Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, 2015 m. liepos 31 d., apie 23 val. 00 min., Mikierių k., Anykščių r., vairavo transporto priemonę Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,88 prom.) neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais V. G. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. G. pripažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, kad jis su draugais gėrė alų. Tuomet pas juos atėjo to paties kaimo gyventoja Uršulė M. V., kuri jo labai prašė pavėžėti ją iki namų. Jis sutiko, nes moteris labai sunkiai vaikšto. Atstumas buvo nedidelis. Jei ne tos močiutės prašymas, jis tikrai nebūtų vairavęs. Prašė neatimti iš jo teisės vairuoti, nes tai labai atsilieps jo šeimos gyvenimui.

Advokatas Arvydas Alekna paaiškino, kad jo atstovaujamasis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, jis supranta, kokį pažeidimą padarė ir iš to išvadas jis ir jo šeima taip pat pasidarė. Tačiau jis vairuodamas neblaivus tam tikra prasme veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes vežė seną, ligotą kaimynę. Atstovas prašė teismo įvertinti V. G. asmenybę, pateiktus jį charakterizuojančius dokumentus, įvertinti, kad V. G. nuoširdžiai gailisi padaręs šį pažeidimą bei taikyti jo atžvilgiu įstatymo nuostatą, leidžiančią neatimti teisės vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

V. G. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais – 2015-07-31 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. R115273, asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad V. G. buvo nustatytas vidutinis 1,88 promilių girtumo laipsnis, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK VPS Patrulių būrio vyriausiojo patrulio 2015-07-31 pranešimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, pokalbio įrašu.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad V. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Teismas kritiškai vertina pažeidėjo ir jo atstovo paaiškinimą apie tai, jog jis galimai padarė pažeidimą būtinojo reikalingumo sąlygomis. ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos - tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010). Į bylą nėra pateikta jokių medicininių dokumentų, įrodančių, kad Uršulės M. V. sveikata buvo stipriai sutrikusi, kad ją vežti buvo būtina net V. G. būnant neblaiviam. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju būtinojo reikalingumo sąlygų nebuvo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-73-2014).

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo V. G. ir jo atstovo išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus sprendžia, jog taikyti V. G. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemonių, pagrindo nėra. Prašymo argumentai, kad pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinei veiklai ir pasirūpinti šeimos nariais, nėra pakankamas pagrindas netaikyti sankcijoje nustatytos papildomos nuobaudos, kadangi darydamas pažeidimą, V. G. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Be to, praeityje V. G. jau buvo baustas už analogišką pažeidimą, tačiau paskirta griežta nuobauda nesulaikė jo nuo pakartotinio pažeidimo padarymo, todėl netaikant papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, nebus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., yra vedęs, dirba. Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta minimali nuobauda - bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teisėja

nutaria:

V. G. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir paskirti 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, tai yra, nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, (mokant įmoką mokėjimo nurodyme privaloma nurodyti ATP bylos numerį Nr. A.2.6.-380-913/2015).

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 306 str., ATPK 313 str. 3 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.