažeidimų veikos aprašytos, remiantis Patikrinimo akto Nr. 17-KD-48/2017 pateiktais duomenimis. Patikrinimo akto 29 punkte nurodyta, kad 2016 metais į sąvartyną buvo šalinamos atliekos, kurių kodai 20 01 38, 20 01 39 ir 19 12 10, šių atliekų šalinimas TIPK Nr. TU(1)-59 leidimo sąlygose nenumatytas; 30 punkte nurodyta, kad Utenos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje susandėliuotos iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtos netinkamos perdirbti degiosios atliekos (kodas 19 12 10), kurių laikymas pagal Bendrovei išduotą TIPK leidimą Nr. T-U.4-3/2015 numatytas antrinių žaliavų stoginėje ir rūšiuojamojo surinkimo būdu antrinio žaliavų rūšiavimo zonoje. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Patikrinimo akte Nr. 17-KD-48/2017 Utenos RAAD pareigūnė aprašė dvi atskiras veikas: 29 punkte - atliekų šalinimą be nustatyta tvarka išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, o 30 punkte - atliekų laikymą pažeidžiant išduoto leidimo sąlygas. Analogiškai Bendrovės įvykdytų teisės pažeidimų veikos aprašytos ir Protokole, be to, jame nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje. Nutarime nurodyta, kad: 1) Bendrovė, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, Utenos regiono nepavojingų atliekų sąvartyne, neturėdama nustatyta tvarka išduoto leidimo, pašalino atliekas, kurių kodai 20 01 38, 20 01 39 ir 19 12 10, t. y. jas sutvarkė D1 atliekų šalinimo būdu (išvertimas ant žemės ar po žeme); 2) Bendrovė nepavojingų atliekų sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje laikė susandėliuotas iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtas netinkamas perdirbti degiąsias atliekas (kodas 19 12 10), nors TIPK leidimas Nr. TU(1)-59 nenumato, kad biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje tokias atliekas būtų galima sandėliuoti, o šių atliekų laikymas pagal TIPK leidimą Nr. T-U.4-3/2015 numatytas tik antrinių žaliavų stoginėje ir rūšiuojamojo surinkimo būdu antrinių žaliavų zonoje. Daroma išvada, kad Nutarime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės ir tie patys pažeidimai, kaip ir Patikrinimo akte bei Protokole, tik pateikiant konkrečius duomenis apie teisės pažeidimų padarymo laiką ir atliekų kiekius.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas kaip nepagrįstus vertina Utenos RATC skunde nurodytus ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovų žodžiu pateiktus argumentus, kad Nutarime buvo nurodytos naujos teisės pažeidimo aplinkybės.

Įstatymų leidėjas Aplinkos apsaugos įstatyme neįtvirtino nuostatų, nustatančių pareigūno, nagrinėjančio bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir priimančio nutarimą, veiksmus, kai nustatoma, jog juridinio asmens padarytų pažeidimų protokole aprašyto pažeidimo esmė ir pažeidimo padarymo aplinkybės nurodytos teisingai ir yra įrodytos surinktais duomenimis, tačiau netinkamai parinktas atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas.

Teismas vertina, kad ekonominė sankcija bauda savo pobūdžiu ir esme yra analogiška administracinių nusižengimų bylų teisenoje taikomai administracinei baudai. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog įstatymuose nustatomos tam tikros sankcijos, kurios, nors įstatymuose ir vadinamos „ekonominėmis sankcijomis“, pagal savo turinį ir kitus požymius yra priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui, o savo dydžiu (griežtumu) gali prilygti ir kriminalinėms bausmėms. Sprendžiama, kad Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ekonominių sankcijų baudų taikymo procesą (juridinio asmens padarytų pažeidimų protokolo surašymą, bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėjimą, bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonių taikymą, išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutarimo priėmimą ir kt.), iš esmės analogiškos Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintoms procesinio pobūdžio taisyklėms. Šio kodekso 617 straipsnio 2 dalis numato, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.

