Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-02 · Civilinė byla Nr. 2A-324-565/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-05-02Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-06-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-02
Bylos Nr.
2A-324-565/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04229-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė
Ieškovas
O. S. Š.
Atsakovas
J. O. Š.
Trečiasis asmuo
sodininkų bendrija „Tiekimas“, Vilniaus miesto 3 notarų biuro
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-324-565/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04229-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 24.2.; 114.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. Š. ieškinį atsakovei J. O. Š. dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tvarkos pažeidimo, tretieji asmenys sodininkų bendrija „Tiekimas“, Vilniaus miesto 3 notarų biuro notarė O. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama pripažinti negaliojančia 1994-06-13 valstybės žemės sklypo pirkim-pardavimo sutartį Nr. 2-4103; suteikti ieškovei teisę teisės aktų nustatyta tvarka išpirkti žemės sklypą, unikalus Nr.0101-0007-0727.

Ieškovė nurodė, kad ji nuo 1970 metų faktiškai valdo ir naudoja 880 kv.m. sodo sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Tiekimas“, Vilniuje, Rudausių Sodų 7-ojoje g. 16, šiuo sodo sklypu ankščiau naudojosi ieškovės tėvai. Atsakovė yra 1978 metais mirusio ieškovės brolio žmona. 1992-04-22 žemėtvarkos tarnybai pateiktu prašymu ieškovė siekė nupirkti visą jos naudojamą sodo sklypą, tačiau dėl kitų asmenų nesąžiningų veiksmų jai buvo leista nupirkti tik 480 kv.m. sodo sklypo dalį, nors turėjo būti leista nupirkti visą 880 kv.m. sodo sklypą. 1992-04-22 sodininkų bendrijos „Tiekimas“ pirmininko patvirtintas žemės sklypų Nr.17 ir Nr.17a planas, pagal kurį 880 kv.m. sodo sklypas padalintas į 400 kv.m. ir 480 kv.m. sodo sklypus, kurie pridėti prie 1992-04-22 prašymo sodo sklypui pirkti, yra neteisėtas, nes sudarytas be ieškovės valios. 2010-03-23 ieškovė sužinojo, kad pagal 1994-06-13 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė nupirko sodo sklypą Nr.17, kadastrinis Nr.0101/0007:0734, kurio plotas 482 kv.m., o sodo sklypas Nr.17A, kadastrinis Nr. 101/0007:0727, kurio plotas 400 kv.m., nuosavybės teise nuo 1994-06-13 priklauso atsakovei.

Sodo sklypą galėjo įsigyti tik sodininkų bendrijos narys. Atsakovė nebuvo sodininkų bendrijos „Tiekimas“ narė ir neturėjo teisės įsigyti sodo sklypą, esantį šioje sodininkų bendrijoje, todėl 1994-06-13 pirkimo-pardavimo sutartis Nr.2-4103, kurios pagrindu atsakovė įgijo sodo sklypą, yra negaliojanti.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

Atsakovė prašo atmesti ieškinį kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pradžia šioje byloje yra ginčo sodo sklypo įregistravimo viešame registre diena. Visos sodo sklypo įsigijimo aplinkybės ieškovei buvo žinomos, jai viskas buvo išaiškinta 1994 metais, pasirašant valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovė neteisingai nurodo faktines aplinkybes, kad po atsakovės vyro mirties 1978 metais atsakovė neįgijo jokių teisių į minėtą sodo sklypą nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą. Iki nepriklausomybės atkūrimo visa žemė buvo valstybės nuosavybė, ir nei atsakovė, nei ieškovė negalėjo įgyti nuosavybės teisių į sodo sklypo žemę. Po 1970 metų, kai mirė ieškovės ir atsakovės vyro motina M. Š., sodo sklypu šalys naudojosi bendrai, t.y. tiek ieškovė, tiek atsakovės šeima, dėl to jokių ginčų nekilo. Sodo sklypas bendru susitarimu buvo padalintas pusiau ir taip naudojamas metų metais. Taip pat nekilo ginčų ir tada, kada atsirado galimybė nupirkti sodo žemę iš valstybės. Visus reikiamus dokumentus sutvarkė tuometinė sodininkų bendrijos vadovybė, o visi sodų valdytojai tik pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis notarinėje kontoroje.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-26 sprendimu ieškinį atmetė.