Įvertinus byloje nustatytus duomenis, daroma išvada, kad Patikrinimo akto Nr. 17-KD-48/2017 29 punkte aprašyta Bendrovės įvykdytą veika atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą, t. y. Bendrovės atliekų, kurių kodai 20 01 38, 20 01 39 ir 19 12 10, šalinimo veikla D1 būdu buvo vykdoma neturint šiai veiklai išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, tačiau Protokole ši veika buvo neteisingai kvalifikuota kaip Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatytas teisės pažeidimas.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, daro išvadą, jog Utenos RAAD Nutarime teisingai nustatė Bendrovės įvykdyto teisės pažeidimo esmę – atliekų šalinimas be taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, o pakeisdamas nustatyto teisės pažeidimo kvalifikaciją iš Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies į šio straipsnio 1 dalį, teisėtai ištaisė Protokole padarytą juridinio asmens įvykdytos veikos kvalifikavimo klaidą.

Be to, Utenos RATC teigė, kad Nutarimo neteisėtas, kadangi jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nustatančių, jog administraciniame akte turi būti pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, kad administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Tai reiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, teismas, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz., 2016 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1321-575/2016).

Skundžiamame Nutarime yra nurodyta data, vieta, pareigūnas, priėmęs Nutarimą, šiame akte aiškiai pateikti faktiniai duomenys – išdėstytos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, nurodyti motyvai, kodėl nustatyti teisės aktų pažeidimai kvalifikuojami pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 ir 5 dalis, aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Įvertinus skunde nurodytus ir pareiškėjos atstovų žodžiu pateiktus argumentus, daroma išvada, kad Utenos RATC suprato, kokios teisės pažeidimų aplinkybės buvo nustatytos, kokiais faktiniais duomenimis ir kokiomis teisės normomis remiantis, buvo priimtas Nutarimas. Tai, kad vienas iš nustatytų teisės pažeidimų Nutarime buvo kvalifikuojamas pagal kitą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio dalį, nei kad buvo nurodyta Protokole, nelaikoma Nutarimo esminiu trūkumu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, sutrukdžiusiu Utenos RATC veiksmingai ginti savo interesus teismine tvarka, ir nesudaro pagrindo laikyti Nutarimą neteisėtu.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Patikrinimo aktas Nr. 17-KD-48/2017 ir Protokolas buvo įteikti Utenos RATC atstovams, Utenos RATC atstovas 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. S-435 pateikė paaiškinimus dėl Protokolo, juridinio asmens teisės aktų pažeidimo bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, Bendrovės atstovai dalyvavo bylos nagrinėjime ir teikė paaiškinimus dėl nustatytų teisės pažeidimų padarymo aplinkybių bei taikytinos sankcijos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Bendrovės teisės į teisingą ir objektyvų juridinio asmens teisės aktų pažeidimo bylos procesą nebuvo pažeistos, pagrindinių procedūrinių taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą, pažeidimų bei kitų besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Utenos RATC skunde suformulavo alternatyvų reikalavimą ir prašė skirti mažesnę baudą. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė tenkinti tokį reikalavimą. Pagrįsdama šį reikalavimą, Bendrovė skunde ir jos atstovai teismo posėdyje nurodė, kad degiųjų atliekų (kodas 19 12 10) šalinimą Utenos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne nulėmė susiklosčiusios objektyvios priežastys, kuriomis vertino tai, jog atliekų deginimo įrenginiai veikia tik Klaipėdoje. Dėl šios priežasties pareiškėja sprendė, kad netinkamas perdirbti atliekas vežti į šiuos įrenginius neekonomiška ir neefektyvu. Be to, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų pakeisti turimą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą taip, kad degiąsias atliekas (kodas 19 12 10) būtų leista šalinti sąvartyne, tačiau šios procedūros užtruko dėl Aplinkos apsaugos agentūros veiklos.

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos. To paties straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu tvirtina aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programą, valstybines gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programas bei schemas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 rugpjūčio 19 d. nutarimo redakcijos Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planą, atliekas energijai gauti naudojantys įrenginiai Vilniaus ir Kauno miestuose buvo planuojami paleisti 2016 - 2017 metais, pagal 2016 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 544 – 2018 metais, o pagal 2018 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 297 – 2020 metais. Byloje pateiktame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 24 d. rašte Nr. (17-2)-D8-547 „Dėl energetinę reikšmę turinčių atliekų tvarkymo“ nurodyta, kad atliekų deginimo įrenginiai tikėtina bus pradėti eksploatuoti Vilniuje 2019 metais, Kaune – 2020 metais. Nepavojingas atliekas energijai gauti šalyje naudojanti įmonė UAB „Fortum Klaipėda“ įsikūrusi Klaipėdoje. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas iš dalies pagrįstais pripažįsta Utenos RATC argumentus, kad Nutarime konstatuotų teisės pažeidimų padarymą įtakojo ir priežastys, susijusios su laiku nevykdoma Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano dalimi dėl atliekas energijai gauti naudojančių įrenginių statyba Vilniaus ir Kauno miestuose.

Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444, 37, 38 ir 41 punktai aiškiai apibrėžia, kokios atliekos gali būti šalinamos sąvartyne ir kokias atliekas jame draudžiama šalinti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. D1-387 papildžius Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisykles 41.4 papunkčiu, nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nepavojingų atliekų sąvartyne buvo galima šalinti po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo (technologijų pagalba) likusias netinkamas pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias komunalines atliekas, kai nėra galimybių įgyvendinti Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 plano patvirtinimo“, 206 punkte nustatyto artumo principo ir nėra pakankamų esamų šių atliekų dalies naudojimo energijai gauti pajėgumų“. ačiau atsižvelgus į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 24 d. raštą Nr. (17-2)-D8-547 „Dėl energetinę reikšmę turinčių atliekų tvarkymo“, daroma išvada, kad Utenos RATC neturėjo diskrecijos nuspręsti, jog energetinę reikšmę turinčias atliekas šalins Utenos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne, tokio sprendimo priėmimas turėjo būti derinamas su įgaliotomis institucijomis, tarp jų - ir su Aplinkos apsaugos agentūra, kuri įvertintų, ar nebus pažeistos mechaninio biologinio ir (ar) mechaninio apdorojimo įrenginiui ir nepavojingų atliekų sąvartynui išduotų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų sąlygos.

Tarp Bendrovės ir Utenos RAAD vykusio susirašinėjimo dokumentų duomenys patvirtina, kad Utenos RATC 2016 m. gegužės 20 d. raštu Nr. S-192 atsakovą informavo, jog neturi galimybių deginti likusių po mechaninio rūšiavimo susidariusių netinkamų perdirbti degiųjų atliekų ( kodas 19 12 10), todėl jas laikys Utenos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje ir deponavimo vietose iki Vilniuje ir Kaune pradės veikti deginimo įrenginiai, o vėliau šalins šiame sąvartyne. Utenos RAAD, atsakydamas į šį raštą, pareiškėjai 2016 m. birželio 14 d. raštu Nr. (17.6.)-s-1130 nurodė, kad, pagal TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 sąlygas, degiosios atliekos (kodas 19 12 10) negali būti šalinamos ar naudojamos, o pagal TIPK leidimo Nr.T-U.4-3/2015 sąlygas, nurodytos atliekos ne ilgiau kaip 3 metus gali būti laikomos mišrių komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo zonoje, o po to jos turi būti perduotos atliekų naudotojams. Utenos RAAD siūlė ieškoti galimybių perduoti degiąsias atliekas (kodas 19 12 10) kitiems Europos Sąjungos šalių atliekų naudotojams. Informacija apie galimybes energetinę vertę turinčias komunalines atliekas deginti ne tik Klaipėdoje veikiančiame deginimo įrenginyje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 29 d. rašte, skirtame Viešųjų pirkimų tarnybai.

Be to, Utenos RATC 2017 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. S-435 duomenys leidžia teigti, kad Bendrovė sprendimą keisti TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 sąlygas priėmė, gavusi Utenos RAAD 2016 m. birželio 14 d. raštą Nr. (17.5.)s-1130, ir paraišką tuo tikslu pateikė 2016 m. rugpjūčio 1 d. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą Nr. (28.1)-A4-1188 pakeisti Bendrovei išduotą TIPK leidimą Nr. TU(1)-59 priėmė 2018 m. vasario 6 d. Šio sprendimo duomenimis, Bendrovė paraiškas dėl TIPK leidimo Nr. TU(1)-59 keitimo teikė keletą kartų, gavusi Aplinkos apsaugos agentūros pastabas, nagrinėjimui buvo priimta tik 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. S-279 pateikta patikslinta paraiška. TIPK leidimo Nr. TU(1)-59/T-U.4-6/2016 duomenimis, TIPK leidimas Nr. TU(1)-59 buvo keičiamas, Bendrovei numačius atliekų, susidariusių po mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo, laikymą tam skirtose degiųjų atliekų laikymo aikštelėse. Pagal TIPK leidimą Nr. TU(1)-59/T-U.4-6/2016, degiųjų atliekų (kodas 19 12 10) laikymas numatytas degiųjų atliekų saugojimo aikštelėse Nr. 1 ir Nr. 2, bendras didžiausias vienu metu leidžiamas jose laikyti atliekų kiekis sudaro 35 548 t (16 lentelė).