Iš byloje esančių rašytinių teismas nustatė, kad Vilniaus miesto valdyba 1994-02-10 priėmė potvarkį Nr 228V, kuriuo patvirtino sodininkų bendrijos „Tiekimas“ teritorijos ribas bei nusprendė parduoti bendrijos nariams sodų sklypus pagal pridedamą priedą. Šiame priede buvo numatyta parduoti žemės sklypus tiek ieškovei, tiek ir atsakovei. Atsakovė nuo 1986-04-27 yra sodininkų bendrijos „Tiekimas“ narė. Antakalnio seniūnijos valdybai 1992-04-21 buvo pateiktas atsakovės prašymas dėl sodo sklypo Nr.17a, kurio plotas yra 400 kv.m., esančio sodininkų bendrijoje „Tiekimas“, pardavimo. 1994-06-13 valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2-4103 atsakovė nupirko 400 kv.m. žemės sklypą Nr.17a. Antakalnio seniūnijos valdybai 1992-04-22 buvo pateiktas ieškovės prašymas dėl sodo sklypo Nr.17, kurio plotas yra 482 kv.m., esančio sodininkų bendrijoje „Tiekimas“, pardavimo. 1994-06-13 valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2-4104 ieškovė nupirko 482 kv.m. žemės sklypą Nr.17.

Teismas ieškinio reikalavimus atmetė kaip pareikštus praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str.). Teismas nurodė, kad jeigu atsakovė, sudarydama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-4103, pažeidė ieškovės teises ar teisėtus interesus, apie tai ieškovei turėjo būti žinoma 1994-06-13 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-4104 sudarymo metu, kai šia sutartimi ieškovė įsigijo ne 880 kv.m., o 482 kv.m. žemės sklypą. Todėl teisės į ieškinį atsiradimo diena teismas laikė sutarties Nr.2-4104 sudarymo dieną, t.y. 1994-06-13. Kadangi nurodytu metu galiojo 1964 m. CK, tai tokiam ieškiniui turi būti taikomas minėto kodekso 84 str. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 1997-06-13 (2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.). Teismas nenustatė pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat sprendė, kad ieškinys atmestinas ir kaip nepagrįstas.

Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr.89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nuostatomis, įrodinėja, kad atsakovė nebuvo sodininkų bendrijos „Tiekimas“ narė, todėl ji neturėjo teisės įsigyti sodo sklypą šioje bendrijoje. Tačiau byloje esantys įrodymai (sodininkų bendrijos „Tiekimas“ nario bilietas) patvirtina, kad atsakovė nuo 1986 metų buvo sodininkų bendrijos „Tiekimas“ narė. Tai, kad atsakovė faktiškai naudojosi ginčo sodo sklypu, pripažino ir pati ieškovė. Todėl vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad 1970-09-23 sodininkų bendrijos „Tiekimas“ pirmininkas N. B. buvo surašęs pažymą, jog, mirus M. Š., sodo sklypas perėjo dukters O. Š. žinion, savaime nepaneigia aplinkybės, jog ginčo sodo sklypu faktiškai naudoji tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, juo labiau, kad tas pats bendrijos pirmininkas N. B. patvirtino žemės sklypų Nr.17 ir Nr.17a planus, kurie buvo neatskiriama tiek 1992 m. ieškovės ir atsakovės prašymų leisti parduoti žemės sklypus, tiek ir 1994 m. pirkimo-pardavimo sutarčių dalis.

Teismas taip pat sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog, sudarydama 1994-06-13 valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-4104, ji buvo apgauta, nepagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o paremtos pačios ieškovės subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-26 sprendimo, kuriuo prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

Ieškovė teigia, kad apie savo pažeistas teises nupirkti visą 880 kv.m. sodo sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Tiekimas“, Vilniuje, Rudausių Sodų 7-ojoje g. 16, ji sužinojo 2010-03-23 iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Antakalnio seniūno įsakymo „Dėl adreso suteikimo“, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad visose valstybės žemės pirkimo procedūrose dalyvavo ne sodininkų bendrijos nariai, o sodininkų bendrijos valdyba. Todėl tikėtina, kad atsakovė galėjo susitarti su sodininkų bendrijos pirmininku ar valdyba ir tapti sodininkų bendrijos nare bei pretenduoti į ieškovei priklausančio sodo sklypo dalį. Teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės dėl ieškovės parašų autentiškumo prašyme parduoti sodo sklypą Nr.17 ir sodo sklypo Nr.17 plane.