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei bylos duomenis apie kitų šalyje veikiančių regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdytą degiųjų atliekų šalinimą, daroma išvada, jog nėra pagrindo vertinti, kad Nutarime nurodytu laikotarpiu Utenos RATC degiąsias atliekas (kodas 19 12 10) Utenos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne šalino, veikdama juridinio asmens teisinę atsakomybę šalinančiomis sąlygomis.

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis, reglamentuojantis teismo kompetenciją, nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Sprendžiant, ar Nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų teisės pažeidimų padarymą Utenos RATC paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes apie Utenos RATC padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, taip pat tai, kad Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju paskirta 3 000 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra skiriama ekonominė sankcija 1 500 Eur bauda. Įvertinus Utenos RATC viešai skelbiamus Bendrovės 2017 metų ūkinės veiklos duomenis (žr., http://www.uratc.lt/finansine-atskaitomybe/irhttp://www.uratc.lt/wp-content/uploads/2018/05/Metinis-pranešimas-2017-m.pdf), nėra pagrindo teigti, kad 1 500 Eur dydžio baudos sumokėjimas gali neigiamai atsiliepti pareiškėjos ūkinei veiklai, prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymui.

Utenos RATC prašė priteisti iš atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę į su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, įskaitant ir atstovavimo, atlyginimą, proporcingai patenkintiems reikalavimas.

Utenos RATC prašė atlyginti turėtas bylinėjimo išlaidas ir nurodė, kad jas sudaro 2 902,19 Eur atstovavimo ir 23,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. Atstovavimo išlaidoms pagrįsti Bendrovė pateikė 2018 m. vasario 8 d. PVM sąskaitą faktūrą SPC-01580, 2018 m. balandžio 20 d. sąskaitą faktūrą SPC-01782, 2018 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPC-01874; atliktų darbų išklotines; Utenos RATC 2018 m. sausio 29 d. ir 2018 m. birželio 5 d. mokėjimo dokumentus.

Nustatyta, kad Utenos RATC atstovė parengė pareiškėjos pateiktus procesinius dokumentus - 2018 m. sausio 31 d. skundą, 2018 m. balandžio 20 d. ir gegužės 10 d. rašytinius paaiškinimus, dalyvavo 2018 m. balandžio 25 d. ir birželio 6 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė - 3 val. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) 8.2, 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytus rekomenduojamus maksimalius dydžius ir vadovaujantis šių rekomendacijų 4 ir 7 punktų nuostatomis bei suteiktų teisinių paslaugų metu taikomus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžius, daroma išvada, kad Utenos RATC prašoma priteisti 2 902,19 Eur dydžio advokato darbo apmokėjimo suma neviršija bendro galimo maksimalaus atlyginimo už suteiktą teisinę pagalbą dydžio.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, vertinama, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad Bendrovei suteiktos advokato teisinės paslaugos buvo būtinos ir nebuvo perteklinės, jos buvo suteiktos realiai ir yra pagrįstos, aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies, ir į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymas tik teismui yra suteikęs teisę spręsti dėl ekonominės sankcijos proporcingumo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Utenos RATC iš Utenos RAAD priteisiama 1 451,10 Eur turėtų atstovavimo ir 11,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 4 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. 17J-3/4J-11 paskirtą 3 000 Eur baudą sumažinti ir uždarajai akcinei bendrovei „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ skirti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“, į. k. 300083878, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, į. k. 190742867, 1 451,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 10 euro centų) turėtoms atstovavimo ir 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 euro centų) žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.