Byloje taip pat nebuvo atkreiptas pakankamas dėmesys į 1970-09-23 sodininkų bendrijos „Tiekimas“ pirmininko pažymą, kad, mirus M. Š., 880 kv. m. sodo sklypas perėjo dukters O. Š. žinion.

Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą ir pagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 1994 metų. Pasirašant valstybės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis visos aplinkybės ieškovei buvo žinomos ir paaiškintos, sutarties sudedamoji dalis buvo planas, todėl ieškovė puikiai žinojo, kokio dydžio žemės sklypą ji įsigijo.

Po M. Š. mirties sodo sklypu bendrai naudojosi tiek ieškovė, tiek atsakovės šeima, sodo skypas bendru susitarimu buvo padalintas pusiau ir taip naudojamas metų metais. Taip pat nekilo ginčas ir tada, kai atsirado galimybė sodo sklypą išpirkti iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šio ginčo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 1994-06-13, kai ieškovė sudarė valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr.2-4104. Šia sutartimi ieškovė nupirko 482 kv.m. žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Tiekimas“, o ne 880 kv.m. žemės sklypą, kurį, kaip teigia ieškovė, ji turėjo teisę nupirkti kaip tokio ploto žemės sklypo naudotoja. Ieškovės nuosavybės teisė į 0,0482 ha žemės sklypą viešame Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota nuo 1994-06-13. Šiuo atveju nėra reikšminga ieškovės nurodyta aplinkybė, kad 1992-04-22 prašyme parduoti 482 kv.m. sodo sklypą ir ant sodo sklypo Nr.17 plano jos parašas yra galimai suklastotas. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų pageidavusi pirkti 880 kv.m. žemės sklypą. Ieškovės įsigyto žemės sklypo plotas yra nurodytas 1994-04-16 pirkimo-pardavimo sutartyje, registro Nr.2-4104, taip pat Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovė nuo 1994-06-13 žinojo ar turėjo žinoti, kad ji nupirko 482 kv.m., o ne 880 kv.m. žemės sklypą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą su ieškiniu baigėsi 1997-06-13 (1964 m. CK 84 str., CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 d.). Ieškovė ieškinį pareiškė 2013-02-05, t.y. žymiai praleidusi ieškinio senaties terminą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovė turėjo sveikatos problemų 1992 m., tačiau byloe nėra įrodymų apie tokią ieškovės sveikatos būklę 1994-04-16 pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr.2-4104, pasirašymo metu ir vėliau, dėl kurios ieškovė nebūtų galėjusi suprasti pasirašomos sutarties teksto bei ginti savo teisę į kitą sodo sklypo dalį.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nebuvo atkreiptas pakankamas dėmesys į 1970-09-23 sodininkų bendrijos „Tiekimas“ pirmininko pažymą, kad, mirus M. Š., 880 kv. m. sodo sklypas perėjo dukters O. Š. žinion. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės teisės nupirkti 400 kv.m. sodo sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Tiekimas“, tyrė ir vertino ne tik šią ieškovės nurodytą pažymą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, kaip ir reikalauja CPK 185 str. 1 d.: 1986-04-27 išrašą iš sodininkų bendrijos „Tiekimas“ valdybos posėdžio protokolo, kuriame nurodyta, kad atsakovė yra priimama į sodininkų bendrijos „Tiekimas“ narius ir jai skiriama pusė ieškovės sklypo Nr.17; Lietuvos sodininkystės draugijos nario bilietą, iš kurio matyti, kad atsakovė nuo 1896-04-27 yra sodininkų bendrijos „Tiekimas“ narė, naudojasi sodo sklypu Nr.17a, moka nario mokesčius, Vilniaus miesto valdybos 1994-02-10 potvarkį Nr.228V Dėl sodininkų bendrijos „Tiekimas“ žemės pardavimo ir nuomos, kurio sodininkų bendrijos „Tiekimas“ narių, kuriems parduodami žemės sklypai, sąraše nurodyta, kad atsakovei parduodamas 400 kv.m. sodo sklypas Nr.17a.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi ieškovei buvo atidėtas 2 270 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 2 270 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 2 d.). Byloje esant duomenims apie sunkią ieškovės turtinę padėtį pažymėtina, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti CPK 96 str. 7 d. numatyta galimybe kreiptis į bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą su prašymu iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 3013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. S. Š. valstybės naudai 2 270 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Teisėjai Rūta BurdulienėRūta PetkuvienėJelena Šiškina